Ruduo… Medžiai puošiasi įvairiomis spalvomis, o mes vis dar kalbame apie buvusias elnių vestuves. Į jas kvietėme ne tik gamtos draugus, o ir norinčius pažinti gamtą, išbandyti save naktiniuose žygiuose ar pasijausti maža gamtos dalimi pasiliekant nakvynei Punios šile.
Į jį rinkomės šeštadienio vakarą. Įkūrėme stovyklą. Nemuno kilpų regioninio parko specialistai papasakojo apie parko vertybes, Punios šilo išskirtinumą ir pristatė renginio pagrindinį tikslą – parodyti žmonėms, jog mūsų giriose galima pamatyti ir išgirsti unikalų gyvūnų gyvenimo reiškinį –elnių koncertą-vestuves.
Įsikūrus stovyklą ir išklausius informaciją būrelis smalsuolių iškeliavo į mišką ieškoti elnių. Per daug stengtis nereikėjo. Pradėjus temti nuo jų baubimo gaudė visas šilas. Norėjosi prieiti kuo arčiau, kad būtų galimybė pamatyti. Prožektorių įjungti negalima, tad naktinio žygio keliautojams reikėjo apsiprasti tamsoje taip, kad galėtų matyti medžius, krūmus, kad einant gerai matytum savo kelią, kad neišgąsdintum šilo gyventojų. Po kelių minučių akys apsiprato tamsoje. Viskas aplinkui tapo pilka. Daugeliui kilo klausimas: „Ar gyvūnai dienos metu mato spalvas?“. Į šitą klausimą tikslaus atsakymo neturi net mokslininkai.
Miško keliuku tolstant nuo stovyklavietės vis garsiau girdėjosi elnių melodijos, traškančių šakų garsas, atsirado neramumas ir baimė tamsai, kurioje girdi daug garsų, bet matai mažai vaizdų.
Naktinis žygis suintrigavo susirinkusius, o sugrįžus į stovyklavietę prie laužo ilgai netilo kalbos apie kiekvieno naujus patyrimus miške.
Elnių balsai netilo visą naktį. Rytą daugelis skundėsi, jog neišsimiegojo. Miegoti nelabai buvo kada, tik pradėjus švisti žygeiviai iškeliavo į tikrą žygį, kurio tikslas – ne tik pamatyti elnius, o ir sužinoti kas yra sengirė, rezervatas, kodėl turime saugoti gamtą.
Antrojo žygio metu pavyko pamatyti miškų gražuolius elnius kovojančius tarpusavyje, elnių pateles, ieškančias jaunikių.
Po ilgojo pasivaikščiojimo žygeivių laukė tikri turistiniai pusryčiai. Tik miške praleidęs daugiau laiko pradedi suprasti, kad ten gyvenimas toks pats sudėtingas kaip ir žmonių tarpe. Miške taip pat vyksta nuolatinė kova už pripažinimą, išlikimą ir geresnį gyvenimą.
Visi išsiskirstė po savo namus, kiekvienas su naujomis mintimis ir sumanymais, su dar didesniu iškilusių klausimų sąrašu, į kuriuos pamažu teks ieškoti atsakymų. Daugeliui tai buvo pirmas bandymas susidraugauti su gamta.
Autorės archyvo nuotraukos
