2017-04-27 Vilniaus universiteto (VU) Geomokslų institute Lietuvos geografų draugijos (LGD) rūpesčiu vyko atvira diskusija „Apie šiandieninę geografijos žinių galią“. Daugiau kaip 40 skirtingų kartų, skirtingų sričių ir patirčių geografų – akademinė bendruomenė, studentai, edukologai ir mokytojai, įvairiose organizacijose dirbantys praktikai – drauge apmąstė dabartinę geografijos apibrėžtį, galias ir pasiekimus, diskutavo apie tai, ką geografija teikia jiems patiems ir kuo yra reikšminga visai visuomenei.
Prof. habil. dr. P. Kavaliauskas pradžiai pristatė mokslinį geografijos paveikslą. Jis priminė geografijos mokslų sistemos, pačios geografijos ir jos suvokimo kaitą, nužymėjo geografinio pažinimo metmenis, jos sąveikas su kitais mokslais, valstybinę paskirtį. Edukologas doc. dr. Z. Kairaitis priminė, kad geografija tiria įvairialypius ryšius mūsų planetos aktyviajame apvalkale, gamtinius ir visuomeninius procesus, skiria įvairiausius teritorinius kompleksus. Miestų geografė prof. dr. D. Krupickaitė klausė: ar mes, o ir pati visuomenė yra subrendusi priimti geografiją su visu jos kompleksiškumu, 4 dimensijas apimančiu matymu ir prisiimti atsakomybę šiame pasaulyje veikti sąmoningai? Kalbėdamas apie geografijos žinių platumą ir dinamiškumą, keliautojas, Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos pirmininkas R. Šalna aiškino, kodėl edukologijoje svarbus lakoniškas šio mokslo apibūdinimas. Prof. dr. J. Mačiulytė atkreipė dėmesį, jog, pavyzdžiui, Prancūzijoje daugelis geografijos apibrėžčių – tiek vieno sakinio, tiek keleto puslapių apimties – egzistuoja greta.
Šalia mokslinių ir teisinių sąvokų, gyvas asmeniškas santykis dažnai lemia mūsų pasirinkimus ir veiklą. Dr. G. Godienė apibendrino Č. Kudabos geografijos konkurso dalyvių – moksleivių mintis apie tai, ką jiems teikia geografija. Pagal dažniausiai kartojamus reikšminius žodžius išanalizavus daugiau kaip 90 respondentų atsakymus susidaro įspūdis, kad mokiniai geografiją vadina „mokslu apie įvairiapusį pasaulio pažinimą“, kuris „teikia žinių, atsako į jų klausimus“, paaiškina, „kas yra ir dedasi aplink“, „padeda suprasti ir orientuotis plačiajame pasaulyje“. Kai kam tai ir „pats gyvenimas“. Mokiniai ją mėgsta, nes ji „plečia akiratį“, „patenkina smalsumą“, „tampa motoru, verčiančiu ieškoti“, „leidžia suprasti pasaulio, kuriame gyvename, grožį“, „suteikia pasirinkimo laisvę ir galimybę išreikšti savo nuomonę“.
Įgarsindama VU Geomokslų instituto Geografijos ir kraštotvarkos katedros kolegų ir LGD surengtoje internetinėje apklausoje dalyvavusiųjų pastabas, G. Godienė minėjo, kad geografija yra „įvairiapusis, platus, globalus ir kompleksiškas pasaulio pažinimas, erdvinių pasaulio sąsajų, ryšių matymas“. Ji suteikia „platų akiratį, požiūrį į problemas ir galimybes, gebėjimą vertinti įvairiausius kontekstus ir matyti sąsajas, išryškinti detales ir pavaizduoti“. Kartu geografija išsiskiria „valstybiniu požiūriu“, „darnumo siekiu“ ir „atstovauja bendruosius visuomenės interesus“. Tai „praktinės žinios, išmintis ir vedlys, gairės, kaip galime sąmoningai ir sėkmingai būti ir veikti pasaulyje“. Galiausiai – gal tai „sumokslinta šiuolaikinės kritiškai mąstančios visuomenės išraiška“?
Grupėse kalbėtasi apie mums aktualius geografijos apibrėžimus. Buvo diskutuojama, kokios išsakytos mintys kelia didžiausią atgarsį, rutuliojosi nauji ir modifikavosi esami apibūdinimai… Tai „mokslas apie gamtines ir visuomenines sistemas ir jų pritaikymą“; „mokslas apie teritorines (erdvės) sistemas“; „gyvenimo būdas“; „viskas, kas vyksta aplink mus kiekvieną dieną“; „sąmoningumas, kritinis mąstymas“; „suvokimas“; „universali, bendrinė sąvoka“; „ji susieja viską“; „jei myli savo aplinką, Žemę – esi geografas“; „kur buvai, ką veikei“ ir dar daugelis kitų minčių…
LGD prezidentė G. Kynė atkreipė susirinkusiųjų žvilgsnius į geografijos pasiekimus – auditorijos priekyje demonstruojančius artefaktus. Pirmiausia – geografų bendruomenę daugelį metų telkiančias visuomeninių organizacijų vėliavas. Daugiau nei 80 metų veikia Lietuvos geografų draugija, per 30 metų aktyvius vyresniųjų klasių mokinius buria neformali Jaunųjų geografų mokykla, daugiau nei ketvirtį amžiaus skaičiuoja studentiškasis Jaunųjų geografų klubas ir jo tarptautinis atitikmuo – EGEA. Parodoje – monografijos, straipsnių rinkiniai ir kitos knygos, bendrieji ir specialieji teritorijų planavimo dokumentai, studijos, žemėlapiai, atlasai, tolimų kelionių atributai…
Kur yra pamatinės geografijos žinių galios? Prof. D. Krupickaitė pristatė Tarptautinės geografų asociacijos (IGU) ir Europos Komisijos vykdyto Comenius projekto „Geogalios“ išvadas ir metodinę medžiagą.
