Gamtos išmintį Pakruojui dedikavę…
Pakruojyje, „Atžalyno“ gimnazijoje, balandžio 21-22 dienomis vyko 23-oji nacionalinė mokslinė praktinė konferencija „Gamtamokslinis ugdymas bendrojo ugdymo mokykloje – 2017“
Prieš konferencijos atidarymą (iš kairės): Rasa Bertulienė (Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, fizikos mokytoja), Jurgita Sabarkienė (Radviliškio Lizdeikos gimnazijos matematikos mokytoja), Asta Šmukštienė (Radviliškio Lizdeikos gimnazijos biologijos mokytoja).
Pavasariniam lietučiui monotoniškai barbenant ankstyvą rytą susiruošiau kelionei iš Vilniaus į Pakruojį, į „Atžalyno“ gimnaziją, kur balandžio 21-22 dienomis vyko 23-oji nacionalinė mokslinė praktinė konferencija „Gamtamokslinis ugdymas bendrojo ugdymo mokykloje – 2017“. „Žaliasis pasaulis“ moraliai yra įsipareigojęs būti šios konferencijos informaciniu partneriu, tad, nori-nenori, reikia pabūti ir savotiškuoju piligrimu. Mat ši konferencija kiekvienais metais surengiama vis kitame Lietuvos krašte, rajone, mieste. Štai pernai visi vadinamieji piligrimai, t.y. tie, kurie vis dar Lietuvoje yra neabejingi ekologiniam švietimui, gamtamoksliniam ugdymui, rinkosi į Šalčininkus, į Jano Sniadeckio gimnaziją, kuri itin gražiai sutiko visus svetelius.
Beje, jie Šalčininkuose buvo ne vien iš Lietuvos. Štai Šalčios krašte svečiavosi net atstovas iš San Paulo universiteto (Brazilija), neminint jau atvykusiųjų iš Latvijos, Rusijos, Baltarusijos.
Svečių iš kitų šalių sulaukta ir Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijoje, kuri buvo šių metų konferencijos šeimininkė (renginio organizatorius – mokslinis metodinis centras „Scientia Educologica“ bei Šiaulių universiteto profesorius Vincentas Lamanauskas; renginio partneriai: Pakruojo rajono savivaldybė, Pakruojo „Atžalyno“ gimnazija, Pakruojo suaugusiųjų ir jaunimo švietimo centras, VšĮ „Ekologinio švietimo centras“ bei savaitraštis „Žaliasis pasaulis“).
23-oji nacionalinė mokslinė praktinė konferencija „Gamtamokslinis ugdymas bendrojo ugdymo mokykloje – 2017“ taipogi sulaukė svečių iš kaimyninių šalių: Latvijos, Rusijos Federacijos, Baltarusijos. Tiek svečių iš kaimyninių šalių, tiek ir mūsų šalies atstovų pranešimai, kurie skaityti konferencijoje, publikuojami gražiai išleistame kone 150 puslapių leidinyje (straipsnių rinkinyje lietuvių, rusų, anglų kalbomis) „Gamtamokslinis ugdymas bendrojo ugdymo mokykloje – 2017“.
Dar kartą norisi pasidžiaugti, jog mūsų šalies savivaldybės tikrai talkina bei svetingai priima tradicine tapusią konferenciją, skirtą gamtamoksliniam ugdymui. Žinoma, panašių renginių mūsų šalyje esama ir kur kas daugiau, tačiau tokių, kurios jau tampa tradicinėmis, į kurias pedagogai, kurių darbinė veikla susieta su gamta (biologija, geografija, chemija, fizika ar net matematika, neminint jau priešmokyklinį ugdymą), atvyksta kasmet, tiesiog negalėčiau įvardinti… Nes apie panašią tradiciją neteko girdėti.
Būtų malonu, jei prie tokios tradicijos puoselėjimo ateityje kiek draugiškesnės būtų Aplinkos bei Švietimo ir mokslo ministerijos, amžinai, regis, teklibinančios reformų lovius.
