2024 m. sausio 26 d. Lietuvos geografų draugijos (LGD) nariai džiaugsmingai paminėjo veiklos 90-metį!
Prisimindami 1934 m. sausio 26 d., kai įvyko Steigiamasis LGD susirinkimas, 53 dabartiniai nariai, sukviesti devintojo LGD prezidento Vytaro Radzevičiaus, važiavo švęsti į karališkąjį Merkinės miestą, šlovingai iškėlė LGD vėliavą ant XIV amžių menančio 30 metrų aukščio piliakalnio ir sugiedojo draugijai „Ilgiausių metų“! Suplevėsavo LGD vėliava virš didingos santakos, kur į Nemuną Merkys ir Stanga įteka, virš garbingo Merkinės miesto, kur Jogaila Vilniui Magdeburgo teises suteikė ir abiejų tautų valdovas Vladislovas Vaza pasimirė!
Visi turiningai pasivaikščiojo po miestelį su Merkinės krašto muziejaus direktoriumi Žygimantu Buržinsku, knygos „Istorinė Merkinės rotušė“ (2015 m.), daugelio straipsnių Merkinės istorijos ir LDK architektūros tema autoriumi, albumo „Merkinės miestas ir kraštas istorinėje kartografijoje“ (2021 m.) sudarytoju.
… Tą pačią dieną, kaip ir prieš 90 metų, sausio 26-ąją, tik tada Kaune, o dabar Merkinėje vyko Lietuvos geografų draugijos (tada – steigiamasis susirinkimas, kuriame dalyvavo dvidešimt to meto iškilių Lietuvos geografų) narių sueiga. Pažymėti gražią sukaktį į Merkinę gausus būrys atvyko ne tik iš Vilniaus, iš Kauno, iš Klaipėdos, o ir iš kitų vietovių, kuriose dirba geografai, kelionių entuziastai. Ir ne tik geografijos mokslą studijavę. Pagyvenusių, visai jaunimo – mokslininkų ir gyvenimo patirtį tik įgyjančių. Daug pasaulio šalių aplankiusių ir pradedančių norinčių jį labiau pažintį.
Šventės scenarijus buvo labai gamtiškas.
Pasižvalgymas po Merkinę
Pirmasis susirinkimo objektas – Merkinės piliakalnis. Nuo jo atsiveria nuostabus Dzūkijos kraštovaizdis: aukštumos ir smėlėtosios Dainavos lygumos dalis, kurias į vieningą visumą apjungė Nemuno su Merkiu ir srauniąja Stange santaka.
Šiame krašte nuo seno gyvena dzūkai, save įvardiję šiliniais. Šiliniai, gyvenantys visiškai smėlingoje miškais apaugusioje Dzūkijos dalyje. Pagrindinė veikla – grybavimas, uogavimas, drevinė bitininkystė. Žiemos metu – rąstų ruošimas. Grumciniai dzūkai (grumtų) – ten, kur žemė šiek tiek derlingesnė, daugiau dirbamos. Sėjo rugius, grikius, sodino bulves. Panemunių dzūkai – iš abiejų Nemuno pakrančių. Ten buvo svarbus pragyvenimo šaltinis žvejyba, sielių plukdymas, laivyba.
… Ant piliakalnio buvo įamžintas istorinis susitikimo momentas. Susirinkusieji Lietuvos geografų draugijai sudainavo ilgiausių metų.
…Ant stiebo kabojo Lietuvos geografų draugijos vėliava. Istorinis momentas įamžintas ne tik nuotraukomis, vaizdais, draugijos prezidentas Vytaras Radzevičius pasirūpino, kad ir iš aukščiau istorinį momentą skraidyklė (dronas) fiksuotų.
Susirinkusiųjų tarpe – hidrologai, geomorfologai, sinoptikai, mokytojai ir kitų specializacijų atstovai.
Sniego Merkinėje tą dieną beveik nebuvo, tačiau, dangus saulės spinduliais nelepino. Suprantama, gamtininkai ir gamtos gerbėjai žino, jog blogo oro nebūna, tik bloga apranga. Atvykusiųjų tarpe pirmą kartą ant piliakalnio užlipusių nebuvo. Dauguma čia pabuvojo vasarą, pavasarį. Tačiau nuo piliakalnio pažvelgti į Dzūkiją bet kuriuo metų laiku yra malonu, žalio pušyno ir upių vingiai kaskart kitaip atrodo.
