Irma KRIŠČIŪNIENĖ
Krekenavos regioninio parko direkcijos vyriausioji specialistė

Gamta sveikata žaižaruoja

Prie Bakainių piliakalnio

Vos tik atsiradus negalavimams žmogus kreipiasi į vaistininkus, kurie pasiūlo tablečių. Tačiau žolininkas Marius Lasinskas teigia, jog daugelį sveikatos problemų, jei ne išspręsti, bet bent jau pagerinti gali šalia mūsų augančios žolelės. Tuo tikslu karštą liepos 2-osios popietę prie Bakainių piliakalnio susirinko smalsių ir žingeidžių, savo sveikatai neabejingų parko lankytojų būrys.

„Egzistuoja trys žolininko taisyklės, kurių nežinant geriau į gamtą neiti, nes surinksi ne vaistą, o nuodą“, – tikino M. Lasinskas.

Pirmoji taisyklė – pasiruošimas ir nusiteikimas. Žoliavimui būtina pasiruošti – iš vakaro susiruošti švarius, geriausiai natūralaus pluošto drabužius, pasiimti keletą lininių ar drobinių maišelių, į kuriuos bus dedamos žolelės. Žoliautojas turėtų atsikelti kuo anksčiau ryte, su niekuo nesikalbėti, pasimelsti ar pagroti kanklėmis.

Antroji – privalu padėkoti gamtai, augalams ir medžiams, kurie savo gėrybėmis dalijasi su žmogumi. Kai tu ateini į gamtą, tu bandai suprasti, kokias didžiules pastangas turi įdėti žolelės, medeliai, kol užauga: kiekvieną dieną žemelė maitina, saulutė šildo, lietutis palaisto, oras gaivina, kol užauga didžiuliai medžiai, tai norisi tokiems draugams padėkoti, nusilenkti ir padaryti gerą darbą – šiukšlė šalia augalo guli, tai paimi ją, tuomet daug geriau suveiks augalai.

Trečioji žolininko taisyklė – ne viską rinkti, o vieną ketvirtąją. 25 procentai – tau, o 75 procentai turi likti gamtai. Šias taisykles žinant jau galima eiti žoliauti.

Tokios trys žolininko Mariaus taisyklės, kurių laikantis surinktos vaistažolės turės žymiai didesnį poveikį ir nepalyginamai didesnių gydomųjų galių.

… Vos kelias minutes pasivaikščiojęs piliakalnio papėde, Marius surinko visą krepšelį įvairiausių vaistažolių. Beje, lankytojus supažindino ne tik su žmogui draugiškomis, bet ir pavojingomis žolėmis.

„Lietuvos žemė, kuri mus nešioja, yra tokia stiprybė, tokia pagarba jai ir medžiui, ji turi dvasines šaknis. Kiekvienas kampelis, kur tik žengsi, yra šventas. Mes turime tokį pinigais nepamatuojamą, neįkainojamą turtą… Kur taip matyta: žingsnį žengsi – ir jau 20 vaistažolių! Dilgėlės, jonažolės, juozažolės, raudonėlis, čiobrelis, liepa, gaurometis – tai tik dalis žolelių, apie kurių gydomąsias savybes aptarėme, – sako M. Lasinska. – O  kiaulpienė kokia naudinga! Koks vitaminų šaltinis! Nuo ko paklausi, nuo tos ligos ji tinka… Mes ją piktžole vadiname, nuo šiandien pervadinu kiaulpienę – Geražolė!“

Vykdant Panevėžio r. savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos projektą „Sveikatos semkis iš gamtos“, skaityti paskaitos „Praktinis vaistažolių užsiėmimas gamtoje: kaip atpažinti, surinkti, naudoti“ buvo pakviestas „Žolinčių akademijos“ viceprezidentas, žolininkas, vaistininkas, lektorius, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos doktorantas, knygos „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ autorius Marius Lasinskas.

Šilto ir jaukaus pasibuvimo metu žolininkas dalijosi išmintimi, pasakojo apie savo surinktų vaistažolių naudą ir gerąsias savybes. Susirinkusieji išsiskirstė pasisėmę išminties, žinių, apmąstę savo įpročius…

Autorės archyvo nuotraukos