Gamtai draugiškumo belaukiant…
Vilniaus vaikų darželių aplinka – aplinkosauginio švietimo erdvė
Komisijos nariai su „Jurginėlio“ vadovais prie gėlyno „Jurginų kalva“. Doc. dr. Inga Kepalienė (Vilniaus kolegija), Martynas Demšė (Žirmūnų bendruomenės pirmininkas), Laima Preisienė
(Vilniaus lopšelio-darželio “Jurginėlis” direktoriaus pavaduotoja ugdymui), Sergejus Neifachas (Vilniaus lopšelio-darželio “Jurginėlis” direktorius)
Vilniaus miesto savivaldybės paskelbtame konkurse „Žalioj aplinka – aplinkosauginio ugdymo erdvė“ kiek aktyviau dalyvauja Vilniaus miesto lopšeliai – darželiai. Juos jau aplankė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinta komisija, kurios pirmininkė – Savivaldybės tarybos Aplinkos ir energetikos komiteto narė Goda Karazijaitė.
„Jurginėlyje“ – žydi jurginai
Justiniškių gatvėje esančio lopšelio – darželio vadovas Sergejus Neifachas pateiktoje konkurso dalyvio anketoje nurodė net 16 erdvių, kurios pritaikytos aplinkos pažinimui ir vaikų įgūdžių ugdymui. Vaikai mato, uosto, ragauja, piešia, sodina, ravi prižiūri ir verda arbatas, valgo išaugintas daržoves. Gražiai atrodė „Jurginų kalva“, gėlynas „Spalvų žaismas“, Vaistažolių kalvelė… Šiltnamyje dar raudonavo pomidorai, augo agurkėliai, o svogūnai, salotos, ridikėliai, krapai buvo suvalgyti anksčiau. Originalus saulės laikrodis. Jo centre, saulei šviečiant atsistojęs pamatai to momento laiką. Stende „Išlaikykime aplinką švarią“ pateikti įvairios pakuotės, tampančios atlieka, suirimo grunte laikas. Ne tik vaikai ir tėveliai, mamytės paskaito bei sužino, jog plastiko atliekos suyra per 200 – 600 metų, aliuminio skardinėms taip pat reikia panašaus laiko, o stiklo gaminiams – net iki 4 tūkstančių metų.
Jaunų obelaičių alėja… Vaikai mato kaip žydi, auga obuoliukai. Sunokusius suvalgo. Taip įsitikinama, jog vaisius galima užsiauginti, ne tik parduotuvėje nusipirkti. Vaistažolių laukelyje prie augalų – lentelės su apibūdinimu: kuo tas augalas naudingas žmogaus sveikatai. Komisijos narė, Savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus Aplinkos apsaugos poskyrio ekologė Onutė Motiejūnaitė siūlė Kauno botanikos sode įsigyti lietuviškų veislių jurginų ir suformuoti jurginų alėją.
„Pelenė“ – iš butelių kamštelių
Lopšelis – darželis „Pelenė“ įsikūręs taip pat Justiniškėse. Šalia darželio pavadinimo ant sienos puikuojasi iš įvairių spalvų kamštelių sulipdyta puošnios Pelenės mozaika. Prie atliekų konteinerių dengtos aikštelės kitaip padaryti stendukai taip pat su paaiškinimais. Jų keletas – per kiek laiko gamtoje suyra atliekos. Jeigu išmestam laikraštiniam popieriui suirti pakanka 3 mėnesių, tai geresnės kokybės popieriui prireiks ir dviejų metų. Visai šalia auginamų daržovių lysvelių kompostuojami lapai, nupjauta žolė. Kitą pavasarį apipuvusios organinės atliekos bus paskleistos ant ekspermentinio daržo žemės, nešama kitiems gėlynams patrešti. Kai pasėjus kas sudygsta, kai auga pasėtos daržovės, visa tai stebima užrašant specialiame albume. Daržo knygą pildo visų grupių auklėtojos su vaikais. Projektas „Keliaukime po Lietuvą kartu“ – tai darželio vaikų, tėvelių ir darželio bendruomenės žemėlapis, kuriame pažymėtos aplankytos vietos.
