Danutė KRIŠČIŪNIENĖ
BET – 55 organizacinio komiteto viceprezidentė, Panevėžio esperanto klubo „Revo“ vicepirmininkė, Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos direktorė
Gamtos prieglobstyje
Netradicinė veikla edukacinėse erdvėse sužavėjo pasaulio esperantininkus
Mokyklos pojūčių erdvėje (Žaliajame kalne) Žagarės klebonas esperantininkas Marius Dyglys pašventino skulptūrą ,,Angelas“, dovanotą autoriaus Vidmanto Kartano
Panevėžyje prašurmuliavo Baltijos jūros valstybių regioninis kongresas „Baltijos esperanto dienos“ (BET – 55). Tai tradicinis renginys, prasidėjęs prieš 60 metų (prie Rygos), kaip Lietuvos, Latvijos ir Estijos esperantininkų stovykla, geografiškai išliko šių šalių esperantininkų renginiu. Į Panevėžyje Lietuvos esperantininkų sąjungos ir Panevėžio esperanto klubo „Revo“ surengtas „Baltijos esperanto dienas“ buvo sugužėję per 450 dalyvių net iš 37 pasaulio šalių!
Pasak Lietuvos esperantininkų sąjungos valdybos pirmininko Povilo Jegorovo, šių metų „Baltijos esperanto dienos“ buvo skirtos Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-mečiui ir renginio „Baltijos esperanto dienos“ 60-mečiui paminėti.
Vyko įvairaus lygio esperanto kalbos pamokos, kurias vedė užsienio šalių esperanto kalbos dėstytojai. Dienų programa buvo tradicinė, tačiau labai intensyvi, intelektuali, įvairiapusė ir turininga. Daug paskaitų ir pranešimų įvairiomis mokslinėmis ir mokslo populiarinimo temomis skaitė žymūs mokslininkai iš Austrijos, Belgijos, Izraelio, Kinijos, JAV, Pietų Korėjos, Rusijos, Vokietijos ir kitų šalių (perskaityta per 60 pranešimų).
Nepakankamai mokantiems esperanto kalbą, buvo organizuojami įvairaus lygio esperanto kalbos kursai. Juos vedė žinomi esperanto kalbos dėstytojai iš Slovakijos, Lenkijos, Prancūzijos, Rusijos, Ukrainos. Džiugu, kad šia kalba vis aktyviau domėjosi jaunimas.
Esperantininkų organizacijų vadovai ir aktyvistai aptarė esperantininkų sąjūdžio problemas ir perspektyvas, esperanto kalbos situaciją Europos Sąjungoje, kur kalbų problematikai šiuo metu yra skiriamas didelis dėmesys.
Esperantininkus subūrė ir Šventos Mišios, kurios vyko Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje. Jas esperanto kalba laikė Žagarės klebonas Marius Dyglys. Mišių metu giedojo Panevėžio mišrus choras „Godos“ (vadovė Dalia Meškauskienė).
Buvo labai gausi, turtinga ir lietuviška renginio kultūrinė programa. Dienų dalyviams koncertavo Panevėžio kultūros ir meno kolektyvai bei ansambliai: „Čiūto“, „Linas“, „Smiltelė“ (vadovė Dalia Gaspariūnienė), „Grandinėlė“ (vadovė Zita Rimkuvienė), „Verdenė“ (vadovas Vytautas Murauskas), Panevėžio miesto liaudiškos muzikos kapela „Nevėžis“ (vadybininkė Danutė Čerkasovienė, vadovas Vytautas Rutkauskas).
Koncertavo ansamblis iš Rusijos „Ekvinokso“, Visagino grupė „Asorti“, atlikėjas iš Sankt Peterburgo Michailas Bronšteinas, atlikėjai iš Lenkijos, Prancūzijos, Švedijos, Pietų Korėjos, Vokietijos ir kitų šalių. Spektaklį „Piemenukas“ (slovėnų liaudies pasaka) esperanto kalba rodė Panevėžio lopšelio darželio „Puriena“ ugdytiniai – mažieji septynmečiai aktoriai: Dominyka Bilevičiūtė, Radvilė Povilonytė ir Povilas Putauskas su priešmokyklinio ugdymo pedagoge, mokytoja eksperte, režisiere ir dailininke Lina Davainyte bei mokytoja Aiste Kleziene. Pasak renginio dalyvių – tai būsimieji esperanto kalbos ambasadoriai!
Renginio metu kasdien buvo leidžiamas renginį nušviečiantis laikraštis esperanto kalba „Abelo“ („Bitė“). Kiekvienas renginio dalyvis gavo specialiai Baltijos esperantininkų dienoms išleistą žinyną. Nuolat veikė literatūros esperanto kalba kioskas. Visiems svečiams buvo surengta vienos dienos ekskursija į Biržus ir Pakruojo dvarą, po Panevėžio miestą bei kitos išvykos.
Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinėje mokykloje buvo surengtos esperantininkų (tekstilininkės Vieros Olšauskienės ir grafiko Povilo Šiaučiūno) parodos. Mokyklos edukacinėse erdvėse vyko popietė, apjungianti svečius esperantininkus, mokyklos darbuotojus, esamus ir buvusius mokinius, tėvus (globėjus, rūpintojus). Mokyklos pojūčių erdvėje (Žaliajame kalne) Žagarės klebonas esperantininkas Marius Dyglys pašventino skulptūrą ,,Angelas“, dovanotą autoriaus Vidmanto Kartano.
Į renginį aktyviai įsijungė „Lietuvai pagražinti“ draugijos Panevėžio skyriaus nariai: Bronė Slapšienė, Rima Lauciuvienė ir kt. Obelaičių alėjoje pasodinta 2018 metų panevėžiečio, mokyklos savanorio Gintauto Šimkaus dovanota rojaus obelėlė, skirta BET- 55. Esperantininkams dainavo Panevėžio sveikatingumo centro „Vidmavita“’ vokalinis ansamblis „Pušelė“ (vadovas Žygimantas Anilionis). Mokyklos lauko erdvėse vyko edukacinės programos: sporto (vadovai: mokytoja Vijoleta Vanagienė ir auklėtojas Artūras Juknevičius), menų terapijos (vadovė – mokytojo padėjėja Gailutė Rogačienė), Panevėžio gyvūnų globos draugijos dresuotų šunų pasirodymas (vadovė Rūta Liberienė su komanda), o vidaus edukacinėse erdvėse – žaidimai, dainos lietuvių gestų kalba ir kitokia veikla. Įrengtoje laužavietėje virtas plovas bei garuojančios dešrelės visus sukvietė prie bendro stalo.
Net ir visą dieną bauginęs lietus, prapliupęs popietės pabaigoje, neišgąsdino susirinkusiųjų. Dar ilgai, nenorėdami skirstytis, esperantininkai, skambant smuiko garsams, bendravo visame pasaulyje suprantama esperanto kalba. Popietę vedė mokyklos direktorė Danutė Kriščiūnienė ir Panevėžio esperanto klubo „Revo“ pirmininkė Vida Kulikauskienė.
Autorės archyvo nuotraukos