Su knyga žmogus susidraugauja nuo mažumės ir bendrauja visą gyvenimą. Tenkindama savo poreikius dažna šeima kaupia knygas namuose, o neturėdama tam galimybių skolinasi jas iš viešųjų bibliotekų. Šios ne tik suteikia galimybę bendrauti su knyga, bet yra ir kitų daugialypių paslaugų teikėjos.
Atsižvelgiant į didžiulę bibliotekų reikšmę, 2016-ieji paskelbti Bibliotekų metais. Apie bibliotekų teikiamas paslaugas ir naudą visuomenei kalbame su Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos (Žirmūnų g. Nr. 6) Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Tautvilė Jurgelevičiene.
Moderni ir reikalinga
Vilniaus miesto savivaldybės centrinė biblioteka (VCB) po renovacijos darbą pradėjo 2015 m. sausio 2 d. ir šiuo metu aptarnauja 4 300 lankytojų.
„Mes ne vien skoliname į namus knygas, bet teikiame ir kitas paslaugas, – patikino Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja T. Jurgelevičienė. – Mūsų visose patalpose veikia bevielis internetas. Žmonės ateina su savo kompiuteriais, mobiliaisiais telefonais, pasijungia bevielį internetą ir gali įsitaisyti visai dienai skaitykloje, ar kokioje kitoje jaukioje vietelėje. Populiarėjant darbui nuotoliniu būdu, kai galima dirbti iš savo namų ar kitos vietos ir nebūtina nuo 8 iki 17 valandos sėdėti darbe, nemažai žmonių, norėdami pakeisti aplinką, dažnai ateina dirbti į biblioteką. Tam labiausiai tinkama pirmame aukšte esanti mūsų „raudonoji“ periodikos skaitykla. Joje daugiau darbo vietų.“
Pasirodo, be minėtos periodikos skaityklos, pirmame aukšte registruojami ir informuojami pirmą kartą atėję lankytojai. Užsiregistravus galima naudotis visomis bibliotekos paslaugomis. Atvykus kitą kartą lankytojo pažymėjimo rodyti nereikia, galima iškart naudotis internetu, skaityklomis ir skolintis knygas. Pirmame aukšte dar yra „žalioji“ muzikos ir meno skaitykla.
„Tai mūsų išskirtinumas, nes čia perkelta Arklių gatvėje uždaryta Muzikos ir meno biblioteka. Joje gausu įvairių muzikinių kūrinių – vinilinių plokštelių, įrašų, natų… Tuo naudojasi Muzikos ir teatro akademija, muzikos mokyklos. Šioje skaitykloje turime pianiną, kuris atveria kelią muzikiniams renginiams. Jie labai populiarūs, – džiaugiasi T. Jurgelevičienė. – Jeigu renginyje dalyvauja per 50 lankytojų ir vietų gali neužtekti, tai tada instrumentas perstumiamas į „raudonąją“ skaityklą, kur daugiau vietos.“
Tarp praėjusių metų populiariausių renginių pašnekovė paminėjo Juditos Leitaitės, vyrų choro „Aidas“ koncertus. Į pastarąjį žmonės netilpo net „raudonojoje“ skaitykloje ir klausėsi vyrų atliekamų dainų stovėdami. Šiais metais Vasario 16-osios proga bibliotekoje koncertavo tautinės dainos ansamblis „Volungė“.
Antrajame, „mėlynajame“ aukšte įsikūręs abonementas. Tai knygų skolinimo patalpa ir interneto skaitykla. Joje – nemokamas internetas ir kompiuteriai, taigi, nereikia žmonėms neštis savų kompiuterių.
