Siaučiant vėtrai ant žemės atsidūrė kuosų jauniklis. Prie daugiabučio namo nelaimėlį paukštį aptiko mano kaimynė. Kuosų lizdas yra trijų aukštų daugiabučio namo pastogėje. Kadangi gyvenu trečiajame namo aukšte, ketinau paukštį išleisti ant stogo, bet man nepavyko. Kol ėjau rankoje laikydamas paukštį, manę pikiruodamos ir šaižiai rėkdamos atakavo kuosos. Jų priskrido visas pulkas.
Buvo baugu, atrodė, kad gindamos savo augintinį, kuosos iškapos akis. Tuomet sumaniau nelaimėlį paukštį užmesti ant šalia namo augančios didelės liepos, bet toks bandymas buvo nesėkmingas. Pamėtėtas paukštis nenutūpė ant liepos šakos, o netikėtai nuplasnojo žemyn, į šalia augančią gyvatvorę ir pasislėpė. Atakuojamas agresyviai nusiteikusių kuosų bandžiau jį rasti, bet nepavyko. Tikėjausi, kad nelaimėlį išvilios jį auginančios kuosos.
Grįžtant į savo butą, vėl manę puolė būrys rėkiančių agresyvių kuosų. Jos dideliu greičiu pikiruodamos praskriedavo arti galvos. Jausmas nemalonus. Tikėjausi, kad kuosos savo jauniklį susiras, bet kitą dieną, vos pravėriau namo duris, netoliese tupėję dvi kuosos vėl puolė mane, o netrukus joms į pagalbą atskubėjo kitos.
Supratau, kad kuosos įsidėmėjo mane ir keršija arba ragina gražinti joms jauniklį. Kuosų atakos, keldamos siaubą, tęsėsi apie savaitę. Vėliau pastebėjau, kad kuosos dažniau tupėjo prie kito medžio ir kėlė triukšmą, kai pro šalį eidavo žmones.
Tikriausiai jų augintinis sugebėjo nuplasnoti toliau.
Autoriaus nuotraukos
