Esate tarsi žinoma nenuorama. Štai turite aukštojo mokslo diplomą, tačiau studijuojate dar ir chemijos mokslus Vytauto Didžiojo universitete (modulio studijos). Su Jumis kalbėdamas tuoj prisimenu kitą nenuoramą, buvusią Kalvelių girininkijos girininkę Ireną Petrošienę, kuri tiesiog nieko neraginama itin rūpinosi Viešvilėje jaunaisiais miško bičiuliais, gamtininkais. Vadovaujate jauniesiems miško bičiuliams jau penktus metus, tad ir patirties esama?
Šį rugsėjį, kaip JMB būrelio vadovė, jau pradėsiu šeštuosius metus… Atėjusi dirbti iš Tauragės Žalgirių gimnazijos (tiesa, prieš tai padirbėjau ir užsienyje, patyriau emigrantės dalią) šią veiklą perėmiau iš mokytojos Kristinos Budriuvienės. Tiesa, dar ji iki šiol kuravo 1-4 klasių jaunuosius miško bičiulius, tačiau nuo kitų mokslo metų man reikės dirbti ir su vyresniais (5-10 klasės), ir su jaunėliais. Taip sutarta su mokyklos direktore Irena Oičenkiene, kuri labai geranoriškai vertina JMB būrelio veiklą, kiek įmanoma visada padeda.
Džiaugiuosi, jog likimas buvo suvedęs bendrai veiklai su Irena Petrošiene, tikrai nuostabiu žmogumi, Miškininke iš didžiosios raidės. Beje, Irutė, taip mes ją pagarbiai vadiname, buvo ir Viešvilės bendruomenės pirmininkė. Tad girininkė Irutė buvo išlydėta į pensiją kaipo vietos šviesuolė.
Su ja tikrai buvo smagu. Tiesiog pasišventimas girioms jautėsi. Niekada neskaičiavo valandų, praleistų su vaikais. Niekada nėra pasakiusi neigiamo atsakymo. Didžiulis lūžis, kai Irena Petrošienė išėjo į pensiją, tad nebedirba Kalvelių girininkijoje. Dabar, kiek teko girdėti, minėtoje girininkijoje likę tik eiguliai, su kuriais šiemet kėlėme inkilus. Tad gal tokios girininkijos ir nebėra.
Atskiro mokyklinio autobusėlio neturime (yra Smalininkų pagrindinei ir mūsų mokyklai skirtas vienas), tad ir vaikams išvykti į miškus – didelė problema, kurios nebuvo dirbant girininke Irenai Petrošienei. Kiek gali vietos miškininkai padeda. Štai atvykome į stovyklą „Mūsų žalioji vasara“ Varniuose mokyklos direktorės parūpinta transporto priemone, o namo parveš vietos miškininkas savo asmenine talpesne transporto priemone.
Gyvename žmonių gerumu… Gaila, jog anksčiau miškininkai kviesdavo jaunuosius miško bičiulius į savos renginius (kad ir į parodą Kaune „Sprendimų ratas“), o dabar… Gaila, tačiau vaikai jau nebenori kepurėlių su užrašu jaunasis miško bičiulis. Pertvarkos metu rodyta panieka miškininkams šitaip atsigręžia ir į vaikus.
Beje, kreipiausi dėl bendradarbiavimo į buvusią Jurbarko rajono JMB būrelių koordinatorę Dalią Mačiežienę, kuri dabar yra Jūravos girininkė (už Viešvilės). Tad, Daliai kiek padedant, dalyvavome prieš kalėdas akcijoje „Ekologinė eglutė“. O su VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ Jurbarko padaliniu nebeturime jokio ryšio – esame profesionaliems miškininkams nereikalingi. Ankstesnis koordinatorius iš miškininkų pusės buvo Antanas Samuilis, tačiau… labiau šefuoja vaikų darželį Jurbarke.
Minėjote, jog iki šiol dirbote su vyresnėse klasėse besimokančiais jaunaisiais miško bičiuliais. Kiek jų buvo ir kiek dabar turėsite?
Šiais mokslo metais iš viso buvo 22 jaunieji miško bičiuliai, kurie mokėsi 5-10 klasėse. Dabar jau bus gal dvi JMBB „Atžalynas“ grupės: 1-5 ir 6-10 klasės. (Būreliui šiais mokslo metais kas savaitę turėjau tris valandas, o nuo rugsėjo pradžios – keturias valandas. Atlygis – grynai simbolinis, nes dirbti reikia dėl rezultato tikrai kur kas ilgiau.) Dvi grupės todėl, jog, tarkime, penktokams sunku kokiuose žygiuose būti kartu su dešimtokais. Kiek bus miško bičiulių po rugsėjo 1-osios net negalėčiau pasakyti, nes juk vaikai užsirašo savanoriškai kas kokį būrelį lankys.
Greta Viešvilės yra Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos būstinė bei lankytojų centras. Sakoma, jog geri kaimynai bendradarbiauja?..
Su Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato vadovu Algiu Butleriu ir kitais direkcijos specialistais yra tikrai geri ryšiai. Daug geranoriškumo bendradarbiaujant, kas buvo ir anksčiau – „Paukščių palydose“, „Pelkių dienos“ paminėjime. Su Panemunių regioninio parko direkcija mes kiek mažiau bendraujame vien dėl to, jog neturime transporto kiek tolėliau nuvykti.
Žinoma, vaikams norėtųsi, kuruojant jaunuosius miško bičiulių veiklą Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, lankytis periodiškai ir kitose saugomose teritorijose (kad ir Nemuno deltos regioniniame parke ar Kuršių nerijos nacionaliniame parke), tačiau neturint ir mokyklinio autobusėlio…
Kiek gelbsti čia mokyklos direktorė ir Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyrius. Parašius Edukacinę programą ir ją įtraukus į metinį planą galime sulaukti transporto priemonės ir iš minėto Švietimo skyriaus (vedėja Jolanta Jablonskienė). Jam ir turime dėkoti už šių metų keliones.
Kokių renginių, konkursų dar pageidautų jaunieji miško bičiuliai?
Anksčiau vietose buvo įvairūs konkursai: ir rašinių, ir piešinių, ir fotografijų, ir kitokie. Buvo ir tiriamieji darbai miške, kai galėjome užsiimti tyrimais visus metus, po to pristatant rezultatus. Turiu priminti, jog geriausi vyresnieji visada išeina į gimnaziją, tad… Pati turiu susigalvoti ir vykdyti savas veiklas (na, kad ir ankstesnį plakato konkursą „Neuždek poilsiavietės!“). Galime paskelbti vietos mokykloje kad ir piešinių konkursą, tačiau ar tai bus įdomu vaikams, jei toks konkursas neturės tęsinio ar nėra organizuojamas visoje Lietuvoje.
Kodėl atsisakyta buvusio Aleksandro Stulginskio universiteto ar Girionyse esančios Miškų ir inžinerinės kolegijos organizuotų viktorinų ar konkursų?..
Manyčiau, jog viskas priklauso ir nuo iniciatyvos bei entuziazmo. To ir linkėčiau jauniesiems miško bičiuliams.
Augusto Uktverio nuotraukos
