Idėja išrinkti Lietuvos nacionalinę žuvį kilo prieš metus. Jos iniciatorius buvo asociacijos „Mano miestas „Klaipėda“ valdybos pirmininkas Gintaras Bendžius. Idėjai pritarė ir kartu ėmėsi darbo žurnalistas Henrikas Vaitiekūnas ir kiti bendraminčiai. Pirmame balsavimo etape buvo atrinkta 40 žuvų rūšių, vėliau nacionalinės žuvies rinkimų komisija sąraše paliko ešerį, karosą, karšį, kuoją, lašišą, lydeką, lyną, menkę, plekšnę, šamą, sterką, stintą, ungurį, žiobrį ir upėtakį.
Viešnagė muziejuje
Finalinis nacionalinės žuvies rinkimų etapas gegužės 16 d. prasidėjo Klaipėdoje esančiame Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje, kuriame veikia paroda „Žvejyba viduramžių Klaipėdoje“. Pasveikinęs savo kolegas ir svečius su ateinančia Tarptautine muziejų diena direktorius dr. Jonas Genys atkreipė dėmesį į parodoje eksponuojamą gausią senovėje naudotų žvejybinių kabliukų kolekciją. Įvertindamas ją aplinkos viceministras Linas Jonauskas pašmaikštavo: „Sveikinu Klaipėdos archeologus, atkasusius pirmąją Lietuvos žvejybos „parduotuvę“, nes tiek kabliukų vienoje vietoje, matyt, buvo neįmanoma rasti“.
Pats būdamas aistringas meškeriotojas, viceministras pasidžiaugė, kad klaipėdiečiai mažiau kalba, bet daugiau daro – bus išrinkta nacionalinė Lietuvos žuvis.
Henrikas Vaitiekūnas priminė, jog Šiaurės rage balsuoja dar nespėję internete savo nuomonę pareikšti klaipėdiečiai. Žurnalistas spėjo, kad jo gimtojo miesto žmonėms gali patikti kita žuvis nei ta, kurią išrenka visa Lietuva.
Pastebėjęs, jog apie žuvis ir žvejybą Lietuvoje buvo daugiau žinoma iš akmens amžiaus tyrinėjimų, dr. J. Genys apie radinius kasinėjant Klaipėdos piliavietę paprašė papasakoti archeologą dr. Gintautą Zabielą.
„Per metus trukusius kasinėjimus rasta tūkstančiai radinių, pilni muziejaus fondai, – pasidžiaugė mėgęs žvejoti, bet tam dabar neturintis laiko archeologas. – Ištirta per tūkstančio kvadratų ploto, perkasta iki 6 m gylio. Tai – per 3 m žemiau jūros lygio. Pirmą kartą tyrinėta žvejybos vieta, kurioje rasta tiek daug, apie 800, žvejybinių kabliukų. Jie aptikti tiriant pilies griovį, kuris buvo užpiltas vandeniu ir jame ilgai buvo žvejojama. Dar kita tiek rasta svarelių. Nors tinklais ten žvejojama nebuvo, tačiau aptikta ir tinklų pasvarų. Šie viduramžių (14-15 amžius) radiniai, nors mažai dar žinome apie to meto tinklus ir valtis, yra įžanga į plačią žuvies naudojimo, žvejojimo, žvejybos kultūrą Mažojoje Lietuvoje“.
Mėgėjų žvejybos tarybos pirmininkas Antanas Kontautas (Klaipėdos universitetas) patikino, jog per 400-500 metų mažai kas pasikeitė, nes ir šiandien ant archeologų rastų kabliukų būtų įmanoma pagauti trofėjines žuvis. Jis atkreipė žiniasklaidos atstovų dėmesį, jog kai kurie kabliukai yra be užkarpėlių ir atitinka meškeriojimo reikalavimus taikant principą „pagavai-paleisk“.
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas patikslino L. Jonausko pašmaikštavimą:
„Pirmoji žvejybos „parduotuvė“ buvo atrasta prieš kelis dešimtmečius Šventojoje. Be tinklų ir pasvarų toje vietoje aptikta dar didesnių žvejybinių kabliukų. Vienas neolito laikotarpio kaulinis kabliukas rastas apie 10 cm ilgio. Iš Lietuvos nacionaliniame muziejuje eksponuojamo eršketo slankstelio spėjama, kad tuo metu Šventosios lagūnoje plaukiojo 4 m ilgio eršketai.“
Pasiūlęs suvokti, kad nuo senų laikų tradicijos nesikeičia, tik keičiasi žuvys, kurios visą laiką mažėja, L. Kavaliauskas Mažosios Lietuvos istorijos direktoriui įteikė dovaną. Tai – eilinė serija Baltijos jūros šalių jūrinio paveldo ir krantų kultūros monitoringo darbo grupės išleistų plakatų. Ši serija skirta istoriniam silkių keliui.
