„Kiek kartų tenka iš Varnių eiti vieškeliu pro Kūjainius į Biržulio paežerę, matant šiuos akiračius, vis lydi mintys, patirtos iš seno čiabuvio Prano Vasiliausko. Jį skirčiau prie garbingų apylinkės šviesuolių. Gal todėl, kad čia, kur susismaugia Biržulis, Karkliškės, Pranas Vasiliauskas gimė ir augo. Jo akyse ežeras buvo sklidinas, kūpėjo vandens pertekliumi. O senieji žvejai kalbėjo kažką šviesaus, panašaus į ežero jaunystę. Visa šioje dauboje jis mylėjo, bet Biržulio paukščių buvo tiesiog apžavėtas.“
(„Septyni keliai iš Varnių“, Č. Kudaba).
Varnių regioniniame parke (plotas 33,5 tūkst. ha) yra per 6000 ha ežerų ir aplink juos esančių pelkynų, iš jų 1800 ha – vandenų plotai, o visa kita sudaro pelkynai. Vienas iš įspūdingiausių – Virvytės upės aukštupys – lyg karoliai upeliais sujungti ežerai: Paršežeris – Sietuvos upė, Lūkstas – Varnelės upė – Biržulis – Virvytė upė – Stervas – Govijos upė – Virvytės upė. Akivaizdu, kad pradėjus kokius nors reguliavimo, sausinimo darbus bet kurioje šios grandinės dalyje – pažeidžiama pusiausvyra visoje darnioje sistemoje. Ši Varnių duburio vandens tėkmė sulaukusi daugiausiai žmogaus įsikišimų.
Dar 1999 metais parko direkcijos darbuotojas Kazys Praeras po Pasaulinei pelkinių vietovių dienai skirto seminaro štai ką užrašė: „Anot vietinių gyventojų Prano Ivinskio, Vytauto Tallat-Kelpšos, Felikso Kubiliaus, šiam kraštui padaryta didžiulė žala atliekant Biržulio ežero sausinimo darbus. Pradėti jie 1930 metais, valyta Virvytė, tiesinta Varnelė. Gerai, kad pasipriešino Varnių malūno savininkas Povilas Gečas valdžios užmačioms, paprašęs tuo metu neįperkamos sumos 20000 Lt už malūno nukėlimą, o tai būtų nueita iki Debesnų pelkės ir net iki Sietuvos upelio prie Paršės ežero.
1952 metais dar kartą kibta į Biržulio ežerą. Dabar dirbo galinga stalininė technika. 10 metų plušėta, tačiau pavasario ir rudens potvyniai, anot P. Ivinskio, nuplaudavo padarytus ir nepadarytus darbus. 1968 metais, stengiantis bent kiek užgydyti padarytą žalą, pastatyta užtvanka. Išsiliejęs Biržulis pasidarė paukščių karalija. Pavandeniškis Feliksas Kubilius klausia: kodėl aš šiandien nebegirdžiu „paukščių turgaus“, kodėl manęs nebežadina paukščių čiulbėjimas?“
XX a. pradžioje Biržulio ežeras, telkšantis tarp Pavandenės ir Janapolės, siekė arti 800 hektarų. Senieji Varnių apylinkių gyventojai ir dabar dar pamena praeityje Biržulio ežerui grėsusias bėdas ir nelaimes. Vienas iš pirmųjų sumanymų dar caro laikais Biržulio vandenį kažkokiais būdais permesti į netoliese prasidedančią Ventą – tokiu būdu papildant vandeniu Ventos-Dubysos kanalą. Kitas žmogaus sumanymas 1892-1900 metais iškastas kanalas iš Stervo ežero į Biržulio pietinę dalį, lyg ir didesniam pasižuvavimui. Tiesa, anksčiau Biržulis vadintas Viržuviu – dėl itin didelio žuvų kiekio. Net šimtas žvejų artelių darbo turėjo!
Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui imtasi pelkių nusausinimo, o kartu ir Biržulis vos ne metru nusekintas. 1952 m. vėl sugrįžta prie pelkių. Po kelerių metų (regis, 1956-ais) Biržulis kone visas ištuštintas. Kad kuo daugiau ir greičiau vandens nutekėtų, buvo gilinama ir keičiama Virvytės vaga, kasami melioracijos kanalai. Taip buvo siekiama nuleisti seklų pelkėjantį ežerą, vardan derlingų žemių plotų plėtimo… Tačiau greitai tuo nusivilta.