… Tačiau sugrįžkime į Pakruojo „Atžalyno“ gimnaziją, kur svetelius šiltai sutiko ne vien pedagogai, o ir moksleiviai. Puikiomis dainomis pasitiko dainuojančių vaikinų grupė, tautinių šokių ansamblis, smagios gitara grojančios merginos, kiti muzikantai, puikūs trimis kalbomis žodijantys vedantieji…
Kęstutis Razumas (Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijos direktorius:
„Nuoširdžiai sveikinus visus, atvykusius tiek iš mūsų brangiosios Lietuvos, tiek iš Kazanės, Peterburgo ar Rygos. Dėkoju, kad pasirinkote Pakruojį, mūsų „Atžalyno“ gimnaziją.
Manau, jog gamtos mokslai nūnai yra esminiai, tad linkiu, kad pedagogai iš šios gamtamokslinės konferencijos grįžtų su žiniomis, kurias galėtų pritaikyti ir savosiose mokyklose.“
Erika Kižienė (Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktorė):
„Kai kaimyniniame Radviliškio rajone atsitiko didelė nelaimė (gaisras medžio granulių gamykloje, – red. pastaba), greitai tos nelaimės ekologines pasekmes pajutome ir mes, gyvenantys Pakruojo rajone. Tad puikiai žinome, jog gamtamokslinis ugdymas mokyklose yra itin reikalingas. Kaip reikalinga ir tokia akcija, kaip kasmetinis pavasarinis aplinkos tvarkymas, šiukšlių iškuopimas. Juk nuo sėkmingo tokios konferencijos darbo gali net ir šiukšliams sumažėti, nebereikėtų ir akcijos „Darom“.
Rima Juozapavičienė (Pakruojo suaugusiųjų ir jaunimo švietimo centro direktorė):
„Mūsų žemietis, poetas Eduardas Mieželaitis rašė, jog Lietuva jam prasidedanti ties Kruojos upe. Iš tiesų, Pakruojo kraštas garsėja ir plačiais laukais, ir juose dirbančiais gerais žmonėmis, ir gražiai tvarkomomis sodybomis… Jei čia paliksite ir išminties iš įvairiausių Lietuvos vietovių, iš Kazanės, Peterburgo ir Rygos, tikiuosi, jog mūsų kraštas nuo to tik gražės.“
Kazimiera Klabienė (Pakruojo rajono savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė – ekologė) įteikdama suvenyrą-dovanėlę, susietą su Pakruoju, konferencijos organizatoriui prof. Vincentui Lamanauskui, sakė: „Mūsų savivaldybės meras Saulius Gegieckas, negalėjęs čia susirinkusiųjų pasveikinti, paprašė tai padaryti man. Tad nuoširdžiai tariu padėkos žodį visiems tiems, kurie yra šioje salėje, kurie yra tikrieji gamtos bei žmogaus sveikatos draugai.“
Vincentas Lamanauskas (mokslinio metodinio centro „Scientia Educologica“ pirmininkas, Šiaulių universiteto profesorius):
„Sveikindamas visus susirinkusiuosius turiu labai gerą žinią perteikti: esame ganėtinai jauni, nes mums dar tik 23 meteliai! Mums, kurie čia esame, kurie įprasminame šią 23-ąją konferenciją.
Tačiau nusiminti dėl jaunatvės neverta – bus ir kita konferencija. Juk Lietuvoje savivaldybių esama kur kas daugiau nei 23. Kita vertus, kai kuriose savivaldybėse, rajonuose ši konferencija svečiavosi jau ir ne po vieną kartą. Tad turime visai gerą patirtį, kuri mums visiems suteikia ir drąsos, ir išminties.“
Vincentas Lamanauskas Šiaulių universiteto bei konferencijos kitų organizatorių vardu nuoširdžiais padėkos žodžiais bei raštais gręžėsi gimnazijos šeimininkų bei rajono vadovų link.
„Šis renginys – bendras visų, kuriems rūpi gamta ir žmogus, suėjimas. Tai, jog atvykome į Pakruojį (nors kai kas iš renginio dalyvių čia ir pasiklydo – gatvių, pasirodo, yra daug), rodo šio krašto vadovų, žmonių šilumą“, – kalbėjo Šiaulių universiteto profesorius Vincentas Lamanauskas.