… Merkinės krašto muziejaus direktorius Žygimantas Buržinskas nuo ten pradėjo pasakojimą apie garbingą Merkinės praeitį. Dabar jau tik miestelis, kuriame gyvena apie tūkstantis gyventojų. Merkinė nuo 12 a. išsidėsčiusi prie Nemuno, istorinių kelių (Vilnius – Varšuva, Kaunas – Gardinas) buvo svarbus kelių susikirtimo mazgas. Žygimantas Augustas 1569 m. gruodžio 7 d. Merkinei suteikė Magdeburgo privilegiją. Tada prasidėjo Merkinės aukso amžius. Tęsėsi iki karo su Maskva.
Merkinėje gyveno ir 1648 m. gegužės mėnesį mirė Didysis Lietuvos kunigaikštis ir Lenkijos karalius Vladislovas Vaza. Namas, kuriame kunigaikštis gyveno, šimtmečių paveiktas, tačiau išlikęs. Po kunigaikščio mirties, pastatas atiteko jėzuitams. (Šeimininkai keitėsi, sovietmečiu buvo bendrabutis.)
Tais laikais Merkinė buvo svarbus upinis uostas, veikė laivų statykla.
Tado Kosciuškos sukilimo metu (1794 m.) iš Vilniaus krašto bėgdama rusų kariuomenė Merkinę nusiaubė, sudegino. Tačiau Merkinė vėl atsigavo, atsikūrė. Nors buvusios galios neatgavo.
1941 m. birželio 22 d. prasidėjus karui Vokietijos aviacija subombardavo miestelio centrą.
Po šio karo dzūkai atstatinėjo miestelį. Tačiau Merkinės centras dabar visiškai kitoks negu buvo anksčiau. Mūsų gidas sakė, jog labai gaila, jog dabartinės valdžios ir Merkinės planuotojai nesigilina į miestelio urbanistinę praeitį ir ten norintiems statyti neleidžia bent kiek ją atkurti, prisilaikant senųjų tradicijų.
Po karo 1949 m Merkinėje įkuriamas kolūkis, o po dešimties metų performuojamas į Merkio tarybinį ūkį.
Šiose apylinkėse aktyviai veikė Adolfo Ramanausko-Vanago partizanų būrys. Tarp partizanų ir stribų vyko aršios kovos. 2023 m. pavasarį miestelio pakraštyje, ant partizanų kalnelio A. Ramanauskui-Vanagui pastatytas paminklas. Tose kapinėse daug vietos ir šeimoms, nukentėjusioms nuo sovietinio teroro.
Dabar Merkinėje – Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos būstinė.
Prisiminta geografų draugijos veiklos dešimtmečiai
… Vakarop sugužėta į Merkinės kultūros centrą. Pirmiausiai visus pasveikino LGD prezidentas, žurnalistas ir keliautojas Vytaras Radzevičius: „Lietuvos geografų draugija, minėdama garbingą jubiliejų, kviečia jungtis naujus narius. Prisiminkime, kokia garbė buvo pritapti prie geografų organizacijos aušroje. Džiaugiamės šia diena ir matome artimiausius tikslus – viešinti mūsų veiklą, stiprinti finansines galimybes geografinei veiklai stiprėti ir dalyvauti visuose visuomenei svarbiuose sprendimuose, kuriuose geografų nuomonė yra aktuali.“ Susirinkusius nudžiugino žinia, kad greitu metu pasirodys naujo dizaino LGD internetinė svetainė.
Pirmąją draugiją ir jos pirmininko prof. K. Pakšto darbus, keliones priminė ankstesnioji prezidentė, mokytoja ekspertė, keliautoja dr. Genovaitė Kynė. Ji papasakojo apie jau 11 kartų įteiktą K. Pakšto medalį, daugiau nei 35 metus LGD globoje gyvuojančią Jaunųjų geografų mokyklą, 10 kartų surengtas geografines Sekmines Užpaliuose ir išskirtines tolimas LGD ekspedicijas „Brydes“.
Apie K. Pakšto Baltoskandijos idėjos virsmus kalbėjo LGD narys ir Baltoskandijos akademijos direktorius Arūnas Bliūdžius.
