2022-12-02 Vilniuje, viešbučio „Panorama“ erdvioje „Humanitas“ salėje vyko 33-asis Lietuvos geologų sąjungos (LGS) ataskaitinis-rinkiminis suvažiavimas. Buvo laukiama gausios dalyvių sueigos, tačiau kai kas gal ir tradiciškai dar vis bijo kokio pandemijų šuolio, tad ir erdvi patalpa, ir renginio organizatoriai laukiamo suvažiavimo dalyvių būrio nesulaukė. Pasidžiaugta, jog dalyvauja prisiekusieji geologai, bei juos labiausiai gerbiantieji. LGS pirmininkė Vaida Šeirienė, pradėdama suvažiavimo darbą, tradiciškai sveikino visus susibūrėlius, taipogi tradiciškai vardijo tuos, kuriuos pasikvietė nebūtis, kurie gerbiami tylos minute.
Ir po tokios minutes gyvenimas, žinia teka sava vaga. Sveikinti visi, kurie (esantys ar nesantys salėje) sulaukė garbaus amžiaus ir tęsia garbingą veiklą.
Buvo sveikinami ir tie, kuriems LGS Taryba ir Valdyba nutarė suteikti Garbės geologo vardą: Aurelija Augūnienė (Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Pilietinio, turizmo ir etnokultūrinio skyriaus vedėja), dr. Jevlampijui Laškovui, dr. Zigmui Malinauskui, dr. prof. Albertui Bitinui.
Sveikinti ir kolegos, kurie šiemet apgynė daktaro disertacijas.
Netrukus prie mikrofono buvo pakviestas Teodoro Grotuso (iškilaus Lietuvos mokslininko) vardu pavadinto fondo pirmininkas, Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto dekanas, šio fakulteto Chemijos instituto direktorius, akademikas, profesorius Aivaras Kareiva. Jis atliko suvis šventinę misiją – teikė garbinguosius Teodoro Grotuso medalius. Jais LGS suvažiavime pagerbti žinomiausi geologinės veiklos plėtotojai: dr. Vytautas Narbutas ir dr. Bernardas Paukštys.
„Esu chemikas, tačiau pastaruoju metu vis aiškiau save pastebiu geologų bendruomenėje. Džiaugiuosi, kad geologų bendruomenė yra tokia susitelkusi, aktyvi ir visuomeniška. Kartu publikuojami aukščiausio mokslinio lygmens moksliniai straipsniai, diegiamos naujos technologijos. Ryškūs ir populiarinant geologijos mokslo pasiekimus. Kartu neužmirštama ir istorinė atmintis, tokie mokslininkai, kaip Teodoras Grotusas ar Ignotas Domeika, kurie tarsi atgimsta vardiniais medaliais“, – kalbėjo Aivaras Kareiva.
Beje, netrukus akademikas Algimantas Grigelis pristatė naująjį Ignoto Domeikos medalį, kurį vėl paslėpė savojo švarko kišenėje, nes apdovanojimo ceremonija – tolimesnėje ateityje. Kartu Algimantas Grigelis priminė, jog kitais metais bus teikiama garbinga Juozo Dalinkevičiaus premija (teikiama kas 4 metai). Pasak akademiko, šiai premijai bus siūlomas dr. Vincas Korkutis.
„Džiaugiuosi, kad atsigręžiame į praeitį, nes be praeities nėra ir ateities“, – sakė Algimantas Grigelis.
Pranešimų paletė
Ėmus skaityti pranešimus, Geologijos įmonių asociacijos (GĮA) prezidentas Saulius Gegieckas pristatė asociacijos veiklą 2022 metais. Kartu priminė Antano Giedraičio fondo Valdybos nutarimą dėl garbės ženklo „Auksinis geologo plaktukas“ nominacijų 2023 metams – kandidatus pateikti iki kitų metų kovo. Taipogi buvo priminta, jog renkamos lėšos ir Antano Giedraičio kapo (Karvys, Vilniaus r.) deramam tvarkymui kitų metų pavasarį.
Pranešimą tema „Geologijos mokslas ir studijos VU Chemijos ir geomokslų fakultete“ pateikė dr. Petras Šinkūnas, Geomokslų instituto direktorius. Šis institutas įsteigtas dar visai neseniai, tad Petras Šinkūnas net paprašė pakelti rankas visus tuos, kurie tikrai žino apie naująjį institutą.