***
Konferencija „Gamtamokslinis ugdymas bendrojo ugdymo mokykloje – 2017“ vadinama nacionaline, tačiau, regis, galėtų būti pavadinta ir tarptautine. Juk svarius pranešimus plenariniame posėdyje skaitė tiek prof. Vincentas Lamanauskas („Gamtamokslinio ir technologinio ugdymo aktualijos: tarptautinių mokslo renginių apžvalga“) iš Šiaulių universiteto, tiek prof. Dagnija Cēdere („Moodle Tests for Assessing the Academic Achievement in Chemistry Laboratory Works in Higher Education Institution“) iš Latvijos universiteto, tiek prof. Suriya Gilmanshina („System of Project Activities to Development of Interest of Schoolchildren to Natural Sciences“) iš Kazanės Federalinio universiteto (Rusija), tiek prof. Andris Broks („Thinking about thinking – start-up for modern education for tomorrow“) iš Latvijos universiteto (Ryga).
Perteikti „Žaliojo pasaulio“ skaitytojams mokslines šių pranešėjų santraukas nenorėtume, nes tada kai kas esmės nė nesuvoktų, o viską dėstyti išsamiai… Tiesiog reikia kur kas didesnės erdvės, nei viena publikacija. Kita vertus, juk esama, kaip jau minėjau, atskiro konferencijos straipsnių rinkinio.
… Po plenarinio posėdžio konferencijos dalyviai dirbo atskirose sekcijose. Jų būta dviejų. Viena pavadinta „Ikimokyklinio, pradinio ir pagrindinio gamtamokslinio ugdymo problematika“ (vadovai – Danguolė Savičienė ir Zinaida Žvinklienė), kita – „Gamtamokslinis ugdymas gimnazijoje ir aukštojoje mokykloje“ (vadovai – Eugenija Rudnickaitė ir Andris Broks).
Po darbo atskirose sekcijose konferencijos dalyviai rinkosi į Pakruojo dvarą, kur būta savitos kultūrinės programos.
… Kitą dieną, šeštadienį, visi vėl rinktasi į „Atžalyno“ gimnaziją, į seminarą, kuriam vadovavo Violeta Lazarevičienė ir Vincentas Lamanauskas.
Kalbėtasi skirtingomis temomis.
Štai Eugenija Rudnickaitė (Vilniaus universiteto Geologijos muziejus) aptarė Vilniaus universiteto geologinius rinkinius Vilniaus senienų muziejuje; kalbėta apie periodą, kai Vilniaus universitetas buvo uždarytas.
Virgilijus Pajarskas (Skuodo r. Mosėdžio gimnazija) vaizdžiai dėstė tai, kuo pedagogui gali pasitarnauti vadinamoji kūrybinė pamoka, kaipo sėkmės garantas.
Prof. Rita Makarskaitė-Petkevičienė (Lietuvos edukologijos universitetas) atvėrė langus į tai, kaip mokyti pradinių klasių mokinius pažinti erdvę.
Violeta Lukočienė (Šilutės Martyno Jankaus pagrindinė mokykla) pasakojo apie tiriamąją veiklą pradinių klasių gamtos pamokose.
Zinaida Žvinklienė (Pakruojo vaikų darželis „Vyturėlis“) kalbėjo apie vaizdinimo metodo taikymą ikimokyklinio amžiaus vaikų gamtamoksliniame ugdyme.
Rita Vaitiekauskienė (Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazija) aptarė jaunųjų ūkininkų ratelių veiklą, atkreipiant dėmesį į šiuolaikiškai įvairiapusio ugdymo realizavimo galimybes.
Eugenijai Bieliauskaitei (Vilniaus Gabijos gimnazija) rūpėjo dėstyti patirtį: gimnazijos aplinkos panaudojimas ugdymo procese.
… Pieš atsisveikinant, visi konferencijos dalyviai jau žinojo, jog kitais metais panašiu laikotarpiu rinksis Šilutėje. Į pamario kraštą visus kvietė šiųmetinės konferencijos dalyvė Violeta Lukočienė (Šilutės Martyno Jankaus pagrindinė mokykla).
Tad 23-oji nacionalinė mokslinė praktinė konferencija „Gamtamokslinis ugdymas bendrojo ugdymo mokykloje – 2017“ Pakruojyje peržengė 23-ąjį slenkstį.
Laukia 24-oji nacionalinė mokslinė praktinė konferencija „Gamtamokslinis ugdymas bendrojo ugdymo mokykloje – 2018“, kuri vyks Šilutėje, savitame pamario krašte.
Augusto Uktverio nuotraukos
