Inga LABUTYTĖ-ATKOČAITIENĖ

„Gamtos herojų apdovanojimai“

Jie ieško ilgus metus tyliai dirbančių gamtos labui

Mes renkame šiukšles

Po sėkmingos iniciatyvos „Švari vasara“, kurią vasaros pradžioje paskelbė pakuočių tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba bei aplinkosauginė iniciatyva „Kita forma“, pastarosios vadovei Vaidai Griškevičienei kilo idėja įsteigti „Gamtos herojų apdovanojimus“. Jų tikslas – paskatinti dažniausiai savanoriškai aplinkosaugines ir ekologines iniciatyvas įgyvendinančias mokyklas, pedagogus ir moksleivius. Pasak apdovanojimų idėjos autorių, tikri „gamtos herojai“ dažniausiai veikia tyliai – atėjo metas paviešinti jų darbus ir įkvėpti kitus sekti jų pavyzdžiu.

 

Laimėtojams bus skirtos stipendijos

Apdovanojimų tikslas – įvertinti, paviešinti ir apdovanoti gamtosaugos srityje aktyviai veikiančias ugdymo įstaigų bendruomenes už jų nuveiktus darbus saugant gamtą, prisidedant prie aplinkosauginio sąmoningumo ugdymo ir gamtai draugiško gyvenimo būdo formavimo bei aplinkosauginių idėjų sklaidos savo aplinkoje, parodyti sektiną pavyzdį kitoms mokykloms bei moksleiviams.

Apdovanojimai skiriami už išskirtines moksleivių ir pedagogų iniciatyvas nelygybės mažinimo, sveikatos ir gerovės, klimato kaitos mažinimo, darnios bei inovatyvios bendruomenės, atsakingo vartojimo, vandens ir žemės augalų ar gyvūnų apsaugos srityse.

Apdovanojimuose gali dalyvauti visos ugdymo įstaigos ir pedagogai bei mokyklinio amžiaus vaikai (1-12 klasės). Dalyviai nominuojami trijose kategorijose, išrinktiems laimėtojams bus įteiktos stipendijos:

* Metų aplinkosauginio ugdymo įstaiga – 1000 eurų;

* Metų ekologiškiausias pedagogas – 500 eurų;

* Metų aplinkai draugiškiausias mokinys – 500 eurų.

 

Aplinkosaugines šalies problemas gali išspręsti anksti suformuotos vertybės

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovė Diana Rakauskaitė teigė, jog apdovanojimų idėja – labai aktuali.

„Per vasarą vykusias talkas pastebėjome, kad tie, kurie prisideda prie tokių akcijų, yra nuoširdaus aplinkosauginio mąstymo jauni žmonės. Juos paskatinti – graži idėja, aktyvuojanti ir kitus labiau atsigręžti, prisiminti gamtą. Saugomų teritorijų tarnyboje sakome, jog mūsų tikslas – išsaugoti tuos gražiausius Lietuvos kampelius ateities kartoms. Ir štai – ta ateities karta jau atėjo. Jauni žmonės daug jautriau reaguoja į įvairius gamtos teršimo, žalojimo atvejus  – jie jau netgi savo tėvams išsako pastabas dėl šiukšlinimo ar tam tikrų įpročių“, – sakė D. Rakauskaitė.

Apdovanojimus parėmė ir nuolat visuomenę apie teisingą rūšiavimą šviečianti organizacija „Žaliasis taškas“.

„Bet kokiam geram darbui vis tiek reikia nors ir minimalių resursų. Norime paskatinti labiausiai aplinka besirūpinančius mokytojus, moksleivius, mokyklas, kad kitą sykį dingtelėjus idėjai finansų ar įrankių trūkumas jų nesustabdytų“, – sakė organizacijos atstovė Asta Burbaitė.

„Gamtos herojų apdovanojimų“ iniciatyvą palaiko ir Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkosaugos ir želdinių tvarkymo poskyrio ekologė dr. Ona Motiejūnaitė.

„Aš pati nuo pat savo studijų pradžios esu aktyviai įsitraukusi į ekologinius, aplinkosauginius judėjimus. Dirbdama šioje srityje įsitikinau, kad visos aplinkosauginės problemos šalyje iš esmės yra susijusios su mūsų pačių elgesiu: netinkamu, kenkiančiu aplinkai, kylančiu iš nežinojimo ar tiesiog nesuvokimo, kokia gali būti žala. Todėl labai svarbu, kad jau nuo mažens vaikams būtų formuojami aplinkosauginiai įgūdžiai“, – kalbėjo O. Motiejūnaitė.

Pašnekovė čia prisiminė iškalbingą žolininkės, vaistininkės Eugenijos Šimkūnaitės citatą: „Ką išmoksti žįsdamas, to nepamirši žildamas“. Kitaip tariant, ankstyvoje vaikystėje įskiepytos vertybės žmogų lydi visą gyvenimą.

„Tai – ne vienkartinės pamokėlės. Vaikai mokosi gerbti aplinką, mokosi gamtojautos. Tik po to susiformuoja vertybinės nuostatos, kai ranka nekyla laužti medžio šakos, skriausti kokio nors laukinio gyvūno. Kaip jau minėjau, daug aplinkosauginių problemų kyla tiesiog iš nemokšiškumo“, – svarstė O. Motiejūnaitė.

 

Apdovanojimai leis pasidalinti patirtimi

Savivaldybės ekologė pastebi, kad šalia aplinkosauginio sąmoningumo pastaraisiais metais randasi ir naujas terminas bei pojūtis – ekologinis nerimas. Jauni žmonės jaučiasi bejėgiai, kasdien skaitydami naujienas apie viename ar kitame planetos kampelyje vykstančias ekologines katastrofas, grėsmingas mokslininkų prognozes ir skaičiavimus, kiek rūšių jau išnaikinome kirsdami miškus ir tiesiog vartodami įvairius žemės išteklius. Ima atrodyti, kad jau nieko nebegalima pakeisti.

„Bet juk aplinkosaugininkai – draugiški žmonės. Visi kartu galime pasiekti pokyčių! Būtent todėl svarbu ištraukti į šviesą žmones, kurie daug metų tyliai dirba aplinkosauginio švietimo srityje“, – sakė O. Motiejūnaitė.

Pasak jos, aplinkosauginio švietimo sritis auga, atsiranda tokios iniciatyvos kaip „žaliosios mokymosi erdvės“, kai moksleiviai mokosi lauke, gamtoje, gali čia pat stebėti ir pažinti gamtos procesus, atlikti tam tikrus tyrimus, įtraukiami ir jų tėvai.

„Klausant apie tokias iniciatyvas, manau, kitiems kyla minčių: „Oho, kaip jie čia sugalvojo! Bet juk ir aš galiu!“. Šis projektas  – dalijimasis gerąja patirtimi, aplinkai draugišku gyvenimo būdu. Tokios iniciatyvos žudo aplinkosauginį abejingumą!“, – pokalbį optimistiškai užbaigė O. Motiejūnaitė.

Šis projektas iš dalies finansuojamas iš Vilniaus miesto savivaldybės aplinkosauginio švietimo programos.

Apdovanojimų ceremonija vyks Vilniuje, Atliekų mažinimo savaitės metu lapkričio mėnesį. Norėdami juos stebėti ar dalyvauti (jei renginys vyks gyvai), sekite naujienas puslapiuose „Kita forma“ arba grupėje „Gamtos herojai“.

Autorės archyvo nuotraukos