„Neseniai vyko klimatologų konferencija, kalbėjo mūsų universiteto rektorius, kuris paminėjo, jog pastebėjęs Sigito Radzevičiaus straipsnį apie silūro klimato kaitą solidžiame žurnale, bei Andrejaus Spridonovo publikaciją žurnale „Nature“. Tad manau, jog geologijos mokslai mūsų fakultete yra žinomi ir vertinami. Džiugina ir tai, jog studentų skaičius per pastaruosius ketverius metus stabilizavosi – įstoja ne mažiau dešimties. Nors tai darbdaviams gal ir mažoka. Didžioji dalis renkasi hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos specializacijas, kai kas ir išvyksta magistratūros studijų ir į užsienį“, – kalbėjo Petras Šimkūnas.
Miglė Stančikaitė, Gamtos tyrimų centro (GTC) direktoriaus pavaduotoja mokslui, kalbėjo apie geomokslus GTC, vertinant situaciją ir perspektyvas. Pranešėja aptarė atskirų laboratorijų veiklą, įvertinant ir vykdomus projektus. Kartu priminė, jog GTC įsteigtas 2009 metais, sujungimo būdu reorganizavus Botanikos, Ekologijos bei Geologijos ir geografijos institutus. GTC dirba per 150 mokslininkų, studijuoja 56 doktorantai. Dirba mokslininkai ir iš Jungtinės Karalystės, Ukrainos, Australijos, Prancūzijos, Meksikos, Brazilijos, Lenkijos, Rumunijos…
Gintarė Sakalauskienė, Respublikinio Vaclovo Into akmenų muziejaus direktorė, savitai pristatė Mosėdyje (Skuodo r.) esančios įstaigos veiklą. Pasidžiaugta pertvarkyta, atnaujinta muziejaus ekspozicija, inovacijomis (apšvietimas, apžvalgos ratas, lentelės ir t.t.), kurios į muziejų pritraukia vis daugiau lankytojų (apie 20 tūkst. kasmet).
Gintarė Sakalauskienė priminė, jog muziejus įkurtas 1979 metais Mosėdžio miestelyje, abipus Bartuvos upės. Šis muziejus – vieno žmogaus, gydytojo Vaclovo Into neįtikėtinos veiklos ir meilės gamtai rezultatas. Muziejus – vienintelis Europoje, turintis ledynmečio suneštų riedulių po atviru dangumi (17 ha plote) esančią ekspoziciją ir vidaus kamerinę ekspoziciją (senajame Mosėdžio malūne).
„Atnaujinus ekspozicijas, muziejuje matome ne vien uolienas, o ir geologinius procesus. Turime ir salę fosilijoms bei naudingosioms iškasenoms. Kaupiame ir mineralus, nors čia – tik darbo pradžia. Esama ir akmenų iš žmogaus kūno. Žinoma, mes norėtume savo ekspozicijoje turėti ir Barstyčių akmenį, didžiausią riedulį Lietuvoje. Tad muziejaus lankytojai tikrai daug ką sužino ne vien apie geologiją. Gal neatsitiktinai Vaclovas Intas yra sakęs: esu pats geriausias gydytojas tarp geologų, ir geriausias geologas tarp gydytojų“, – kalbėjo Gintarė Sakalauskienė.
Beje, akademikas Algimantas Grigelis replikavo, jog muziejus Mosėdyje galėtų deramiau įvertinti lauko ekspozicijos sudarytoją profesorių (mirusį 2009 metais) Algirdą Gaigalą, kuriam kitais metais sukaktų 90 metų.
Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) vyriausiasis patarėjas Jonas Satkūnas tarsi paakino, jog einant geologinio paveldo klestėjimo linkme galime pasitarnauti ne tik mokslui, o ir visuomenei. Geologai tam kasmet rengia geologinio paveldo dienas, kurios vyko jau dvylikoje vietovių.
Štai Tarptautinės geologinės įvairovės dienos, kurią pasaulio geologų bendruomenė pirmą kartą minėjo spalio 6-ąją, išvakarėse Kupiškio rajone buvo atkastas „Gyčio“ akmuo. Manoma, jog tik per pastaruosius kelis dešimtmečius veikiant įšalui tas riedulys „išaugo“ iš grunto. Riedulys išlindęs 30-40 cm, ilgoji ašis – 5,8 m, trumpoji – 4,9 m, perimetras – 16 metrų, matomas paviršius – apie 30 m2. Sudėtis – granitas, sudarytas iš stambių feldšpato ir kvarco grūdų, pagal struktūrą – tipiškas rapakivis, atvilktas ir Vakarų Suomijos.