„Žmonės skolinasi knygas labai mielai, užeina pasirinkti jų ir po renginių, – apie labai populiarią paslaugą pasakoja Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja. – Negalima sakyti, kad knygų skaitomumas mažėja. Žmonės jomis domisi ir ypač nori naujų knygų. Pas mus tikrai knygos naujesnės ir lankytojams tai patinka. Mūsų biblioteką ir visus 17 filialų knygomis aprūpina Centralizuotas knygų komplektavimo skyrius. Bibliotekoje kaupiamos ir dovanotos knygos, kurios, reikalui esant, papildo fondus. Visų pirma knygos patenka į Komplektavimo skyrių. Tenai jos sutvarkomos ir siunčiamos atgal. Mes patys knygų netvarkome.“
„Geltonojo“ aukšto paskirtis
Trečiojo, „geltonuoju“ vadinamo, aukšto pagrindinis akcentas yra konferencijų salė. Joje telpa per 100 žmonių. Pasak T. Jurgelevičienės, konferencijų salėje vyksta pagrindiniai renginiai, kuriems nereikia muzikos instrumento, nes jo tenai nėra. Čia vyksta knygų pristatymai, susitikimai su autoriais ir kitais žymiais žmonėmis bei įvairūs masiniai renginiai. Šia sale noriai naudojasi Žirmūnų bendruomenė.
„Su ja susipažinom, kai tik čia atsiradom, ir nuolat draugiškai bendraujame. Jiems padedame, kartu organizuojame renginius. Mes atviri visai Vilniaus visuomenei, talkinam norintiems pas mus organizuoti renginius, stengiamės būti įdomūs ir naudingi. Siekiame, kad lankytojai ateitų į biblioteką ne tik pasiimti knygų ar pasinaudoti internetu bei dalyvauti renginiuose. Svarbu, kad žmonės vertintų Centrinę biblioteką kaip jaukią vietą, kurioje malonu susitikti, pabūti, bendrauti. Tam labai tinka jauki laisvalaikio erdvė. „Geltonajame“ ir „mėlynajame“ aukštuose yra parodų eksponavimo sistemos. Jose beveik kas mėnesį organizuojamos paveikslų parodos. Jose eksponuojami ne tik bendruomenės mėgėjų darbai, bet ir profesionalių kūrėjų. Mūsų pastangų dėka bibliotekos lankytojų ratas nuolat auga. Per šių metų sausį ir vasarį užsiregistravo 500 naujų lankytojų“, – džiaugėsi pašnekovė.
VCB apie savo ir filialų renginius informuoja tinklalapyje www.vcg.lt. Norint galima užsiprenumeruoti naujienlaiškį ir elektroniniu paštu gauti informaciją apie kitą savaitę vyksiančius renginius.
Labai įdomus „geltonajame“ aukšte Bibliografijos ir informacijos skyriuje esantis Vilniaus kraštotyros skyrelis. Jame kaupiama informacija apie Vilnių.
„Tai mūsų išsaugotos senesnės knygos ir gautos naujos, kur paminėtas Vilnius. Juo naudojasi žmonės apie Lietuvos sostinę rašydami kursinius, ar kitokius darbus, arba apie Vilnių domisi kitais aspektais“, – akcentuodama, jog viešoje bibliotekoje svarbus laisvas priėjimas prie knygų, jų pasirinkimas ir galimybė jas pavartyti, pasakojo T. Jurgelevičienė.
VCB administracija įsikūrusi trečiajame aukšte. Šiuo metu kultūros centre dirba 28 žmonės.
Su bibliotekomis padraugavus
Man pačiam susidurti su bibliotekininko darbu išpuolė porą kartų. Nuo 6 klasės aš mokiausi Klaipėdos mokykloje-internate. Jame dirbo puikūs, savo darbą ir vaikus mylintys, pedagogai. Mokytis ir gyventi internate buvo gera, tik labai pasiilgdavau namiškių ir gimtosios Kelmės. Kiekvienais metais grįžęs vasaros atostogų stengdavau kur nors padirbėti. Taip susipažinau su nelengvu kelininkų darbu, teko padirbėti ir durpyne. 1962 m. vasarą Kelmės rajono Kultūros skyrius ieškojo žmogaus, galinčio pavaduoti Vaikų bibliotekos skaityklos vedėją. Buvau baigęs 9 klasę ir pradžioje bijojau, jog sunkiai su pareigomis susidorosiu. Tačiau eidamas atostogauti bibliotekininkas viską aprodė, paaiškino ir nuramino. Taip daugiau kaip mėnesį aš jį visiškai sėkmingai pavadavau. Draugystė su knygomis ir skaitytojais man labiau patiko nei darbas su žvyru ar durpių vagonėlių stumdymas.