Draugijos jubiliejui pašvęstame pranešime dr. Giedrė Godienė paminėjo visus LGD prezidentus, išskirdama ilgiausiai, beveik 20 metų jai vadovavusį prof. Alfonsą Basalyką, kurio 100-ąjį gimtadienį šiemet minime. Pranešėja tarsi perbėgo Lietuvos geografijos kelią, apžvelgė mokslo centrų, kongresų, draugijos mokslo leidinių peripetijas, prisijungimą prie tarptautinių geografinių asociacijų, svarbiausių nacionalinių atlasų ir Tarptautinio geografijos terminų žodyno gimimą. Buvo prisimintas per 2001-2023 m. jau 22 kartus surengtas Nacionalinis mokinių prof. Č. Kudabos konkursas, kuriame jau sudalyvavo 20 281 moksleivis. Pabrėždama, kokie gausūs ir smagūs yra geografinę bendruomenę stiprinantys ir geografiją populiarinantys renginiai, ji kvietė prisijungti prie jau 6 kartą Lietuvoje ir 8 kartą visame pasaulyje rengiamos pasaulinės iniciatyvos „Geografijos naktis“, kuri vyks 2024 m. balandžio 5 ir 12 dienomis. Galiausiai, prisiminta, kad daugelio kartų geografų sukauptą autoritetą LGD aktyviai įdarbina pasisakydama visais aktualiais valstybės vystymosi, kraštotvarkos, gamtos, kultūros ir kraštovaizdžio išsaugojimo klausimais.
LGD 90-mečio proga į draugiją buvo priimta 13 naujų narių. LGD gretas papildė Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros (GKK) dėstytoja Geomokslų instituto vyr. mokslo darbuotoja doc. dr. Ieva Misiūnė, Ignalinos rajono vietos veiklos grupės Vietos plėtros strategijos administravimo vadovė, geografė dr. Ligita Smagurauskienė, žymus gamtininkas Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistas Andrejus Gaidamavičius, Aplinkos ministerijos ir Aplinkos apsaugos agentūros darbuotoja, GKK lektorė dr. Giedrė Kurmilavičienė, UAB „Biosistema“ projektų vadovė Vaida Jankūnienė, Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vyr. specialistė geografė Gabrielė Jakumaitė, gidė ir žygių vadovė Asta Cicėnienė, Lazdijų sveikatos centro šeimos gydytojas, kelionių entuziastas Kęstutis Juška, Centrinės projektų valdymo agentūros projektų vadovė geografė Brigita Nikonovičė, ekologas Kęstutis Kitrys, geografė ir paveldosaugos magistrė Agota Laureckytė, buhalterinės apskaitos specialistė Ieva Razgunė bei architektė Sigita Martinkienė.
LGD prezidentas V. Radzevičius mano, jog svarbus draugijos veiklos baras – plėsti veiklą regionuose, stebėti, kad nebūtų niokojamas kraštovaizdis, dalyvauti vyriausybės darbe, rengiant ir priimant svarbius šalies sprendimus, garsinti gerus sprendimus.
Išsamų pranešimą pateikė anksčiau, penkis metus buvusi Lietuvos geografų draugijos prezidente, geografijos mokytoja ekspertė, keliauninkė, Genovaitė Kynė. Ji, kaip ir LGD įkūrėjas prof. Kazys Pakštas, kilusi iš Utenos rajono Užpalių miestelio.
Genovaitė Kynė sakė, jog tik paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, jau 1922 m prasidėjo Lietuvos upių, ežerų tyrimai. Prof. Kazys Pakštas ne tik ežerus tyrinėjo, susidomėjo geopolitika. Geografinės sąlygos ir šalies istorijos eiga po ilgų okupacijos metų mūsų šalį vertė tapti aukštesnės civilizacijos centru. Tačiau šalį atstovauti tarptautiniuose mokslo forumuose pavieniams mokslininkams tada buvo sudėtinga. Nuo 1930 m K. Pakštas, matydamas geografinių idėjų pasaulyje plitimą, ėmė galvoti apie geografinės draugijos Lietuvoje steigimą. Daugumoje pasaulio valstybių geografų draugijos jau veikė. Tad pagrindiniu draugijos steigėju Lietuvoje buvo K. Pakštas.
