Senokai paliko savo lizdelius daugelio sparnuočių jaunikliai, pagelto žiemkenčių laukai, skanaujam pirmuosius vaisius. Šv. Ona… Turėjo jau plasnoti mano kiemo gandrų jaunikliai, bet jau antri metai lizdą prižiūri ir aktyviai gina nuo perimvietę bandančių užimti kitų gandras vienišius. Tai akylai stebi ir aktyviai jam padeda apsiginti kaimynė varna. Stebina jų neišardoma draugystė!
Kodėl vėl grįžtų prie gandrų? Daug pažįstamų, giminaičių ir šiaip jau gamtos bičiulių vis klausinėja ir domisi: kaip mano gandrai?!. Keli gretimų sodybų gyventojai vis nesulaukia, kad ilgasnapiai padėtų gausinti jaunimėlio ir jų šeimose… Bet įsitaisęs gandralizdyje „diktatorius“ (o gal našlys…) neleidžia.
Ankstesniais laikais beveik kiekvienam kaime, sodyboje kleketavo ilgasnapiai, ne veltui gandras yra mūsų nacionalinis paukštis.
… Pažįstamas skundžiasi: savo gimtinės medyje negali iškelti gandralizdžio. Jo įrengimui prieštarauja atsikėlę naujakuriai, mat bus daug triukšmo ir betvarkės! Kuo tolyn į ateitį, tuo daugiau nemeilės gamtai?! Tik motorinės žoliapiovės džiugina!
… Ką tie gandrai, jei ir gražiausia Vilniaus gatvė pavojuje! Gėrėjausi aš ja apie 40 metų, bedirbdamas Basanavičiaus 36, XIX amžiuje A. Bykovskio (miesto architekto) statytame name. Ir šiandien ji nuostabiausia savo architektūra, reljefu!
1980 metais, vykdant tuometės sąjunginės vyriausybės nutarimus, lietuviai Sibire įsteigė kelių statybos valdybą Nr.12. Net ten Lietuvos atstovai prie savo rankomis statyto administracinio pastato įrengė, nors ir simbolinį, gandralizdį!
O dabar – prie esmės! Daug kur žiniasklaidos priemonėse pasirodė puikios gandralizdžių nuotraukos! O kuo prastesnis Trakų Vokės!? Gal ir vienintelis 10 km spinduliu!
Autoriaus nuotraukos
