Vytautas LEŠČINSKAS

Gaivinant tautos dvasią

Kodėl Birštonas dabar atrodo taip, kad ne tik šio miesto gyventojai, bet ir svečiai, taip pat atvykę iš įvairių mūsų šalies vietų sanatorijose besigydantys, atgaunantys sveikatą žmonės, vienu balsu tikina: tai švariausias, tvarkingiausias Lietuvos miestas?!.

Juozas Aleksandravičius ir Romualdas Grigas (dešinėje).

Planai – ne dėl „paukščiukų“…

 

„Numatei, suplanavai – įvykdyk!“ – štai tokios taisyklės tvirtai laikosi viena iš pačių veikliausių Birštono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų – Lietuvai pagražinti draugijos Birštono skyrius. Tuo buvo galima įsitikinti per 2016 m. vasario 4 d. vykusį šio skyriaus, kuriam vadovauja Prienų miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Tadas Zubavičius, ataskaitinį susirinkimą. Beje, tarp skyriaus valdybos narių yra dar vienas miškininkas – Birštono girininkijos girininkas Arvydas Lekavičius. O štai kitas valdybos narys Juozas Aleksandravičius, kuriam teko garbė pirmininkauti šiam susirinkimui, anksčiau ėjo Birštono savivaldybės mero (tiksliau merės Nijolės Dirginčienės) pavaduotojo pareigas.

Į susirinkimą buvo kviesti ir jame dalyvavo savivaldybės vadovai – merė Nijolė Dirginčienė, kuri taip pat yra LPD Birštono skyriaus narė, bei vicemeras Vytas Kederys, Lietuvai pagražinti draugijos valdybos pirmininkas Juozas Dingelis, profesorius akademikas Romualdas Grigas.

Tad, suprantama, Tadui Zubavičiui teko laikyti rimtą „egzaminą“: reikėjo pateikti praėjusių metų skyriaus veiklos ataskaitą girdint bei matant ir vietos bendruomenės nariams, ir valdžios atstovams.

Tačiau valdybos pirmininkui rimtos kritikos taip ir neteko išgirsti, nes, pasirodo, visa, kas planuota, buvo įgyvendinta. Tai pabrėžė ir sveikindamas susirinkusiuosius LPD valdybos pirmininkas Juozas Dingelis.

Per praėjusius metus surengti keturi valdybos ir vienas visuotinis skyriaus narių susirinkimas. Viena iš skyriaus veiklos sričių buvo tvarkymosi talkos, dalyvauta bendroje talkoje „Darom!“, taip pat sutvarkyti du piliakalniai…

„Įdomia švente tapo dviratininkų žygio „Per žydinčią Lietuvą“ dalyvių sutikimas prie miesto savivaldybės 2015 metų gegužės 22 dieną, – toliau kalbėjo T. Zubavičius. – Jame dalyvavo ir merė Nijolė Dirginčienė…“

Iš tiesų, galiu patvirtinti, kad skyriaus valdybos pirmininkas nė kiek nenukrypo nuo tiesos – dviratininkų žygio dalyvių, tarp kurių buvau ir pats, sutikimas atrodė tiesiog puikus! Gausiai dalyvavo birštoniečiai liepos 6-osios – Valstybės dienos – proga surengtoje tautos sąšaukos „Piliakalnių šviesa“ šventėje, kuri jau tapo tradicine. Paminėjo Baltijos kelio 26-ąją sukaktį. Suorganizavo dvi pažintines keliones – vyko į Žemaitiją, paminėjo garsiojo kunigaikščio, kompozitoriaus ir diplomato Mykolo Kleopo Oginskio jubiliejų –  250-ąsias gimimo metines, aplankė Rietavo dvarą ir kitas vietos įžymybes. O antra jų kelionė įvyko jau 2015-iesiems metams baigiantis – į Rytų Lietuvą. Aplankė Jašiūnų dvarą, pamatė buvusios vadinamosios Paulavos respublikos statinių liekanas. Per tą kelionę susipažino su vietos liaudies menininkų kūrybos darbais.