Organizatoriais tapo ir prof. Steponas Kolupaila, jaunas mokslininkas Kazimieras Bieliukas, geologas prof. Juozas Dalinkevičius. Pirmuoju draugijos prezidentu išrenkamas K. Pakštas. 1934 metais draugiją vienijo 31, o po dviejų metų jau buvo 120 narių. Ir nuo 1936 m LGD pradėjo dalyvauti tarptautinėse konferencijose.
Žymiausias Lietuvos upių tyrinėtojas prof. S. Kolupaila tarptautinėje hidrologų konferencijoje Helsinkyje pateikė pranešimą apie Lietuvos upes. Prof. K. Pakštas skaitė pranešimą apie Lietuvos ežerus. Respublikos vandens kelių direktorius Kazys Rimkus skaitė pranešimą apie Klaipėdos uoste atliekamą ledo susidarymo stebėjimą.
Į Tarptautinę geografijos sąjungą (Internacional Geographical Union (IGU) Lietuvos geografai priimti 1938 m.
Pirmasis Lietuvos geografų kongresas, kuriame dalyvavo 100 dalyvių, įvyko 1938 m rugsėjo mėnesį. Po kongreso dviejų dienų ekskursija dalyviams buvo organizuota į Dzūkiją.
Okupavus Lietuvą draugijos, kaip savarankiškos organizacijos, veikla nutrūko. Lietuvos geografų draugijos nariai įsijungė į TSRS geografų draugiją. 1957-67 m. draugijai vadovavo ežerotyrininkas, buvęs vienas iš draugijos steigėjų, jau akademiko titulą turintis prof. Kazimieras Bieliukas. Po jo – prof. Alfonsas Basalykas, kurio šimtąsias gimimo metines minėsime šiais metais.
Keičiantis politinei situacijai, 1989 m. rugsėjo 26 d. sušaukiamas neeilinis draugijos suvažiavimas ir deklaruojama, jog Lietuvoje atkuriama iki okupacijos veikusi Lietuvos geografų draugija, nepriklausanti Sovietų sąjungos draugijai. Draugijos prezidentu išrenkamas prof. Algirdas Jurgis Stanaitis. Po jo draugijai vadovauja prof. Stasys Vaitiekūnas, po to – doc. dr. Ričardas Baubinas, po jo – prof. dr. Dovilė Krupickaitė, Genovaitė Kynė ir paskutinis – 2023 m. pavasarį išrinktas Vytaras Radzevičius.
Geografijos idėjos moksleiviams
Siekdamas moksleivius skatinti labiau pažinti savo kraštą, labiau mylėti Tėvynę, pažinti pasaulį, ir sovietmečiu, tuomečio Vilniaus pedagoginio instituto Regioninės geografijos katedros docentas dr. Rimantas Krupickas 1986 m. įkūrė neformaliojo ugdymo Jaunųjų geografų mokyklą (JGM). Mokykla sėkmingai gyvuoja iki šiolei. Po R. Krupicko Jaunųjų geografų mokyklai vadovavo Svajūnė Maciukonytė, Albertas Lakštauskas, Sabina Pranciulienė, Virginijus Gerulaitis, Genovaitė Kynė. O nuo 2019 m. iki šiol JGM vadovas Audrius Čeičys.
Šiuo metu JGM mokosi 56 moksleiviai. Iš viso per 37 metus Jaunųjų geografų mokyklą sėkmingai baigė 1500 mokinių. Nemaža dalis pasirinko geografo specialybę, kai kurie tapo geografijos mokytojais.
Jau 22 kartus įvyko Nacionalinis moksleivių prof. Česlovo Kudabos konkursas, kuriame dalyvavo 20281 moksleivis.
Siekiant labiau populiarinti geografiją, gamtinę aplinką, jau 6 kartus Lietuvoje ir 8 kartus pasaulyje rengiama ,,Geografijos naktis“, kuri 2024 m. vyks dvi paras – balandžio 5 d. ir 12 d. Šio renginio Lietuvoje pagrindinis organizatorius yra Lietuvos geografų draugija.