Ežero sausinimo darbai buvo vykdomi neatlikus išsamių tyrimų, o po nesėkmių, pamatavus užpelkėjančios šiaurinės ežero dalies gylį, dugnas – 18 metrų gylyje.
1968 m. ežeras bent iš dalies vėl atkurtas – buvusioje kelto vietoje, kur nenuleisto ežero plotis siekė apie 70 metrų, pastatyta užtvanka su reguliatoriumi. Taip sukaupta vandens pietinėje ežero dalyje ties Pavandene, o šiaurinė dalis palikta likimo valiai. Ir šiandien vietiniai tą vietą ties užtvanka vadina „Ties keltu“ arba „Sąsmauka“. Melioruojant Biržulio ežerą buvo melioruojamas ir Stervo ežeras, jo apypelkėje buvo kasamos durpės.
Šis gamtos keitimo beprasmiškumas buvo akivaizdus dar jo nepradėjus. Tam prieštaravo Lietuvos TSR MA, žvejybos verslovė. Rašyti įvairūs raštai vyriausybei, nemažai diskutuota spaudoje. Tačiau tai nepadėjo – Biržulis vis tiek buvo nualintas (Kilkus, 1998). Šiandien tai vadinama – Didžiąja Biržulio klaida.
Debesnų pelkė – ežerinės kilmės kalkinga žemapelkė telkšanti visai šalia Varnių. Ja prateka iš Lūksto ežero ištekėjusi Varnelės upė, savo vandenis plukdanti į Biržulį. Bėgant metams Lūksto ežeras seklėjo ir jo šiaurinė dalis virto pelke. Ši žemapelkė buvo labai vandeninga ir liūninė. Motiejaus Valančiaus laikais žiemą ji užšaldavo ir ledu būdavo galima rogėmis tiesiai iš Varnių per Debesnų pelkę į kitą Lūksto ežero pusę nukeliauti. Pavasariais taip ištvindavusi, kad apsemdavo Tverų kelią. Pasak senųjų vietinių gyventojų, žmonės eidavo į pelkę spanguoliauti, parsinešti samanų namų sandarinimui, rinkti vaistažolių. Reikėdavę saugotis, kad neįkristum į „akį“ – tai yra akivarą.
Varnių pakraštyje iki 1940 metų ant Varnelės stovėjo vandens malūnas, kurio užtvanka palaikė aukštesnį vandens lygį Varnelės upėje ir Debesnų pelkėje. Siekiant, kad geriau priplūstų vanduo į užtvanką, Varnelė Debesnų pelkėje buvo gilinta. Iki II Pasaulinio karo ji priklausė 12-15 savininkų, kurie pelkėje turėjo rėžius. Pakraščiuose šienaudavo. Gyvulius (karves) pradėjo ganyti karo pabaigoje. Po karo, vasarai baigiantis, kai pelkė nusausėdavo, būdavo vietinių gyventojų iššienaujamas kiekvienas sausesnis pelkės lopelis. Varniškiai tvirtina, kad Debesnos XX a. II pusėje smarkiai nusausėjo. Dar apie 1980-90 metus pavasariais pelkės vanduo ištvindavo iki mokyklos stadiono, be ilgų žvejo batų iki Varnelės neprieidavai. Sausinant Biržulio ežerą, sunykus vandens malūno užtvankai buvo pažeistas ir Varnelės upės, kaip didžiausio ežero intako, hidrologinis režimas. Dėl to Debesnų pelkė sparčiai sausėja, paspartėjo durpių mineralizacija, į pelkę sparčiai persikelia krūmai ir pievų augalija. Anksčiau krūmų plitimą pelkėje stabdydavo ganiava ir šienavimas.
Biržulio ežero pertvarkymai smarkiai sumažino biologinę įvairovę ir toliau lemia jos mažėjimą. Nežiūrint to Biržulio – Stervo pelkių kompleksas vis dar išlieka paukščių apsaugai svarbia teritorija. Čia vis dar peri didieji baubliai, juodosios žuvėdros, galima išgirsti plovinę vištelę ar švygždą. Šiandien Biržulio ežeras su apylinkėm yra botaninis-zoologinis draustinis, Stervo ežeras su pelkynais – gamtinis rezervatas, o Debesnų pelkė – telmologinis draustinis.
Varnių regioninio parko tvarkymo plane esminė užduotis – regeneruoti Biržulio ežerą. Norint įvykdyti regeneraciją, reikia tiksliai nustatyti regeneruojamos teritorijos ekologinę vertę. Dabartinė pelkinė Biržulio ekosistema, nors ir praradusi buvusį gamtinį potencialą, jau susiformavo ir stabilizavo naujus ekologinius ryšius. Todėl, prieš imantis kokių nors veiksmų, reikia išsamiai įvertinti regeneracijos metu patiriamą žalą ir naudą.