Skyriaus nariai dalyvavo vietos bendruomenių veikloje ir įvairiuose renginiuose, kuriuos suorganizavo kitos visuomeninės organizacijos bei valstybės įstaigos. Baltų vienybės dieną –  rugsėjo 22-ąją – aplankyti visi aplinkiniai piliakalniai, ant jų įžiebta po ugnelę, o ant vieno užkurtas didelis laužas…

 

Miestą papuoš ir paminklas Vaižgantui

 

„Kadangi 2016 m. sukanka 150 metų nuo prezidento Kazio Griniaus gimimo, ta proga ketiname surengti išvyką maršrutu: Kaunas, Ąžuolų Būda, Marijampolė. Taip pat numatome paminėti kitų įžymių mūsų krašto žmonių gyvenimo įvairias sukaktis… Vasario 16-osios renginiai, Paukščių diena su inkilų kabinimu… Dalyvausime Kovo 11-osios renginiuose, balandžio mėnesį  aplankysime savivaldybės teritorijoje esančius piliakalnius. Rugsėjo mėnesį – išvyka į Punsko, Seinų kraštą…“ – vardijo T. Zubavičius šių metų skyriaus veiklos planus, kai jau pasibaigė valdybos rinkimai ir jam visuotinio susirinkimo valia vėl buvo patikėta eiti pirmininko pareigas. Beje, iš esmės liko nepasikeitusi ir visa valdyba. Toliau joje liko darbuotis J. Aleksandravičius, Justinas Vilkas, Arvydas Lekavičius, Teresė Murauskaitė ir kiti valdybos nariai.

Tačiau vienas iš svarbiausių planų – šiais metais Birštone pastatyti paminklą Vaižgantui. Tai bus bendra ir visuomenės, ir vietos valdžios akcija.

„Manau, kad Lietuvai pagražinti draugijos Birštono skyrius iš tiesų gali daug nuveikti, – kalbėjo merė N. Dirginčienė. – Kad jūs organizuojate aplinkos tvarkymo talkas, kad gražinate mūsų miestą, prisidedate prie to, kas daroma valdžios, administracijos ir kita, tai yra labai gerai. Aš taip ir suprantu tokios nevyriausybinės organizacijos veiklą, kad turime drauge atlikti tuos darbus.  Ir labai džiugu, kad tai vyksta. Administracija taip pat organizuoja visų Birštone esančių įstaigų talkas, pati dalyvauja tose talkose. 2015 metais mes tvarkėme įvairias teritorijas, o šiais metais toliau vykdysime tuos darbus, taip pat sodinome ir sodinsime medžius. Kviečiu draugiją prisidėti ir 2016 metais prie šio darbo – jau yra rengiami projektai ir bus nurodytos vietos, kuriose medžius sodinsime. Taigi vietoj iškirstų medžių, kurie nusensta, Birštone atsiranda naujų. Juos turime bendromis jėgomis sodinti, mūsų miestą dar labiau papuošti. O valdžios, pareiga – rūpintis, kad visose vietose būtų gražu. Jei manote, jog būtina skelbti konkursą siekiant nustatyti, kurie pastatai ar jų aplinka yra geriausiai tvarkomi, – apimant ne tik miestą, bet ir Birštono viensėdį bei  visoje savivaldybės teritorijoje esančias sodybas, atkreipiant dėmesį į etnografinius objektus ir geriausiai tvarkomų sodybų šeimininkus apdovanoti, tai tikrai galime padaryti. Tokius konkursus verta rengti kas antri metai“.

 

Pritraukia kaip gravitacinis laukas…

 

„Esu nustebęs, kiek meilės gamtai, aplinkai pamačiau Birštono teritorijoje, koks nuostabus miesto parkas, – sakė prof. R. Grigas. – Ir pagalvojau: Birštonas dvasingumu lenkia net Palangą… Birštono Lietuvai pagražinti draugijos skyrius, kuris aktyvia veikla kaip gravitacinis laukas pritraukia dvasingiausius žmones, leidžia pajusti vienas kito sielos virpesius, teikia ir kitiems žmonėms stiprybės… 2017-ieji paskelbti mūsų valstybės piliakalnių atminties ir tvarkymo metais. Labai daug teko darbuotis, kad ši idėja prasiskintų kelią į valstybinį lygmenį. Piliakalniai – tai yra mūsų tautos pradžia, didžioji dauguma jų buvo ritualinės paskirties vietos, ant jų  vykdavo apeigos. Mes tai jau pamiršome. Taigi ir Lietuvai pagražinti draugijos veikloje svarbu turėti galvoje ne vien materialinį kultūros paveldą, bet ir gaivinti dar atskirais kristalais užsilikusį tą didžiulį dvasinį paveldą, kuris gyvavo senais laikais, dar iki Kristaus gimimo. Turėdami tokį regioninį dvasinės traukos centrą, galite padėti atversti ir buvusius mūsų kultūros klodus, gaivinti tautos dvasią. Tai labai prasmingas darbas“.

Vytauto LEŠČINSKO nuotraukos