Saulėtą ir šiltą balandžio 6-ąją Aukštadvario regioninio parko direkcija bei Mackantiškių ir Bijūnų bendruomenės visus gamtą mylinčius kraštiečius sukvietė į tradicinę – jau penktąją – Gandrinių šventę. Ji vyko Trakų rajono Aukštadvario seniūnijos Mackantiškių kaime.
Naujų darbų pradžią siedami su pavasariu, žmonės laukdavo parskrendančio pranašo – baltojo gandro. Tiesa, oficialioji baltojo gandro parskridimo diena (arba „zvistavonės“, „blovieščiai“) yra kovo 25-oji. Kaime – didelė šventė: tądien nedirbama, nes paukštelis net lizdelio neveja, girioje pabunda meškinas, karūnuota gyvačių karalienė iš po žemės išlenda saulei pasirodyti… Beje, kad gandras – dievo Perkūno paukštis. Jis išspardo ledus, parsineša po sparnu kieliukę. Tai lietuvių nuo seno garbinamas paukštis, kuris ne tik vaikus parneša, bet ir padeda žmogui pasveikti, sunkias ligas į raistus išneša. Jo skriausti negalima, nes jis gali atkeršyti parnešdamas ugnį.
… Visi šventės dalyviai, atkeliavę ne tik iš Mackantiškių, aplinkinių Aukštadvario, Bijūnų kaimų, bet ir tolimesnių miestų vietų (Kauno, Vilniaus, Elektrėnų, Zapyškio), tradiciškai rinkosi Mackantiškėse Vaclovo Babaičio sodyboje, prie medžio su gandro lizdu. Čia jau kūrenosi lauko krosnis, buvo verdama sriuba, kepama kiaušinienė.
… 13 val. gamtininkas, baltų kultūros puoselėtojas, Zapyškio folkloro grupės „Altonė“ narys Rimas Pakeris Labanoro dūdmaišio melodijomis visus sukvietė į šventę.
Šių metų Gandrinėse gausiai dalyvavo Aukštadvario ir Onuškio Donato Malinausko gimnazijų, Bijūnų mokyklos-daugiafunkcio centro moksleiviai.
Renginį pradėjo Aukštadvario bibliotekos vedėja Ramunė Jarmalavičiūtė kartu su Aukštadvario regioninio parko vyr. kultūrologe Rita Balsevičiūte.
Vėliau visus pasveikino etnologė doc. dr. Dalia Senvaitytė, po to apie gandrą ir visus Mackantiškių apylinkių paukščius kalbėjo gamtos mokslų daktaras, biologas Kazimieras Baranauskas; žodį tarė ir biologas Šarūnas Ašmantas.
Pasirodė etnografinis moksleivių ansamblis „Lėda“, kuriam vadovauja Rita Balsevičiūtė. Dainavo Zapyškio folkloro grupė „Altonė“ (vadovė Jūratė Mackonienė), sutartinių giedotojų grupė iš Elektrėnų „Ginėja“ (vadovė Ona Šakienė), griežė Juozo Petravičiaus vadovaujama Bijūną kaimo kapela.
Bijūnų mokyklos darželio vaikai erzino gandrą („Gandrai, gandrai ga-ga-ga“), žaidė žaidimus. Ritos Balsevičiūtės vadovaujamos etnografinio ansamblio „Lėda“ narės pasakojo sakmes ne tik apie baltąjį, bet ir apie juodąjį gandrus, gyvačių karalienę.
Visus sveikino energingoji Bijūnų kaimo bendruomenės atstovė Irena Stankevičienė, dėkodama sodybos šeimininkui Vaclovui Babaičiui už renginio globą. Ji visiems atvežė lauktuvių – gandro lauknešėlį.
… Didelio džiaugsmo vaikams suteikdavo baltojo gandro lauktuvės, ankstų rytą pabudę jie lėkdavo pasiimti ant obels šakų pakabintų maišelių su pyragėliais. Mackantiškių kaime būdavo kepami gandro pyragėliai – „kaukorai“, arba „kakorai“. Nors Gavėnia dar tęsiasi, tačiau per Gandrines pasninkaujama nebuvo. Kaimynai vaikščiodavo ir vieni kitus lankydavo. Šiai šventei kaukorus iškepė šeimininkės iš Mackantiškių kaimo Vitalija Barkauskienė ir Veronika Beliūnienė. Labai skanią žuvienę išvirė Laimutė Kvietkauskienė iš Semeliškių miestelio. Gandro kiaušinienę kepė Angelė Taraškevičienė, Rasa Žuklienė, Česlova Pociūnienė.
Mackantiškėse išlikusi archajinė tradicija, susijusi su gandru. Šeimininkės vaikučiams paruošdavo „gandro lauktuves“. Į maišelius įdėdavo pyragėlių, kitų saldumynų ir pririšdavo prie obels šakų ar tvoros. Tada iš patalo žadindavo vaikučius pasidžiaugti lauktuvėmis. Gandro dovanas perdavė Trakų rajono ūkininkai, jų vadovė Janina Mandeikienė, bei Aukštadvario regioninio parko direkcija.
Džiugu, kad visiems užteko busilo kiaušinienės, kaip ir kaukorų, taip pat pirmą kartą per Gandrines virtos žuvienės ir įvairiausių kepinių bei kitų gardėsių, kuriais vaišino organizatoriai (Aukštadvario regioninis parkas), sodybos šeimininkai, Mackantiškių gyventojai bei svečiai.
Taip pat labai pradžiugino, kai visiems bedainuojant praskrido gervės, o po kelių minučių ir šventės kaltininkai – baltieji gandrai.
Beje, Babaičių sodybos klevas laiko ne tik gandralizdį, jame puikiai jaučiasi ir pelėdos.
Onos GAIDAMAVIČIŪTĖS archyvo nuotraukos