Varnių regioninio parko direkcija kartu su kolegomis iš Gamtos paveldo fondo pernai pavasarį pateikė Aplinkos ministerijai (programos operatoriui) pasiūlymus, skirtus Virvytės aukštupio hidrologinės būklės pagerinimui. Pasiūlymas „Biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų atkūrimo Biržulio, Stervo ir Debesnų šlapynėse planavimas ir praktinių atkūrimo priemonių taikymas“ buvo pripažintas tinkamu finansuoti, jo įgyvendinimui iš 2009-2014 metų Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programos LT03 „Biologinė įvairovė ir eksistemų funkcijos“ skirta 667 761 EUR. Projekto vykdytojas – Varnių regioninio parko direkcija, partneriai – Gamtos paveldo fondas, VšĮ Darnaus vystymosi centras ir Norvegijos organizacija Norconsult.
Suburti Lietuvos ir kitų šalių pelkinių vietovių atkūrimo patirtį turintys specialistai, mokslininkai įvertins esamą situaciją ir pasiūlys realistinius sprendimo variantus. Už šias lėšas bus parengti projektiniai pasiūlymai dėl Biržulio ežero vandens lygio atstatymo galimybių bei Stervo ir Debesnų pelkinių vietovių atgaivinimui. Siūlomi sprendimai bus derinami su vietos savivaldos institucijomis, bendruomenėmis, bus siekiama tokių sprendimų, kurių įgyvendinimas būtų ekonomiškai prasmingas.
Jau paimtas kompostavimui plūduriuojančių Biržulio ežero nendrių sąžalyno mėginys (60 kub. m.), pradėtas panaudojimo kompostui tyrimas. Jei tyrimas pasiteisintų, būtų ieškoma norinčių vietoje užsiimti kompostavimu.
Stervo gamtinio rezervato Degėsių pelkėje bus atkurtas ankstesnis vandens lygis, o Debesnų pelkėje, talkinant varniškių ūkininkų šeimai – Irenai ir Pranui Razbadauskams, atgaivinta ganiava ir šienavimas. Tam tikslui už projekto pinigus bus įsigyta nereiklių pašarui ir puikiai prisitaikiusių ganytis pelkynuose Hereford veislės mėsinių galvijų, kuriuos ūkininkai įsipareigojo prižiūrėti, įsigytas motoblokas, kuriuo šienaujama Debesnų pelkė. Ganymas ir šienavimas neleis pelkei užaugti, o ūkininkas gaus prieauglį, kurį galės panaudoti savo tikslams.
… Šiemet Varnių regioninio parko lankytojų centre vasario 6 d. į Pasaulinės pelkinių vietovių dienos paminėjimą atvykę bendruomenių nariai, seniūnai, mokytojai, ūkininkai ir savivaldybės atstovai, išklausę pranešimus apie planuojamus Biržulio ir aplinkinių pelkių atkūrimo siekius, juos labai palankiai priėmė ir sveikino.
„Prieš 30 metų jei nesugaudavai 4-5 kg lydekos ežere – tai ne žvejyba, – susirinkusiems pasakojo pavandeniškis Feliksas Kubilius, kadais vežęs akmenis ir statęs užtvanką Biržulio sąsmaukoje. – O dabar retas sunkesnę nei kilograminę sugauna.“
Jam savo prisiminimais antrino janapoliškis profesinio centro dėstytojas Jonas Kumža ir kiti vietiniai gyventojai.
„Jei planuojama veikla prisidėtų prie versliukų sustiprėjimo ar naujų atsiradimo, tai ji tikrai būtų tarp Telšių rajono savivaldybės prioritetinių“, – pozityviai išgirstą informaciją vertino ir savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Gusarovas.
Malonu, kad tiek projekto vykdytojų, tiek Aplinkos ministerijos, tiek vietos bendruomenių atstovų lūkesčiai sutampa. Dabar lieka laukti pirmųjų pasiūlymų, kuriuos paruošę specialistai vėl grįš į Varnius – pristatyti vietos gyventojams ir išgirsti jų nuomonę. Tik atlikę išsamią analizę ir įsiklausydami į visų pasiūlymus galime tikėtis, kad pasiekti rezultatai būtų naudingi tiek gamtai, tiek žmogui.
Daugiau informacijos apie projektą bus galima rasti adresu www.birzulis.gpf.lt.
Autorės archyvo nuotraukos
