Augustas UKTVERIS

Geologai: reikalingi, tačiau…

30-ajame Lietuvos geologų sąjungos suvažiavime pabuvojus

Vyriausieji amžiumi (iš kairės): Juozas PAŠKEVIČIUS ir Algimantas GRIGELIS

Rudeniui sunkiant paskutiniojo lietaus lašus, 2019-11-29 geologai, t.y. geologinė bendruomenė, rinkose į Verkių rūmus, kur iškilmingoje aplinkoje vyko 30-asis Lietuvos geologų sąjungos (LGS) suvažiavimas. Beje, prieš patenkant į pagrindinę salę, visi galėjo susipažinti su stenduose esančia informacija, savotišku istoriniu metraščiu. Jame – tarsi visa Lietuvos geologų sąjungos istorija: datos, vadovai, esminiai įvykiai. Štai informuojama, jog steigiamasis LGS suvažiavimas (jame dalyvavo 210, rinkimuose – 110 žmonių; pirmininku išrinktas Gediminas Motuza) vyko 1989-11-10 Vilniaus universiteto Didžiojoje Auloje.

Atidarant suvažiavimą jos pirmininkas dr. Jonas Šečkus pasidžiaugė, jog organizacija yra tikrai galinga ir stipri. Kartu sakė, jog naujam ataskaitiniam laikotarpiui siūlo vadovavimą kitam asmeniui.

„Įsikūrėme prieš 30 metų, daug kas keitėsi, tačiau Lietuvos geologų sąjunga siekia tų pačių tikslų: mokslo sklaidos, švietimo, kompetencijos stiprinimas, bendravimas su kolegomis iš užsienio… Tikslų esama ir kur kas daugiau, juk didžioji dalis mūsų bendruomenės narių yra žmonės su aukštuoju išsilavinimu, tad siekiai yra kuo plačiausi. Džiaugiuosi, jog Lietuvos geologų sąjunga taipogi gina geologų profesinius bei kitokius interesus mūsų visuomenėje. Dalyvauta ir protesto akcijose, ir raštų rašyme įvairioms aukščiausioms šalies institucijoms. Per tuos 30 metų netekome savarankiško Lietuvos geologijos instituto, kuris tapo Gamtos tyrimų centro dalimi. Nūnai neramina mus, jog nedaug yra jaunų žmonių, kurie renkasi geologijos studijas, tad stokojama jaunų, kompetentingų specialistų“, – kalbėjo Jonas Šečkus, pridūręs, jog stokojama bendradarbiavimo tarp tokių centrų, kaip Lietuvos geologijos tarnyba, Gamtos tyrimų centras, Vilniaus universitetas, kuriame rengiami geologai. Gal neatsitiktinai pasigendama ir didelių esminių projektų, imamasi tik strategiškai nereikšmingų, nežymių ir kelias institucijas neapjungiančios veiklos.

„Nėra projektų, kuriais dabar galėtų didžiuotis tiek patys geologai, tiek visa Lietuva“, – tarsi reziumavo kadencijos atsisakantis LGS pirmininkas Jonas Šečkus.

Jis priminė, jog nesant esminių ir stambių projektų, tai atsispindi ir versle. Įmonės esančios nedidelės, tarsi nišinės.

Kartu buvo pasidžiaugta, jog geologų Lietuvoje dar esama nemažai, net ir gana erdvi salė Verkiuose vos sutalpinanti aktyviuosius, jubiliejinio suvažiavimo dalyvius. LGS nūnai vienija apie 400 narių, o įsikūrus, prieš 30 metų, būta kur kas mažiau.

„Geologija yra išskirtinė profesija, susieta su meile gamtai, žmogui ir tradicijoms“, – baigdamas savo kalbą sakė Jonas Šečkus.

Jo siūlymu, suvažiavimui pirmininkauti ėmėsi habil. dr. Valentinas Baltrūnas, o sekretoriauti – Laura Gedminienė.

Valentinas Baltrūnas pakvietė tylos minute pagerbti tuos, kurie kadencijos metu, tarp suvažiavimų, atsisveikino su būtimi.

Buvo pasveikintas ir 95 metų jubiliejų šiemet šventęs geologų patriarchas Juozas Paškevičius bei kiti, sulaukusieji garbaus amžiaus.

Buvo įvardijami nauji Lietuvos geologų sąjungos garbės nariai. Vienu jų tapo Krasnojarsko universiteto profesorius Saulius Sidaras (taipogi jau sulaukęs 78 metų!), mažo vaiko amžiuje tapęs tremtiniu, tad visą gyvenimą praleidęs Sibire. Beje, Krasnojarske vadovavęs ir lietuvių mokyklėlei, rūpinosi lietuvybės reikalais visame Sibire.