…Gera ir turtinga biblioteka buvo ir Lietuvos ir vaikų jaunimo centre (LVJC). Ja noriai naudojosi visi Gamtininkų skyriaus (vėliau sektoriaus) darbuotojai ir mūsų ugdytiniai. LVJC pradėjus aktyvią komercinę veiklą, biblioteką, kaip „neužkalančią“ pinigų, panaikino. Mes, gamtininkai, daug vertingos literatūros priglaudėme savo kabinetuose ir toliau dirbdami su vaikais ją naudojome. Sulaukę savo „galo“ („Žaliasis pasaulis“ 2001 m. Nr. 5-12) knygų neišmetėme, dalinome vaikams, priglaudėme savo asmeninėse bibliotekose.
…Nedidelė, įkurdinta vaikų darželio patalpose, bibliotekėlė buvo Nevalstybiniuose vaikų globos namuose „Vilniaus SOS vaikų kaime“. Jame pedagogu, vėliau socialiniu darbuotoju, dirbau 2001-2009 metais ir, tarp kitokių pareigų, buvau šios bibliotekos kuratorius. Ja naudojosi SOS mamos, tetos ir ypač vaikai. Dukart per savaitę biblioteką atidarydavau baigus darbą vaikų darželiui ir užtrukdavau iki vėlumos. Vaikai užeidavo ne vien pasikeisti knygų. Jiems tai buvo maloni ir patogi bendravimo vieta. Nedarbo dienomis bibliotekoje svečiuodavosi ir su vaikais bendraudavo Vilniaus miesto akvariumininkai (2008 m. „Žaliasis pasaulis“ . Nr. 19, žurnalo „Meškeriotojas“ „Dėdės Vacio kampelis“ Nr. 7), meškeriotojai ir kiti vaikų kaimelio svečiai. Tarp vaikų ypač didžiulę paklausą biblioteka turėjo darganotais ir šaltais vakarais. Vaikai užeidavo apšilti, pabendrauti, maloniai praleisti laiką. 2009 m. gegužę dėl įstaigos ekonominių priežasčių buvo mažinamas „SOS vaikų kaimo“ darbuotojų skaičius ir mano darbo vieta buvo panaikinta („Žaliasis pasaulis“ 2009 m. Nr. 17) . Mane atleidus panaikino ir biblioteką. Motyvas labai paprastas – SOS vaikams užteks kitų Vilniaus mieste esančių mokyklų ir viešųjų vaikų bibliotekų.
Kelis kartus susidūrus su abejingu ir neteisingu bibliotekų ignoravimu, matyti renovuotą, puikiai Žirmūnų mikrorajone veikiančią, biblioteką – tikrai malonu. Ir visiškai nesvarbu, jog jinai aptarnauja tik suaugusius lankytojus ir joje nėra vaikams skirtos literatūros. Jaunųjų skaitytojų visada maloniai laukia Vaikų biblioteka „Saulutė“ (Žirmūnų g. Nr. 2).
VCB abonemente ir periodikos skaitykloje yra daug apie gamtą seniau išleistų ir naujų leidinių. Čia ras ką paskaityti pamėgusieji paukščius, žinduolius, žuvis, vabzdžius. Liks patenkinti norintys praplėsti augalininkystės, žuvininkystės, mėgėjų žvejybos ir kitas gamtos pažinimo žinias. Be to, VCB planuose numatyta ir gamtinių renginių.
NUO REDAKCIJOS. „Žaliasis pasaulis“ kviečia visų Lietuvoje esančių bibliotekų darbuotojus savo akcijose telkti gamtai neabejinguosius. Dėkojame, jei apie draugiškumą gamtinei aplinkai skiepijančius renginius informuosite ir „Žaliojo pasaulio“ skaitytojus.
Vacio Paulausko nuotraukos