„Justinukas“ – žaliųjų erdvių pažinimo mokykla
Lopšelyje – darželyje „Justinukas“ šalia tvoros, prie beržų alėjos – visa žaliųjų erdvių pažinimo mokykla. Ten – ir lentelės su nupieštu paukšteliu, jo pavadinimu, glaustai apibūdinant kuo jis naudingas. Štai prie Kėkšto parašyta, jog tai varnos giminaitis, tikras miško sodintojas, nes mėgsta vaisius, uogas, riešutus, giles. Kaupdamas vaisių atsargas žemėje, vėliau pamiršta tas vietas, kuriose paliko, tad ir sudygsta ąžuoliukai, lazdynai, auga natūralus miškas. Toje alėjoje išdėliotos įvairios vaikams užduotys. Darželio muzikos mokytoja – įvairių aplinkosauginių projektų kūrėja ir vykdytoja Ugnė Kriščiūnienė – pasakojo, jog tokia veikla vaikai labai patenkinti.
Apsilankius „Žilvinėlyje“…
… čia direktorės pavaduotoja Lina Petrokienė prie stendo ,,Vilniaus ,,Žilvinėlio“ lopšelio – darželio lauko edukacinių erdvių žemėlapis“ supažindino kokiose vietose išdėstytos lauko mokomosios ,,klasės“. Jų daug. Šalia erdvaus šiltnamio net tikras bičių avilys pastatytas. Tiesa, bitutės ten neskraido, ant avilio tik bitučių gyvenimą nusakantys piešinukai priklijuoti. Netoli – ir gražus namelis, kuriame taip pat mokomasi. Prie seno kelmo – skruzdėlynas, o toliau galima pasižiūrėti, kaip sliekai pasislėpė po akmenimis. Kad sliekai iš tos vietos nepabėgtų, manau, vertėtų jiems duoti darbo, daugiau neperpuvusių drėgnų lapų po akmenimis paberti.
… Jau auga migdolas, sakurų alėja ir daug kitų įdomių augalų, tačiau labiausiai susižavėjau žalių atliekų komposto gamyba. Darželis prisipirko tvoroms tverti tinklo, penkių metrų tinklo gabalą suriša, pastato kaip kokį kubilą ir į jį deda lapus, nupjauta žolę, gėlynų ravėjimo atliekas. Lietaus vanduo nepakankamai sudrėkina, todėl sukaupta krūva retkarčiais laistoma. Ant atliekų viršaus ir nusileidę ant žemės auga vešlūs moliūgai. Pavasarį kubilo viela nuimama ir pakeliama į kitą vietą. Susifermentavusios organinės atliekos paskleidžiamos gėlynuose, nesupuvusios vėl sumetamos į naujoje vietoje pastatytą originalią dėžę – vėl procesas iš pradžių. Darželio teritorijoje jau keli tokie kompostavimo įrenginiai. Manyčiau, jog visos Vilniaus miesto švietimo įstaigos turėtų perimti šią naudingą patirtį, nes girdėjau, jog kai kurios švietimo įstaigos organinių atliekų išvežimui sumoka nemažus pinigus.
Specialusis darželis – lopšelis ,,Coliukė“ – netipinis
Ši mažųjų švietimo įstaiga įsikūrusi tokios paskirties įstaigoms nebūdingoje patalpoje, tad ir teritorija visiškai kitokia. Tačiau su kokiu entuziazmu ten dirbama. Seni, nenaudojami rakandai paverčiami muzikos instrumentais, su kuriais vyksta kiemo koncertai. Puoselėjamas obelų sodas. O didelėje organinių atliekų komposto dėžėje pasodinti moliūgai taip išsiplėtė, jog užėmė didelį teritorijos kampą. Šiais metais pradėti formuoti „teletabių kalneliai“. Kaip ir anksčiau matytuose – daug išmanumo.
Įsitikinome, jog vaikai darželiuose gauna labai daug pradinės aplinkos pažinimo patirties, tačiau atėjus į mokyklas, daugeliu atvejų, ta patirtis negilinama, todėl matome daug nepagarbos gamtinei ir kitokiai aplinkai, kitų sukurtam grožiui.
Kęstučio Turonio nuotraukos
