Į šį vaikų darželį seniai atkreipiau dėmesį. Mat įstaiga, skirta mažiems vaikeliams, sovietmečiu buvo „įkurdinta“ tarsi dviejų gatvių šakume. Negana to – netoliese įkurdinta degalinė, šmėkšo automobilių remonto įmonė, automobiliai būriuojasi ir prie greta esančios parduotuvės „Lidl“. Tarša iš automobilių tokioje vietoje garantuota. Įprasta, jog vaikų darželis statomas greta kokio pušynėlio, ar vietoje, kur nėra gatvės su didesne automobilių gausa. Tačiau čia… Tarsi būtų tipiškas sovietinių architektų noras pasiūlyti mažamečiams solidžią taršą. Tokią jau dovaną „nuo prigimties“ pelnė darželis, nūnai turintis „Jovarėlio“ pavadinimą. Esu girdėjęs, jog kai kas patikina: jovarai (topoliai, tuopos) puikiai sugeria oro taršą. Tuopų čia niekada nebuvo, tačiau buvo greta parduotuvė „Jovaras“, pervadinta į „Iki“.
Kaip ten bebuvę, tačiau sostinės vaikų darželio „Jovarėlis“ aplinka ankstesniais metais patraukdavo dėmesį įvairiais gamtai draugiškais mažųjų vaikų ugdymo aspektais. Žiū, per medžių puošimo tradicinę dieną čia matydavau kaip darbuotojos su vaikeliais apriša medelius, kad „jiems gruodyje nebūtų šalta“. O jei ir nėra šalta, tada medžius, matydavau, papuošia įvairios spalvotomis medžiagomis. Tai tik suaugėliui galėtų pasirodyti, jog tuščias toks darbelis, tačiau mažajam pasakoma: medis gyvena greta mūsų, mokėkime ir jį užjausti, paguosti. Kaip vėliau pokalbyje sakė „Jovarėlio“ direktorė Aleksandra Remeikienė, vaikeliai savus ir kitus tėvelius paakinantys: nevaikščiokite mūsų berželių šaknimis, juk jos yra medžių kojos – negražu mindyti kojas…
Šiemet, kaip ir pernai, darželis „Jovarėlis“ vykdo sostinės savivaldybės finansuojamą draugiškumą gamtinei aplinkai ugdantį (aplinkosauginio švietimo) projektą. Toks projektas „Jovarėlyje“ (o ir kituose sostinės ugdymo bei mokymo įstaigose, darželiuose, mokyklose ar kitokio pavadinimo įstaigose) atsirado ne be Vilniaus savivaldybės administracijoje pagarbiai ekologe vadinamos doc. dr. Onos Motiejūnaitės (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyrio ekologė; dar ir Vilniaus kolegijos dėstytoja, docentė) nuolatinio intensyvaus rūpesčio, globos. Juk itin svarbu laiku susivokti: medis lenkiamas, kol jis yra jaunas, o vaikas – nuo mažų dienų pratinamas būti draugiškas gamtinei aplinkai. Gerai, jei iš mokyklas ant pečių (ten, kur galva) išsinešama ne vien banaliausia daugybos lentelė (žinios), o ir emocinis suvokimas, jog žmogus neturi jokios teisės būti priešiškas gamtinei aplinkai, t. y. pats sau.
… Užsukus į darželį „Jovarėlis“ kalbinau, regis, visada besišypsančią Gitaną Jasionienę (mokytoja, išmanančią projekto rašymo reikaluose ir „kompo kampus“), sumaniąją Audronę Boikovienę (mokytoją ekspertę – šie du žodeliai daug pasako; be to ji tarsi ir oficiali projekto vadovė), retkarčiais rimtą, retkarčiais suvis besišypsančią Aleksandrą Remeikienę (darželio „Jovarėlis“ direktorę), su muzika bei gamta nesipykstančią Agnę Giedrienę (mokytoją), gražiai žolynus, gėlynus prižiūrinčią Jolantą Meiduvienę (mokytoją metodininkę).
Tradiciškai teiravausi: koks kelelis atvedė prie dabartinių dienų?
„Mūsų teritorijoje kokių senesnių pastatų ar medžių nėra, t .y. įsikūrėme plynoje vietoje. Tada ir atsiranda įvairiausių sumanymų: ką nuveikti, kad viskas būtų gražiau, kaip užpildyti tą plyną erdvę? Reikia savitos veiklos ir vaikams, ir pedagogams.