Jonas Satkūnas pasakojo ir apie kitus įvairius Lietuvoje esančius geologinio paveldo objektus (tam reikėtų atskiros publikacijos „Žaliajame pasaulyje“), primindamas, jog Lietuva taipogi siekia, jog mūsų kai kurie objektai atsidurtų viso pasaulio geologinio paveldo objektų sąrašo viršūnėje.
„Dar teks palaukti, nes pasaulyje esama tikrai įspūdingų vietų. Pats dažnai lankausi Afrikoje, kur įsitikinu, jog Afrika savo geologiniu paveldu yra nuostabi“, – sakė Jonas Satkūnas, pridūręs, jog gruodžio 4-oji – Šv. Barboros diena. Šv. Barbora – kalnakasių globėja, t. y. ir visų geologų dienos globėja.
LGS tarybos narė dr. Gražina Skridlaitė kalbėjo apie jaunuosius geologus – tradicijų tęstinumas ir visuomenės švietimas. Pranešėja priminė, jog Jaunųjų geologų sąjūdžio (JGS) pradininkas – dr. Eduardas Vodzinskas. Judėjimas gyvuoja nuo 1984 metų. Nūnai JGS veiklą koordinuoja Gražina Skridlaitė.
„Nuo 1994-ųjų Jaunųjų geologų sąjūdžiui vadovauja Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Pilietinio, turizmo ir etnokultūrinio ugdymo skyriaus vedėja Aurelija Augūnienė“, – sakė pranešėja, primindama, jog pastaruoju metu, veiklą koordinuojant LGS, dalyvauja Laura Gedminienė, Simonas Saarmann, Jūratė Vaznytė, Birutė Poškienė, Vytautas Puronas.
Kasmet lapkričio mėnesį organizuojamos respublikinės geologų olimpiados. Toks renginys buvo ir 2022-11-18.
„Turiu apgailestauti, jog geografija dabar vadinama socialiniu dalyku, tad geografijos pamokose apie geologija kone ir nebėra informacijos“, – sakė Gražina Skridlaitė, pranešdama, jog iš LGS tribūnos nuoširdžiai sveikina mokytoją iš Betygalos Marijoną Birutę Navakauskienę (prieš 30 metų ši pedagogė vietos mokykloje gruodžio 2-ąją įsteigė geologijos muziejų).
„Geologijos akiračių“ leidybos iššūkius aptarė šio žurnalo vyriausioji redaktorė Violeta Pukelytė. Žinia, geologų ir jiems prijaučiančiųjų būrys nėra gausus, tad ir į šią terpę nukreipti „Geologijos akiračiai“ privalo nešti sunkią gyvenimo naštą. Tenka, pasak Violetos, „ vaikščioti su ištiesta lėšų rinkėjo ranka“. Jei kas tai pabandė, aiškiau ir susivokia, jog atsiduri gana nepalankioje situacijoje. „Geologijos akiračius“ reikėtų vertinti kaipo švietėjišką įrankį, tačiau toks elementas mūsų visuomenėje vis dar nevertinamas, paramos teikėjai dažnai paprasčiausiai nusigręžia.
Tada gal liktų atsigręžti tarptautinių ryšių link. Apie tai ir apie LGS narystę Europos geologų federacijoje kalbėjo LGS tarptautinių ryšių ir bendradarbiavimo komisijos pirmininkę Vaida Kirkliauskaitė.
Apie LGS iždo reikalus ataskaitą pateikė iždininkė Jūratė Vaznytė, pasiūlymus LGS įstatų redakcijai pateikė Audrius Čečys.
… Atėjus metui naujo LGS pirmininko bei naujos Valdybos bei Tarybos rinkimui habil. dr. Valentinas Baltrūnas, kaipo pirmininkaujantis, pasiūlė aktyviai balsuoti bei skaičiuoti visiems tenkančius balsus. Tačiau balsuojant prieš Jono Satkūno kandidatūrą į LGS pirmininko postą lengviau buvo skaičiuoti kas susilaiko ar yra prieštaraujantis. Tokių lyg ir nebuvo, nes konstatuota: vienbalsiai.
Kas liko dr. Jonui Satkūnui: „Dabar pajusite griežtą mano toną!..“ Tačiau tuo niekas nepatikėjo, atėjo koncerto ir vakaronės metas. Vakaronės, kurioje kiekvienas galėjo pabendrauti, pasikalbėti, palabinti seniau matytą kolegą.
Augusto Uktverio nuotraukos