„Geologai daro nuostabius, pasakiškus dalykus“, – savo sveikinime jubiliejiniam LGS suvažiavimui parašė Krasnojarsko profesorius Saulius Sidaras, kuriuos perskaitė Lietuvoje gyvenantis jo sūnus Antanas Sidaras.

Akademikas Algimantas Grigelis suvažiavimą informavo, jog trys mūsų šalies garbūs geologai – prof. Valentinas Baltrūnas, dr. Eugenija Rudnickaitė, prof. Algimantas Česnulevičius – už darbus mokslo istorijos labui tapo garbingos institucijos (Italijoje esančios Geologijos mokslo istorijos ir paveldo pasaulinės komisijos – INHIGEO) nariais. Algimantas Grigelis taipogi informavo, jog prof. Gediminas Motuza-Matuzevičius pristatytas vardinei akademiko Juozo Dalinkevičiaus premijai gauti.

Taip pat buvo informuota, jog Antano Giedraičio geologijos fondo veiklą perima Lietuvos geologijos įmonių asociacija.

Prof. Gediminas Motuza-Matuzevičius prisiminė 30 metų laikotarpį, priminęs, jog Lietuvos geologijos sąjunga pradžioje veiklą pradėjo su nepriklausomybės sugrąžinimų Lietuvoje, tad daugelio veikla gal ir daugiau priminė Atgimimo sąjūdį, kartu pareiškęs, jog LGS turi atsinaujinti, savotiškai atgimti.

Sveikinimo žodį geologų bendruomenei tarė ir Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) direktoriaus pavaduotoja dr. Jolanta Čižienė, apžvelgusi minėtos tarnybos aktualijas, veiklos kryptis, tikslus. Esminė LGT misija (pasak pranešėjos): dalyvauti formuojant valstybės politiką žemės gelmių srityje laikantis darnios plėtros principų, ir ją įgyvendinant; užtikrinti racionalų žemės gelmių išteklių Lietuvos Respublikoje, jos teritorinėje jūroje, kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje; kaupti, saugoti ir valdyti nacionalinę geologinės informacijos sistemą; saugoti geologinės aplinkos kokybę, stebėti ir prognozuoti jos pokyčius.

Jolanta Čižienė pasidžiaugė ir atgimusio Žemės gelmių informacinio centro visuomenei veikla – modernų ir šiuolaikišką projektą.

Apie esamą padėtį, veiklą šalies geologijos įmonėse (jų esama apie 19) kalbėjo Saulius Gegieckas (Geologijos įmonių asociacija). Pranešėjas sakė, jog asociacijos įmonėse dirba apie 700 darbuotojų, iš kurių 104 geologai. Daugiausia jų esama UAB „Grota“ (direktorius Antanas Marcinonis).

Dr. Miglė Stančikaitė, (Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos institutas) pasidžiaugė veikla, kuri vienija įvairiuose projektuose visus šalies geologus, kartu priminusi, jog Gamtos tyrimų centro mokslininkų darbai yra ganėtinai dažnai cituojami pasaulio moksliniuose leidiniuose, o tai – savotiškai gerieji reitingo taškai.

Dr. Andrejus Spiridonovas (Vilniaus universitetas) pasidžiaugė būsimais studentais, studijuojančiais geologiją universitete. Kartu buvo padėkota Audriui Čečiui už Jaunųjų geografų mokyklos kuravimą.

… Po pertraukėlės, kurios metu buvo prie kavos suvalgytas ir įspūdingas jubiliejiniam LGS suvažiavimui skirtas tortas (su 30 žvakelių!), aptarta profesinio žurnalo „Geologijos akiračiai“ veikla (dr. Ingrida Bagdanavičiūtė), kalbėta apie LGS iždo dalykus (Jūratė Vaznytė).

Būta ir LGS komisijų ataskaitų. Apie gamtos paminklus ir geologinį švietimą kalbėjo dr. Gražina Skridlaitė, etikos komisijos ataskaitą pristatė habil. dr. Ona Kondratienė, o revizijos komisijos – Paulius Aleksa.

… Savitai įdomi dalis – diskusijos, kurių metu buvo apsikeista ir kritikos strėlytėmis. Tačiau jos, manyčiau, netrukdys naujai LGS vadovybės (pirmininke išrinkta Vaida Šeirienė, jos pavaduotoju – Jonas Šečkus, sekretore – Laura Gedminienė) veiklai. Tiesa, LGS vadovo rinkimai kiek priminė filmą „Niekas nenorėjo mirti“, mat visi kalbintieji vadovauti vis rado progos atsisakyti. Pradžioje nesutiko ir Vaida Šeirienė, tačiau diplomatija čia nepadėjo, ėmė visi kelti rankas – atsisakyti lyg ir nebetinka… Visiems pasičiupus kur kas geresnę nuotaiką, žiū, ir muzikantai atsirado. Kad užgros! Ir visiems nuotaika – dar giedresnė…

Augusto Uktverio nuotraukos