Šiais metais laimėjome panašų gamtamokslinį projektą, kokį vykdėme ir anksčiau, praėjusiais metais, kai projektas vadinosi „Medžių pavėsyje“. O šiemet projektas, pelnęs Vilniaus savivaldybės administracijos skelbto aplinkosauginių projektų konkursų finansavimą, vadinasi „Jovarėlio sodelis“. Dar anksčiau panašių projektų nevykdydavome, nors gamtai draugiška veikla mūsų darželyje buvo visada aktuali – ir žiemą, ir vasarą.
Man smagiausia, kai projekto veikloje gali dalyvauti visos darželio grupės, t. y. jų nariai, pedagogės. Tai tuo pačiu ir kolektyvą, ir tėvelių bendruomenę vienija“, – sakė darželio „Jovarėlis“ direktorė Aleksandra Remeikienė.
Mokytoja ekspertė Audronė Boikovienė pasidžiaugė sėkmingai praėjusiais metais vykdytu projektu „Medžių pavėsyje“, kuriuo pavyko suburti ir savus darbuotojus (jų esama, regis, 62), ir vaikų tėvelių bendruomenę.
„Dabar mūsų siekis – įkurti pažintinį ekologinį takelį. Gal tuo nieko ir nenustebinsime, tačiau reikia kurti kažką savito, kur aprėptume kaip ir visas gamtos sritis. Pernai vaikai labiau galėjo tyrinėti įvairių medžių šaknis. Mažiesiems tai tikrai buvo įdomu. Buvo pernai sukurtas ir Kneipo takas sveikatinimui, kurį tarsi išplėtė ir aromatiniai augalai, kuriuos galima ir pauostyti, kartu labiau pažįstant. O iš aromatinių augalų vaikams tuoj pat ir arbatą galime išsivirti“, – pasakojo aplinkosauginio švietimo projekto vadovė Audronė Boikovienė.
Pernai darželyje buvo pasodinta ir medžių alėja, su išsamia informacija apie kiekvieną medelį. Žinoma, ši alėja kol kas dar nėra įspūdinga, tačiau suaugėliai medžiai teiks ne vien šešėlį (stelbiant triukšmą bei taršą iš gatvės), o ir informaciją. Pasak Audronės Boikovienės, darželyje siekiama vadinamosios ekologinės erdvės, kaipo visumos. Tad atsiranda, greta medžių, įvairių kitų elementų (vadinamasis viešbutis vabzdžiams, gamtos stebėjimo stotelė ir t. t.). Tokioje integruotoje veikloje dalyvauja ir pedagogės, ir vaikai (na, mažiausieji gal tik stebi, svarbu yra ir matyti). Visi darželio teritorijoje gali kaip ir sukti ratus, vis patenkant į kitą erdvę, su kitais atributais.
Pašnekovės pasakojo, jog jau rašant projektą buvo žinoma, kas ir už ką yra atsakingi. Čia atsižvelgiama ir į pedagogių pomėgius.
„Mes ir vaizdo siužetą sukūrėme, kartu žaidžiant su vaikais ir aktorėmis patapome. Kuriant vaizdo siužetą apie medžius pasikvietėme pokalbiui ir specialistus iš Vilniaus universiteto Botanikos sodo. Panašius edukacinius vaizdo siužetus sukursime ir šiemet, tai siejant su žolynais. Visa tai reikėjo kurti tokia forma, kad mažieji suvoktų, suprastu, susidomėtų“, – sakė Audronė Boikovienė.
Ji pridūrė, jog savo konkrečiais patarimais vedant vaikus gamtos link geranoriškai padeda ir Vilniaus universiteto Botanikos sodo specialistės Rasa Ryliškienė, Teresė Jokšienė. Džiugino pernai ryšiai ir su kolegėmis iš sostinės „Saulėgrąžos“ (Justiniškėse), „Riešutėlio“ (Lazdynuose) darželių. Tad „Jovarėlio“ vykdomas aplinkosauginio švietimo projektas tarsi yra gyvas ir dar dviejuose sostinės darželiuose.
Audronės kolegė Jolanta Meiduvienė pridūrė, jog palei palangę bus graži žydinti pievelė. Tai – Jolantos rūpestis, juk vaikams patinka viskas, kas žalia, kas žydi, kas yra greta.