Po pasaulį K. Pakšto keliais
Daugiausia prof. Kazio Pakšto gyvenimu, jo kelionėmis susidomėjo jo žemietė, užpalietė Genovaitė Kynė. Profesorius K. Pakštas nerimo dėl Lietuvos, lietuvio tapatybes išsaugojimo, buvo labai žingeidus, daug keliavo po pasaulį, todėl jam kilo ,,Atsarginės Lietuvos“ arba Dausuvos idėja: reikia surasti Planetoje vietą, kurioje būtų rami prieplauka lietuvių kalbai ir kultūrai išsaugoti.
Siekiant geriau susipažinti su K. Pakšto aplankytomis pasaulio vietomis LGD organizuoja keliones, kurios įvardijamos kaip ,,Brydės“. Paskutinė K. Pakšto parinkta vieta Dausuvai buvo Belizas (tada – Britų Honduras). 2015-ais LGD atstovai susitiko su Belizo generalgubernatoriumi ir išdėstė K. Pakšto idėją. Buvo pritarta, jog lietuvybės židinys, panašiai, kaip Andora ar Lichtenšteinas, galėtų būti ten. Generalgubernatoriui T. P. Vickersu buvo įteiktas K. Pakšto medalis.
Įdomi idėja neišplėtota, dabar daug lietuvių gyvena įvairiose pasaulio vietose, ar atsirastų lietuvaičių, norinčių Belize įsikurti ir sukurti lietuvišką oazę.
Ekspedicija ,,Brydė“ 2022 Aliaska“ buvo skirta aplankyti vietas, kuriose gyvena lietuviai, skelbti žinią apie laisvą Lietuvą. Aplankė didžiausias lietuvių amžino poilsio vietas Čikagoje, kuriose palaidota 13 tūkst. lietuvių. Jose ilsisi ir prof. Kazio Pakšto, prof. Stepono Kolupailos palaikai.
Draugija parengė ir išleido Tarptautinių geografijos terminų žodyną, Nacionalinį atlasą.
Doc. Giedrė Godienė nagrinėjo geografijos mokslo raidą, dalyvavimą tarptautinėse geografų organizacijose. Į Europos geografų organizaciją (EUROGEO) priimti 2010 m., Tarptautinę geografų sąjunga (IGU) narystę atstatė taip pat 2010 m. 2013 m. LGD priimta į Europos geografinių draugijų sąjungą (EUGEO).
Lietuvos geografų draugija bendrauja su kitų šalių draugijomis. Lenkijos geografų draugija savo gyvavimo 100 metų sukaktį Varšuvoje šventė 2018-ais, ten dalyvavo ir keturi mūsų draugijos atstovai.
Nuo 1958 m. iki šiolei leidžiamas periodinis leidinys Geografijos metraštis. LGD aktyviai pasisako dėl urbanistinės raidos, dėl žaliojo kurso ir kraštovaizdžio, dėl Nacionalinio miškų susitarimo, dėl saugomų teritorijų plėtimo, aplinkos įstatymo tobulinimo.
Proto mūšis
Daug linksmumo ir gerų emocijų sukėlė draugijos prezidento Vytaro Radzevičiaus parengtas ir vestas geografinis Proto mūšis. Burtais buvo sudarytos šešios komandos. Sėkmingiausiai pasirodė Baltosios snaigės komanda. (Klausimas skaitytojui: pagalvokite ir atsakykite, kad ir į tokį klausimą ,,Kokia raide prasideda daugiausia valstybių sostinių“.)
Lietuvos geografų draugijos aktyvas stebi Aplinkos ministerijos ir savivaldybių veiklą aplinkos apsaugos ir kraštovaizdžio politikos klausimais.
Prof. Kazys Pakštas, įkūręs draugiją, svajojo, kad draugija gyvuotų bent 100 metų.
Baigdama pasisakymą Giedrė Godienė draugijai linkėjo gyvuoti dar bent 100 metų.
Po dalykinių kalbų ir konkurso susirinkusieji geografų draugijos nariai buvo pavaišinti puikiu uzbekiškos virtuvės plovu, kurį pagamino tarptautinio plovo virimo čempionas Pavelas Kolesnikas, dirbantis Merkinėje Vytaro Radzevičiaus įsteigtame ,,Pasaulio puodų“ restorane. O Merkinės jaunimo etnokultūros klubo ,,Kukumbalis“ nariai linksmino mokydami senovinių šokių ir žaidimų.
Kęstučio Turonio nuotraukos
