Marija MAŠANAUSKIENĖ
Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos etikos mokytoja metodininkė
Ežerai… Ežerai? Ežerai!
Tarpmokyklinis ekologinis bei integruotas, tęstinis projektas „Švarinkime Lietuvą“. Arba - atsigręžimai į vasarą
Jau plaukiam...
Žygis Ignalinos ežerais birželio antrą savaitgalį vyko 9 kartą. Devynių valčių įgulas sudarė mokiniai iš progimnazijos ir jau išėję į gimnazijas mūsų buvę mokiniai. Susibūrė 43 žmonės: 17 devintokų-gimnazistų, 9 tėveliai ir likę – mūsų mokiniai bei trys maži broliukai bei anūkai (5, 6, ir 9 metų).
Ekologinio valčių žygio maršrutas: iš Palūšės – Dringykščio, Dringio ežerais iki Vaišniūnų poilsiavietės. Aplankėme Šuminų senąjį etnografinį kaimą, matėme didžiąją pušį, prie kurios stovėjo lietuviškojo filmo herojus Tadas Blinda. Kaimo močiutė mus pienu pavaišino, priskynė svogūnų, krapų, papasakojo apie senąjį Šuminų kaimą. Ji mus nuvedė ir parodė seną pirkią, kuri turi istorinę vertę ir yra saugoma, bet šiuo metu šiam pastatui, senovinio gyvenimo paminklui, reikėtų didesnio dėmesio (geriausia – materialaus)…
… Tris dienas praleidome įdomiai, valgyti virėme tik naudodami gamtinį vandenį, kurio mokiniai netingėjo prinešti iš Medžiukalnio šaltinio, žaidėme tinklinį, futbolą ir kitus žaidimus. Oras buvo nešaltas, palynojo „grybinis lietus“, bet du laužai visus šildė ir jungė. Senieji žygių „asai“ pakrikštijo naujokus.
Paklausę Palūšės valčių „šefo“ Kosto patarimo, pabandėme trumpesniu keliu pasiekti šiaurinę Asalno ežero pakrantę. Iš Dringio ežero įlankos, vadinamos „Kiškio ausimis“, pėsčiomis pasiekėme Asalno ežerą. Aišku, šiukšlių nedaug radome, nes prieš 3 metus ten jau buvome tvarkę. Nueiti netrukome, bet grįžtant gal Asalnų Raganų kalno blogosios fėjos pabandė mus paklaidint. Gerai, kad neilgam…
Galime pasigirti, kad vienos valties įgulos vadas buvo Edvardas Žižys. 1998.08.06 – 2000.01.01 jis kartu su keturiais Lietuvos žygeiviais apvažiavo dviračiais aplink pasaulį. Prie laužo mes klausėmės įdomaus Edvardo Žižio pasakojimo apie Didžiojo tūkstantmečio Taikos dviračių žygio sunkumus ir nepamirštamas akimirkas. O apie mūsų iškylą šis nepavargstantis ir jaunatviškas žmogus sakė: „Esu sužavėtas tokiu nuostabiu žygiu“…
Plaukdami namo (sekmadienį) sutvarkėme Asalno ežero pakrantę.
***
… Šio žygio metu dar geriau supratome patarles: „Traukinys vėluojančių nelaukia“ (bet sekmadienį spėjome į jį), „Ką gali atlikti tuoj, niekad nesakyk rytoj“, „Nėra blogo oro, svarbu – geras noras“…
Patarlės – patarlėmis, tačiau geriausi vertintojai yra patys mokiniai. Tad siūlau paskaityti kelių mokinių užrašytas pastabas, kurios beveik visų panašios – žygis patiko…
„Labiausiai patiko irkluoti prieš vėją. Dar įvertinčiau naujokų krikštynas. Jose man buvo labai smagu. (Aš jau ne – naujokė, plaukiu antrus metus.) O pusryčiai, pietūs ir vakarienė buvo patys skaniausi iš mano nugyvento gyvenimo… (Antrokė Aistė, 9 m.)
„Nors orai nedžiugino, bet šiltas draugų juokas privertė apie viską pamiršti. Mūsų dainos kaip vieninga kalba – vis džiugino ir džiugino kas vakarą. P.S.: TIKIUOSI, KAD TIKRAI BUS KITA KELIONĖ“, – rašė penktokas Nojus, kuris po žygio buvo nominuotas kaip geriausias ir tikriausias žygeivis. Jo visur buvo pilna – ir pagalboj, traukiant valtis per Meiros upelį, ir dainuojant prie laužo, ir vis – su gera nuotaika. Net kai kuriems vyresniems yra ko pasimokyti.