„Geografija galėtų prisiimti lyderio atsakomybę šiandieniniame pasaulyje. Kompleksinės žinios, ryšių tarp gamtos ir žmogaus supratimas, 4 dimensijų žvilgsnis į pasaulį leidžia įžvelgti ir suprasti daugiau, paaiškinti, daryti išvadas, numatyti ir priimti svarbius mums visiems sprendimus geresnei planetos ateičiai. Visgi, visi esame atsakingi už tai, kad geografijos žinios būtų patikimos (patikrinamos), autentiškos, aktualios ir turime aktyviau naudotis geografijos mums teikiama galimybe mąstyti ir veikti lokaliu, regioniniu ir globaliu lygmenimis.“ – sakė profesorė D. Krupickaitė.
Nors mažėjant mokinių mažėja ir geografijos mokytojų, šių pamokų skaičius (15 val.) bendrojo mokymo programoje yra didžiausias per visą mokyklinės geografijos istoriją. 2012 m. įvedus valstybinį geografijos egzaminą, jos prestižas dar sustiprėjo.
„Išties greitai besikeičiančiame pasaulyje geografija dar niekad nebuvo tokia reikalinga, kaip dabar“, – džiaugėsi R. Šalna.
Iš prof. dr. J. Mačiulytės sužinojome, kad stiprias pozicijas moksle, viešoje erdvėje, darbo rinkoje turi Prancūzijos geografai. Tuo tarpu planuotoja R. Palčiauskaitė patyrė, kaip Lietuvos teisės aktai riboja geografų galimybes vadovauti kai kurių sričių planavimo darbams. Prof. dr. D. Burneika pakomentavo, kad dabartinis mokslo sričių skirstymas nepalankus vientisos ir ypač – visuomeninės geografijos vystymuisi. Visuomeninės geografijos branduolys 2013 m. sutelktas Visuomenės geografijos ir demografijos institute, esančiame Lietuvos socialinių tyrimų centre, kur kartu su sociologais geografai tiria ir pristato visuomenei svarbiausius šalies ir kaimyninių kraštų regionų raidos bei demografinių procesų juose dėsningumus, ypatybes.
Ieškant, kuo pasižymi sėkmingos geografijos vystymosi ir racionalių, žiniomis grįstų sprendimų priėmimo istorijos, tarp kitų svarbių veiklų, dėmesys sutelktas į bendrosios kraštotvarkos ir krantotvarkos pasiekimus nepriklausomoje Lietuvoje.
Geografai, vadovaujami prof. habil. dr. P. Kavaliausko, nepaprastai daug nuveikė kuriant šiandieninę kraštotvarkos sistemą. Itin reišmingas geografų indėlis kuriant Lietuvos saugomų teritorijų sistemą, lokalizuojant gamtinį karkasą ir vystant visą teritorinę aplinkosaugą. Daug nuveikta rengiant svarbiausius strateginius šalies erdvinio vystymosi dokumentus – šalies bendrąjį planą, kraštovaizdžio politiką. VU Geografijos ir kraštotvarkos katedros mokslininkų grupės atlikta Lietuvos kraštovaizdžio studija padėjo metodinius pagrindus nacionaliniam Kraštovaizdžio tvarkymo planui, kuris Pramonininkų asociacijos organizuojamame metų gaminio konkurse 2016 m. buvo apdovanotas kaip metų paslauga.
Krantotyrininkų-geografų dėka įgyvendinama Baltijos jūros krantų tvarkymo programa, kurios sudėtinė dalis – dirbtinis paplūdimių papildymas smėliu – buvo įvertintas žymiausių Europos mokslininkų ir praktikų. Nežiūrint nestabilaus finansavimo, nuolat vykdomi krantų tyrimai, parengti fundamentalūs mokslo darbai, kartu su geologais išleistas Baltijos jūros krantų geologinis atlasas.
Šiuos ir kitus sėkmingus mokslo žinių įveiklinimo pavyzdžius vienija nuosekli mokslo, praktikos ir administracinių gebėjimų konsolidacija atualių problemų sprendimui. Darnos siekiantys ir tvarūs sprendimai gimsta geografams randant bendrą kalbą ir veikiant drauge su kitų sričių specialistais, nuosekliai dalyvaujant įstatyminės bazės kūrime.
Atrodo, jog auga graži pamaina. Diskusijoje dalyvavę studentai pasakojo, kaip patys domisi ir skatina domėtis geografija kitų sričių žmones – per pilietiškumą, mokslą, keliones, bendravimą su kitų šalių geografijos studentais.
Geografija, kaip pats gyvenimas, yra daugiaplanė, daugiasluoksnė ir dažnai nevienareikšmiška. Baigiant diskusiją bendrame rate VU Geomokslų instututo direktorius prof. dr. E. Rimkus palinkėjo sričiai „daugiau jaunų žmonių su švytinčiomis geografija akimis“, dėkota šviesiausiems geografijos mokytojams ir dėstytojams, dalintasi naujomis idėjomis. Gal būt geografijos jėga – ir bendravime, gildijos bendruomeniškume. Šiandien stiprūs geografijoje ir visuomenėje gali būti tie, kurie nebijo 4D erdvės, tarpdiscipliniškumo, sąsajų, kompleksiškumo, pločio ir iššūkio, veikia sąmoningai, nuosekliai ir sutelktai.
Autorės nuotraukos
