Švietimas Lietuvoje – viena svarbiausių ir problemiškiausių sričių, šiuo metu išgyvena ne pačius geriausius laikus. Todėl svarbu daug dėmesio skirti vaiko fiziniams, socialiniams, emociniams ir pažintiniams gebėjimams, ugdyti ir sudaryti prielaidas sėkmingam asmenybės tobulėjimui. Šis procesas prasideda nuo žmogaus gimimo ir tęsiasi visą gyvenimą. Vaikų pasaulio pažinimui svarbus vaidmuo tenka gamtamoksliniam ugdymui.
Apie tai savo patirtimi 29-oje nacionalinėje mokslinėje konferencijoje „Gamtamokslinis ugdymas bendrojo ugdymo mokykloje“ dalijosi į Trakų Vytauto Didžiojo gimnaziją sugūžėję pedagogai. („Žaliasis pasaulis“ 2023 m. Nr. 10). Supančio pasaulio pažinimas prasideda nuo ankstyvos vaikystės, todėl labai svarbi ikimokyklinio ugdymo paskirtis, padedanti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir etninės, socialinius, pažintinius poreikius. Kiek tai svarbu, diskutuota minėtos konferencijos sekcijoje „Gamtamokslinio ugdymo problematika ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje ir pradinėje mokykloje“. Sekcijos darbui vadovavo Vilniaus universiteto doc. dr. Rita Makarskaitė-Petkevičienė ir Pakruojo vaikų lopšelio- darželio „Vyturėlis“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja Zinaida Žvinklienė.
Noras tirti nuo mažumės
Šias tiesas pranešime „Priešmokyklinio amžiaus vaikų gamtamoksliniai tyrinėjimai“ gvildeno Vilniaus lopšelio-darželio „Žvangutis“ pedagogės: Gertrūda Narkovič ir Daiva Sebeckienė. Dėkinga, kruopščiai prižiūrimas „Žvangučio“ sodelis su vaikų mėgstama obelaite ir kriauše, šiltnamis ir jo augalai padeda ugdyti praktinius gamtamokslinius gebėjimus, spręsti komunikavimo problemas, skatina vaikų norą mokytis.
Įgyvendinant naują, daug iššūkių sukėlusią priešmokyklinio ugdymo programą, aplinka vaidina svarbų vaidmenį, padeda siekti programoje nurodytų kompetencijų.
Vaikams labai patinka tyrinėti aplinką, kurioje jie gyvena. Tai akivaizdu išgirdus apie atliktus žemės grumsto tyrimus. Pasak pranešėjų, išsiaiškinus sudėtį ir sandarą, vaikai susipažino su smėliu, juodžemiu, žvyru ir moliu. Įsisavinę sąvokas (birus, tankus, kietas, minkštas), sužinojo, jog smėlis būna jūrinis, kastinis ir upinis. Sodinant augalus ugdytiniai įsitikino, jog juodžemis yra pats derlingiausias. Vaikams patinka sodinti augalus ir nuo sėklos iki subrendimo stebėti jų gyvenimą. Jie supranta, kad augalui užaugti reikia saulės, šviesos, priežiūros ir vandens.
„Prasidėjus pavasariui iš karto sėjome gėles ir sodinome svogūnus. Vienus svogūnus sodinome į juodžemį, kitus – į vandenį ir lyginome kokie užaugo. Vaikai su įdomumu matavo užaugintų svogūnų šaknų ilgį. Pasodinę ąžuoliuką džiaugėsi galėsią medelį prižiūrėti, stebėti jo augimą, matyti pirmus pumpurėlius ir besiskleidžiančius lapelius“, – pasakojo „Žvangučio“ pedagogės. Arčiau susipažinti su slieku ir jo gyvenimo aplinka padėjo sumaniai įrengtas slieko terariumas.