„Orai – geresni! Balsai – skambesni ir garsesni! Šypsenos ant veidų! Linksmiau! Devintokai nezyst!.. Išmokau plaukti valtimi!.. (Penktokė Julija)
„Plaukiam ne tik todėl, kad sustiprintumėme draugystės ryšį su senais klasiokais, bet ir todėl, kad susipažintumėme su naujais draugais. Tokios kelionės padeda suprasti, ką reiškia tikra draugystė. Išmokstame suprasti vieni kitus, imame pažinti save ir draugus iki pat širdies gelmių, o tai daro mus nuoširdesniais… Gamtoje pamiršti kasdienę rutiną ir būni apsuptas nuoširdžių, draugiškų žmonių. Kelionės nuotykiai liks neužmiršti ne tik tą vasarą, bet, manau, ir visą likusį gyvenimą.“ (Devintokė Marta)
„Plaukimas valtimis yra puiki proga susitikti su senais draugais, pasidalinti savo įspūdžiais bei patirti naujus nuotykius. Visą laiką buvo smagu pažinti draugus įvairiose situacijose. Nuostabus laiko praleidimas žygyje, ekstremalūs išbandymai – kasdienės rutinos nutraukimas!“ (Devintokas Jonas)
„Nepakartojamas jausmas yra tada, kai gali pabėgti nuo miesto šurmulio, nuo užteršto oro, nuo skubančių žmonių, kurie yra viskuo nepatenkinti, kai gali atsidurti tokioje vietoje, kurioje tu jautiesi laisvas. Tos trys dienos, kurias praleidžiame išvykoje, yra neužmirštamos. Mes ne tik susipažįstame su naujais žmonėmis, bet ir stipriname draugystę vieni su kitais. Mes išmokstame padėti vieni kitiems, mes galime paprašyti bendražygių pagalbos ir, žinoma, šie niekad nepasakys „ne“. O tie naktiniai pasisėdėjimai prie laužo ir pokalbiai su senais draugais mums leidžia prisiminti akimirkas, kurias praleidome kartu. Tas paskutinis vakaras, kuomet mes suprantame, jog mums teks visiems atsisveikinti ir susitikti tik kitais metais, stiprina mūsų kelionę bei tarpusavio ryšius. Su mumis į žygį keliauja patys nuoširdžiausi žmonės, kurie stengiasi, kad mums šios trys dienos būtų ypatingos. Tokie žygiai moko mus draugystės, pagarbos vienas kitam bei suvokimo, jog mūsų gyvenimuose nieko netrūksta, nes visko, ko ieškome, yra šalia. Tiesiog tokius dalykus reikia išmokti pastebėti bei mėgautis jais, nes tokios akimirkos yra nesugrąžinamos“. (Devintokė Mingailė)
Turi ką pasakyti ir tėveliai – valčių įgulų vadai.
„Pilnas iššūkių žygis, neregėtos vietos, bangos ir vėjas ant ežero – prisiminsiu, kiek gyvensiu!, – pirmą kartą žygyje dalyvavusi 6-osios valties įgulos vadė Vilana.
„Šiemet buvo daug vėjo ir lietus lankėsi, bet viską išgelbėjo dainos prie laužo ir KOPŪSTIENĖ!“ – 2-osios valties įgulos vadas Deivis (plaukė devintą kartą).
Po žygio mokiniai jau ne klausė, ar kitąmet plauksime, bet teigė: „Mes kitąmet tikrai plauksime“.
Tai bus jau dešimtasis mūsų progimnazijos mokinių žygis. Jie, pradėję plaukimus ežerais, kai kurie bus trečio kurso studentai arba jau įgiję specialybę. Ir šiame ekologiniame žygyje iš tų pirmųjų trys dalyvavo: Marija, Vilius ir Mindaugas.
Jau žinome, kad kitąmet plauksime tikrai įdomiu, tačiau nelengvu maršrutu – per Almajos upelę į Almajos ežerą. Tai bus trečias kartas ta kryptimi, nes mes stengiamės kasmet plaukti vis kitais ežerais…
Jei maršrutas po kelių metų kartojasi – vis tiek tai jau nauja patirtis!..
Marijos Mašanauskienės nuotraukos