Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (LMA) atkurtos Lietuvos šimtmečiui pažymėti eksponuojama unikali Vlado Vitkausko nuotraukų paroda „Lietuvos vėliava –aukščiausiose žemynų viršūnėse“.
Į susitikimą su keliautoju, alpinistu, fotomenininku Vladu Vitkausku į LMA salę susirinko daug kelionių mėgėjų.
LMA direktorius dr. Sigitas Narbutas kalbėjo apie Lietuvai svarbiausias datas, apie V. Vitkausko indėlį garsinant Lietuvą pasaulyje, iškėlus Lietuvos trispalvę visų pasaulio žemynų kalnų viršūnėse.
Vladas Vitkauskas susibūrėliams pasakojo, komentavo nuotraukas, rodė filmuotą medžiagą.
Azijoje, Himalajuose stūkso net keturiolika aukščiausių pasaulio viršūnių. V. Vitkauskas pasiryžo įkopti į pačią aukščiausią pasaulio viršukalnę – Everestą. Sumanymą įgyvendinti planavo su latviu Aivaru Bojaru ir kelionę norėjo pavadinti „Baltų ekspedicija“. Tačiau vienos treniruotės kalnuose metu, kopdamas stačiu šlaitu, Aivaras paslydo, mirtinai susižeidė. Draugo netektis Vladą labai sujaudino, tačiau užsibrėžto tikslo neatsisakė. Kopti į aukščiausią viršūnę nusprendė vienas.
Pati aukščiausia pasaulio viršūnė Džomolungma (Everestas) stūkso Nepalo ir Tibeto valstybių pasienyje. Valdas į viršūnę kopė 39 paras. Vienas ledynuose gyveno, tad reikėjo labai kruopščiai pasiruošti. Suklysti negalėjo. Jam, pirmajam iš Baltijos valstybių, pasisekė užkopti į aukščiausią pasaulio viršūnę –Džomolungmą (Sagarmathą arba Everestą – 8850 (kai kur rašoma 8848) metrų virš jūros lygio)
Virš Džomolungmos suplevėsavo Lietuvos trispalvė. Valdas Vitkauskas pasakojo, jog tokiame aukštyje, šaltyje, vėjuje, ištraukti vėliavą iš kuprinės, pririšti, nufotografuoti, buvo tiesiog itin sudėtinga, nes kiekvienas paprastas judesys reikalavo valios ir pastangų. Tačiau virš 8850 metrų viršūnės suplevėsavus Lietuvos trispalvei, aukštų kalnų masyve ji atrodžiusi nuostabiai.
Lietuvos vėliava virš aukščiausios pasaulio viršūnės suplevėsavo 1993 metų gegužės 10 d.
Keliautoją apėmė didelis pasididžiavimas savąja vėliava, savo šalimi. Lietuvos trispalvė virš Himalajų… Tiesa, dėl finansų stokos Valdas keliavo skurdžiai. Jis matė, jog siekdamos išgarsinti savo vardą, kitos šalys, negailėdamos pinigų, organizavo dideles (po kelias dešimtis žmonių) ekspedicijas. Nors viršūnę pasiekdavo tik vienetai… V. Vitkausko ekspediciją parėmė draugai, firmos, valstybės paramos, deja, negavo.
Galvoju, tikriausiai tik todėl, jog mūsų valstybė tada buvo labai jauna, neturtinga. Valstybės įtakingieji nesuprato tokios ekspedicijos reikšmės.
Įveikus aukščiausią pasaulio viršūnę, Valdui kilo mintis išskleisti Lietuvos trispalvę visų septynių žemynų aukščiausiose viršūnėse. Naują siekį pavadino „Lietuvos vėliava – aukščiausiose žemynų viršūnėse“.
Savo siekį įgyvendino.
Antroji viršūnė – Elbrusas. Ji stūkso ant ribos, skiriančios Europą nuo Azijos. Virš Elbruso, iškilusio 5642 metrus, Lietuvos trispalvę V. Vitkauskas išskleidė 1993 m. rugpjūčio 4 d.
