Neretai pabendravimas su žmonėmis iš tariamos provincijos (juk dažni atvejai, kai pašnekovai iš Vilniaus ar senosios sostinės Kauno gali taipogi liudyti provincijos lygmenis) sukuria erdvę eiliniams kasdienybės šviesos proveržiams. Tokia nuotaika pasitvyrojo pabendravus su Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos, kurioje mokosi apie 260 mokinių, biologijos vyresniąja mokytoja bei chemijos mokytoja metodininke, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rimute Lazdauskiene ir šios gimnazijos fizikos mokytoja metodininke Janina Judickiene. Gal taip nutinka ir todėl, nes bendrauji su specialistėmis, skiriančiomis per daugel metų vagojamą savo išmintį vis naujiems ir naujiems savo auklėtiniams. Be abejo, šių eilučių autoriui rūpėjo pabendrauti vis klausinėjant: kokiais keliais pedagogės veda savo auklėtinius gamtos pažinimo, pagarbos gyvybei link.
Rimutė Lazdauskienė, pedagoge dirbanti apie 25 metus, sakė, jog kokių nors gamtinės pakraipos būrelių gimnazijoje kol kas neturi, tačiau imamasi savos iniciatyvos ir veda vaikus į gamtą. Žodžiu, propaguoja tiriamąją veiklą – dalyvauja kur tik gali.
„Jau keletą metų dalyvaujame ir Valstybinės saugomų teritorijų rengiamame konkurse „Pamoka gamtoje – būkime drauge“, kuriame vienu iš vedliu dažnai būna ir žinomas gamtininkas Almantas Kulbis. Mes labai pavydime Vištyčio mokyklai – daugiafunkciam centrui, kad jie gali gražiai bendradarbiauti su Vištyčio regioninio parko direkcija, iškylauti šiame gražiame parke. Gaila, jog šio regioninio parko teritorija nesiekia vietos, kur yra mūsų gimnazija. Tačiau retkarčiais atvažiuojame, pasidžiaugiame, jog regioninio parko direkcijos specialistai paiškylauja ir su mūsų moksleiviais. Kybartuose neturime greta nei panašios regioninio parko direkcijos, nei nuostabaus ežero, nei paprasčiausios rimtos girios“, – pasakojo Rimutė Lazdauskienė.
Šiai pašnekovei ir sakau, jog nuostabu, jei nesant greta kokių paguodžiančių gamtos stebuklų, vis tiek retkarčiais susiruošiama į Vištyčio regioninį parką. Nors tam reikia sugaišti ir pusdienį, tad vaikai iš kitų pamokų kaip ir „pabėga“. Privilioti vaikus „bėgti iš pamokų į gamtą“ – visai gražu, tačiau ne visiems ir priimtina.
„Turime tikrai labai gerus vaikus ir į gamtą jie eina be didesnių „derybų“. Kita vertus, kai mokome vaikus, juos jau ir pažįstame kaipo žmones, tad susivoki, kas į kokias vežėčias tinka. Jei kam gamta nepatinka, labai ir nekalbiname“, – atviravo pedagogės, tądien prie Vištyčio ežero atvažiavusios su gimnazijos klasių antrokais.
Gimnazijos fizikos mokytoja metodininkė Janina Judickiene, pedagoge dirbanti arti 40 metų, prisipažino, jog ne vien prie fizikos gimnazijos vaikus lenkia, o Kybartų „Saulės“ progimnazijoje (kurioje esama apie 400 mokinių; anksčiau kiekvienoje mokykloje mokėsi po 1500, tad mokytasi dvejose pamainose) vaikus 5-6 klasėse moko ir gamtos pažinimo.
„Tai man pačiai patinka, man norisi, kad vaikai nuo mažens gamtą pamiltų, ją saugotų, kartu mokantis pažinti florą ir fauną. Ir dėstant fiziką vedame integruotas pamokas. Kartu su kolege biologijos mokytoja Rimute Lazdauskiene. Bandėme nustatyti ir bangelės ritimosi vėjuotą dieną per Vištytį greitį. Tad vaikai integruotoje pamokoje supranta, jog būnant gamtoje tikrai daug ko galima išmokti“, – kalbėjo Janina Judickienė, pasidžiaugusi, jog regioninio parko direkcija patalkina skolindama įvairius prietaisus (kad ir medžių aukščiui, tūriui ar amžiui nustatyti), esą, prietaisai, įranga, kurios nėra gimnazijoje, yra saviti bei įdomūs ir pačioms pedagogėms.
„Prietaisai, su kuriais galime dirbti gamtoje, tikrai ir su fizika susaistyti, tad čia ir tiesioginis fizikos žinių įsisavinimas, ir gamtos pažinimas, tyrinėjimas“, – sakė fizikė Janina Judickienė, pasidžiaugdama, jog ir gimnazijos direktorius Saulius Spangevičius tokią veiklą visada skatina, juk pamoka netradicinėje aplinkoje, gamtoje, kaip sakoma, praplečia ir edukacinius horizontus.
Kalbintos pedagogės užsiminė, jog gimnazija visada siekia dalyvauti ir skelbiamame žaliųjų edukacinių erdvių konkurse, nors kokių ženklesnių sužibėjimų šalies mastu ir nebūta. Esama greta gimnazijos ir keletas alpinariumų, kurie tikrai papuošiantys aplinką. Greta senojo gimnazijos pastato bei naujojo priestato ošia ir ankstesnių abiturientų (skirtingų laidų) sodintieji įvairūs medžiai – kaštonai, beržai, liepos… Tad esama ir tradicijų, sietinų su gamta bei jauno žmogaus palyda į savarankišką gyvenimą.
… Teiravausi pedagogių ir tokių dalykų: viešai darbą mokykloje aukština, o iš tikrųjų viskas slenka žemyn… Pagal fizikos dėsnius lyg ir nesuvokiama, tačiau pagal gyvenimiškuosius… irgi vargiai paaiškinama. Nes mokytojai valdžiukių akiratyje nūnai – tik paslaugos teikėjai… Vadinasi, neklaužadoms įpareigojama teikti geras paslaugas. Gaila, jog baigus progimnazija atrankos nebėra, tad kone visi gimnazistais patampa.
Augusto Uktverio nuotraukos