Edukacinės išvykos
Planuojant jas pranešimo autorės remiasi Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programa. Vaikams išvykos patinka ir gali vykti įvairiuose vietose. Pranešime minimas Valdovų rūmų kiemelis, Bernardinų sode matyti vaistiniai augalai, susipažinimas su žiedų sandara ir oro taršos nustatymas. Visus atliktus tyrimus vaikai fiksuoja „Žvangučio“ tyrinėtojo užrašuose, apie juos pasakoja savo tėvams. Išvykos į gamtą vaikams labi patinka, o pasiekti rezultatai džiugina.
„Su ugdytiniais atlikome Vilnios upės ir Bernardinų sodo tvenkinio vandens tyrimus. Vaikai pastebėjo, kad tvenkinio vanduo rusvai purvinos spalvos, jame daug smulkių grūdelių, o upės vanduo švarus ir skaidrus. Nustatant vandens kokybę paaiškėjo: nors abiejų mėginių spalva skirtinga, vandens tarša vienodai maža. Daug emocijų vaikams sukėlė plaukiojančios antytės ir Vilnelės skalaujami gražūs akmenukai. Čiurlenantis vanduo liudijo, kad viskas, kas gyva, priklauso nuo jo. Jokie augalai ar gyvūnai negalėtų be vandens išgyventi“, – apie vaikams labai patikusią išvyką pasakojo pedagogės.
Svarbūs gyvybei
Praplečiant žinias apie vandenį, jo savybės toliau tiriamos darželyje. Vanduo padeda ugdytiniams įprasminti tūrio sąvoką ir kitas vandens savybes.
„Vaikai vandens tūrį matavo šaukštu, puodeliu, švirkštu, pipete ir kitais indais. Susipažino su sąvokomis daug, mažai, pilnas, puspilnis, vandens lašelį tyrė naudodami mikroskopą, kompiuteriu pasidarė jo nuotraukų ir davė joms įdomius pavadinimus“, – pasakojama „Žvangučio“ pedagogių pranešime ir pristatomi su vandeniu atlikti eksperimentai žiemą. – Pats įdomiausias eksperimentas buvo atliktas kieme žiemą, kai į viršų metamas verdantis vanduo pavirto į sniegą. Vaikai sužinojo, kad vanduo gali būti kietos, skystos ir dujinės būsenos. Iš vandens garų susiformuoja debesys, lašeliams susijungus didesni lašai iškrinta lietaus pavidalu“.
Gilinant žinias apie gyvybei svarbų orą stebimos ir kalendoriuje fiksuojamos orų prognozės, žaidžiama ir eksperimentuojama. Vaikams patinka žaisti su oro pripūstais balionais, skirtingo dydžio stiklainiais gesinti degančias žvakutes, varžytis skraidinat lengvus plevenančius daiktus, žaisti su vėjo malūnėliais, žaisti kitus, gamtamoksliniam ugdymui tinkamus, žaidimus.
Apibendrindamos savo patirtį pranešėjos teigė: „Ugdytiniai stebi, tyrinėja gamtinę aplinką, atlieka bandymus, eksperimentus, skaičiuoja, matuoja, lygina, grupuoja, naudoja įvairius prietaisus, domėdamiesi kelia klausimus: kas ir kodėl? Sistemindami informaciją apie aplinką ir gyvąją gamtą interpretuoja, priima atsakomybę už savo atliekamą darbą, komandą ir pagalbą kitiems. Taip jie tampa atsakingi už gyvosios gamtos išsaugojimą ir kūrybiškai racionaliai naudoja esamus resursus“.
Gertrūda Narkovič ir Daiva Sebeckienė įsitikinusios: atliekant gamtamokslinius tyrinėjimus būtina vaikams duoti laiko ir laisvės, suteikti kiekvienam vaikui galimybę pačiam stebėti, bandyti, tyrinėti, suprasti priežastinius ryšius, įprasminti patirtį. Tai padeda ugdyti vaikų vertybinį, dorovinį atsakingumą, sąmoningumą, kūrybiškumą ir prisitaikymą prie supančios aplinkos.
Augusto Uktverio nuotraukos