Šiaurės Amerikoje aukščiausia viršūnė yra Aliaskoje – Makinlis (McKinley) arba Denalis – 6194 m. (Naujas vardas suteiktas 25-ojo JAV prezidento Williamo Makinlio garbei). Tačiau Aliaskos Geografinių vardų taryba mano, jog vietinių indėnų vadinamas Denalis (Denalio nacionaliniame parke) yra teisingesnis pavadinimas (lietuviškai – „Didysis“).
Valdo Vitkausko užnešta lietuviška trispalvė ant Makinlio suplevėsavo 1994 m. birželio 12 d.
Antarkties žemyne Vinsono kalnų masyve stūkso 4897 m. viršūnė. (2006 m. Vinsono masyvas buvo pavadintas Jungtinių Valstijų Atstovų rūmų nario Carl Vinson garbei.) Tame kalnyne Vlado rankose laikoma mūsų šalies vėliava suplevėsavo 1994 m. gruodzio 5 d. (beje pirmas žmogus ten pabuvojo tik 1966 m.).
Afrikoje, Tanzanijoje, Kilimandžaro nacionaliniame parke iš trijų vulkaninių kūgių sudaryta baltuoja Kilimandžaro viršūnė. Vladas Vitkauskas aukščiausioje (5895 m.) viršūnėje trispalvę išskleidė 1995-ųjų vasario 5 d.
Lyginant su kitomis viršūnėmis Australijos žemyno Kosciuškos kalnas virš jūros lygio iškilęs tik 2228 metrus. (Viršūnei vardą suteikė į kalną įlopęs lenkas. Taip buvo pagerbtas Abiejų Tautų Respublikos sukilimo prieš Rusiją ir Prūsiją vadas, nacionalinis didvyris, pasižymėjęs JAV Nepriklausomybės kare Tadas Kosciuška.) V. Vitkauskas lietuviška trispalve viršūnę pagerbė 1995-ųjų lapkričio 2 d. Jis sakė, jog tai buvo lengviausias kopimas.
Akonkagva stūkso Pietų Amerikoje, Anduose, Argentinoje, ilgiausių pasaulyje kalnų grandinėje. Valdo Vitkausko užnešta Lietuvos trispalvė virš pietų Amerikos giganto (pakilusio į 6960 metrų aukštį) suplevėsavo 1996-ųjų vasario 28 d. Pagal kalnų viršūnių aukštį, jo kelionėse ji buvo antroji.
Valdas Vitkauskas suskaičiavo, jog nuo ekspedicijos pradžios į Džomolungmą (1993 metais) iki paskutinio nusileidimo (1996 metų kovo 13 d.) didžiajame žygyje užtruko 1095 dienas.
Vladas parodė ir dalį žygiuose naudoto inventoriaus.
… Žmones traukia kalnai, jų paslaptingumas. Kasmet šimtai drasuolių iš viso pasaulio bando įkopti į Džomolungmą. Statistika byloja, jog nuo 1953 metų, kai iš Naujosios Zelandijos alpinistas Edmundas Hillary su vedliu iš Nepalo pasiekė viršūnę, prabėgo 65 metai. Suskaičiuota: jau per 4000 ištvermingiausiųjų į Himalajų (sniego karalystės) kalnyną žvelgė nuo aukščiausios viršūnės. Daugiausia ten pabuvojo JAV piliečių, prancūzų, anglų. O valstybių sąraše yra ir Lietuva. Tačiau šimtams alpinistų Himalajų ledynai tapo ir amžino poilsio vieta.
Priminsiu, jog antrasis Everesto viršūnę pasiekęs (2003 m. gegužės 22 d.) lietuvis ir pirmasis, įkopęs iš šiaurinės Tibeto pusės, – Saulius Vilius. Jis kopė su Estijos alpinistų ekspedicija.
2013-05-27 į Everestą įkopė (iš šiaurinės pusės) pirmoji lietuvė moteris (žemaitė iš Telšių) Edita Uksaitė-Nichols, JT Pasaulio maisto programos logistikos specialistė.
Kęstučio Turonio nuotraukos