„Čia tiesiog bus tarsi natūrali, laukinė pieva, su savais laukų daugiamečiais augalais, laukinių gėlių žiedais. Tos pievos nė nešienausime, tegul būna natūrali, tegu ten atsiranda ir rugiagėlė, ir net dilgėlė… Mūsų pedagogė muzikantė Eglė Povilaitienė (darželyje dirbanti jau 20 metų) jau ir dainą apie rugiagėlę sukūrė. Viskas, ką mes darome, vaikų yra aptariama ir su tėveliais. Šie, atėję į darželį, taipogi ima domėtis gamtai draugiškais darbais, veikla. Vaikai yra labai pastabūs, greitai suvokia, jog ir kokio vabalėlio skriausti nevalia. Tad čia – ir veikla prieš vaikų patyčias“, – pasakojo Jolanta Meiduvienė, pridūrusi, jog laukinei pievai atsirasti reikia humuso, sliekų (kuriuos reikėjo užsisakyti internetu, gaunant į atitinkamus dokumentus, kaipo projekto vykdytojams), tad vaikams bus pamokėlė ir ne vien apie augalus.
Kita pašnekovė, Gitana Jasionienė, buvo kukli, pridūrusi, jog jei kam reikia pasitelkti internetą, visada bus solidi pagalbininkė. Ypač šiemet, kai reikės tyrinėti dirvožemį, kai reikės kai kur pasitelkti ir mikroskopą, ir… Žodžiu, šioje vietoje kolegės Gitaną pristatė kaip Didžiąją Informatikę. Žinių reikia ir įveisiant „Jovarėlio“ sodą, ir įrengiant savitesnes lysves, ir…
Darželio direktorė pasidžiaugė, jog 2020-ųjų spalį pedagogių kolektyve prigijo Agnė Giedrienė, šiemet įkūrusi lauke vaikams vasaros stovyklos stotelę, kuriai panaudojo kaip ir atliekas (kad ir elektros laidų rites). Sukūrė kaip ir daugelį funkcijų gebančią „pasiūlyti“ aikštelė, greta kurios – ir daržas, lysvės. Jose – ir arbūzai, ir moliūgai, ir žirniai, ir svogūnai, ir kitos daržovės. Kartu bus čia ir gamtos tyrinėjimo aikštelė, kur piešimui vaikai naudos augalinius, t. y. natūralius dažus. Agnė sakė, jog labai patiko Onos Motiejūnaitės ir kitų specialistų Botanikos sode (Vingyje) surengtoje sostinės aplinkosauginio švietimo projektų veiklos pradžios atidarymo šventėje (Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną minint) demonstruotos natūralių dažų išgavimo ir naudojimo galimybės.
… Pasak Audronę Boikovienę, gamtos pasaulį sujungiant (tarsi smilga pirmąsias girių žemuoges) kaipo vienovę, jau vaikelis ir ima mokyti kitą: kam tu vabalėlį nužudei – numirs alkanas paukštelis, jo nebepagaus lapė, o tada kad paplis pelės!.. Kaip ten bebuvę, tačiau prie beržo kamieno pritvirtinus užrašą, jog reikia saugoti medžio šaknis, vaikai tatai gerai įsisąmonino ir suaugėliui tėveliui įsako: „Nulipkite nuo medžio šaknų!“.
Kai tokia situacija, aišku, jog į vykdomą projektą ranka nenumoja niekas, kas dirba darželyje – vienaip ar kitaip patalkina. Kad ir sargai – reikia laistyti ir prižiūrėti želdinius, pasodintus medelius, augalus.
… Baigiantis pokalbiui darželio „Jovarėlis“ direktorė Aleksandra Remeikienė prisipažino, jog ji (kaip ir jos pavaduotoja Fausta Gutauskienė) jau bus „įsėdusi į gamtamokslinio ugdymo traukinį“, kelio atgal neliksią – ateitis priklauso gamtos pažinimui.
„Kas gali būti prasmingiau, nei puoselėti gamtinę aplinką, kurioje mes visi gyvename“, – sakė darželio „Jovarėlis“ direktorė.
Publikacija parengta įgyvendinant projektą „Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 metų visuomenės ekologinio ir aplinkosauginio švietimo projektų atspindėjimas nacionaliniame aplinkosaugos savaitraštyje „Žaliasis pasaulis“
Augusto Uktverio nuotraukos