Idėjos išrinkti Lietuvos nacionalinę žuvį sumanytojas G. Bendžius, primindamas metus trukusius darbus, atkreipė dėmesį į tai, jog švedai savo nacionaline žuvimi yra išsirinkę lydeką, suomiai – ešerį, o estai – strimelę. Lietuvoje finaliniam etapui išrinkus 15 žuvų rūšių portale DELFI.lt savo nuomonę pareiškė 14 tūkst. žmonių. Dar 2 tūkst. buvo apklausiami Šiaurės rage, kur tuo metu 300 litrų talpos katile buvo verdama žuvienė, kur buvo tikimasi užfiksuoti nacionalinį „Masiškiausią sriubos valgymo“ rekordą. Informavęs, kad 15 val. vyks nacionalinės žuvies rinkimų komiteto posėdis ir po jo bus pagarsinta ir parodyta laurus pelniusi žuvis, Jūrų muziejaus Akvariumų skyriaus vedėjas Saulius Karalius patikino: po rekonstrukcijos lyg feniksas atgijusiame akvariume Lietuvos nacionalinė žuvis bus deramai įprasminta ir parodyta.
H. Vaitiekūnui užsiminus, jog jau rezgasi idėja apie Lietuvos nacionalinės žuvies dienos atsiradimą ir jos minėjimą miestuose ir miesteliuose, visi buvo pakviesti apžiūrėti parodą ir skubėti į Šiaurės ragą ragauti žuvienės.
Pagerbtas ir paleistas
Kad ir kaip skubėjome, bet Šiaurės rage didysis katilas jau buvo ištuštintas ir išgabentas. Nepaisant to, šventė šurmuliavo visu smarkumu. Klaipėdos Juozo Karoso muzikos mokyklos auklėtinius keitė Klaipėdos kapelija „Mingė“, Neringos liaudiškos muzikos kapela „Joldija“, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ šokių kolektyvas „Kalnapušė“.
… Smagiai leidžiant laiką Lietuvos nacionalinės žuvies rinkimų komisija baigė posėdį ir 16 val. ruošėsi skelbti rezultatus. Teatro, kino ir televizijos aktorius Giedrius Savickas ant kelte improvizuotos pakylos kvietė Klaipėdos merą Vytautą Grubliauską ir komisiją (Gintarą Bendžių, Antaną Kontautą, Saulių Karalių, Paulių Korsaką, Henriką Vaitiekūną, Saulių Mikalauską), o „Kalnapušė“ atliko šventės finalinį šokį, garsųjį „Stintą-pūkį“.
… Sveikindamas klaipėdiečius, svečius, Klaipėdos meras gyrė komisijos pastangas rasti tą vienintelę Lietuvos nacionalinę žuvį ir pastebėjo: „Jeigu savo žuvį būtų rinkę tik klaipėdiečiai, ji, ko gero, būtų buvusi iš jūros vandenų. Lietuva išsirinko kitą žuvį. Mes privalome gerbti daugiau nei 15 tūkst. balsavusių žmonių nuomonę. Ta žuvis, kuri netrukus bus paskelbta, galės vadintis žuvų karaliumi Lietuvoje. Bet, nežiūrint kuri žuvis bus nacionalinė, gerbti ir mylėti reikia visas – ir mažas ir dideles, nepaisant ar jos karalaitės, princai ar princesės. Dėkoju komisijai už atsakingą darbą, dėkoju tiems, kurie negailėjo laiko rinkdami savo nacionalinę žuvį, kurią nuo šiol prašysiu vadinti „jo didenybe“.
Komisijos pirmininkas G. Bendžius sveikino visus susirinkusius ir balsavusius bei prašė televizijos laidos „Vienam gale kablys“ vedėjo P. Korsako iškelti iš vandens atneštą nacionalinę žuvį. Plojimais sveikinamas Lietuvos vandenų dumblynų karalius LYNAS. Čia pat Klaipėdos meras, komisijos nariai ir G. Savickas į Kuršių marias paleidžia po gražuolį lyną. Lieka dar nepaleistos dvi žuvys. Vieną jų, padedamas mero, išleidžia jauniausias renginio dalyvis, septynmetis Arnas. Paskutinį lyną pasiūloma išleisti senjorui. Ta maloni procedūra atitenka šių eilučių autoriui.
… Renginio pabaigoje skelbiami „Masiškiausio sriubos valgymo“ rezultatai. Per 2 val. 15 min. į 990 lėkščių išpilstyta ir žmonėms padalinta 300 litrų žuvienės. Nuo šiol tai bus laikoma nacionaliniu rekordu.
Vacio Paulausko nuotraukos
