Joniškio ekologinio švietimo centras ir Mato Slančiausko progimnazija rajono mokyklų 1-12 klasių moksleivius sukvietė į tradicinę mokslinių-tiriamųjų darbų konferenciją „Aplinka ir žmogus“. Šįmet ji – jau 14-oji. Iš viso konferencijoje buvo pristatyti net 22 pranešimai. Juose moksleiviai aptarė ne tik aktualias šių dienų aplinkosaugos problemas, bet taip pat kalbėjo ir apie sveiką mitybą, neigiamą triukšmo poveikį sveikatai, fizinio aktyvumo svarbą, būtinybę rūšiuoti atliekas, nykstančius rajono kaimus, demonstravo žaismingus filmukus apie pačių sukonstruotų robotukų galimybes ir kt.
Rūšiuoja patys ir to moko kitus
Ypač aktuali šių dienų problema – atliekos. Kaip jos rūšiuojamos Kriukų pagrindinėje mokykloje? Apie tai išsamiai papasakojo šios mokyklos pirmokė Gabija Čereškaitė, konferencijoje pristačiusi klasėje vykdomą projektą „Mažieji rūšiuotukai“ (mokytoja Jolanta Bytautienė).
Ši klasė susidraugavo su UAB „Eco servise“ iš Šiaulių darbuotoja Loreta Zaveckyte-Pavlova. Ji klasei atsiuntė kelis komplektus atliekoms rūšiuoti skirtų dėžių. Mokinukai vienas jas pastatė klasėje, kitas – koridoriuje. Tas dėžes vaikai išpuošė širdutėmis, ir džiaugiasi, kad dabar jų turimos dėžės – gražiausios pasaulyje. Kai pirmokai išmoko ir pradėjo teisingai rūšiuoti atliekas, pastebėjo, kad ne visiems tai pavyksta. Todėl pakvietė atsakingai rūšiuoti ir savo draugus, jiems įteikė jaunojo gamtininko pažymėjimus. Ir savo tėveliams parnešė lapus su priminimais, kaip atliekas rūšiuoti namuose.
„Vienas Lietuvos gyventojas per metus išmeta apie 392 kg atliekų. Jų Lietuvoje per metus susikaupia trys milijonai tonų. Jei niekas nebevežtų į sąvartynus ar perdirbimo įmones, o mėtytų, kur papuola, visą Lietuvą per metus padengtume 60-80 cm storio šiukšlių sluoksniu“, – atliekų rūšiavimo svarbą konferencijos dalyviams akcentavo G. Čereškaitė.
Pratęsdami kriukietės mintį, Žagarės gimnazijos pirmokai Denas Dargužas, Deimilė Šimaitytė ir Vakaris Vaičiulis (mokytoja Nijolė Vadapalienė) pateikė originalių minčių, kaip racionaliai panaudoti antrines žaliavas, tarp jų – ir plastikinius butelius bei kamštelius. Iš tuščių plastiko butelių, į juos pripylus smėlio, moksleivių teigimu, galima pasidaryti svarmenis, o kamštelius panaudoti kaip šaškes, matavimo juostas, iš jų žaidimams kurti gyvates ir kitus įdomius dalykus.
Žagarės gimnazijos II g klasės mokiniai Brigita Mitrikaitė ir Viltė Prokopenko (mokytoja Renata Vaineikytė) patarė, kaip praktiškus dalykus, pavyzdžiui, sagas, rutuliukus karoliams ir kitiems papuošalams pasigaminti iš… pieno.
Dėmesys – ir sveikatai
Ar tėvai domisi flomasterių chemine sudėtimi? Tokį klausimą konferencijos dalyviams pateikė Nerija Labanauskaitė ir Emilija Galkutė iš Joniškio „Aušros“ gimnazijos I g klasės (darbo vadovė mokytoja Lina Martinkienė), primindamos, kad juose yra nemažai žmogaus sveikatai kenksmingų medžiagų. Merginos siūlė tėvams laisvalaikiu imtis eksperimento – patiems pasidaryti dažų iš natūralių medžiagų (vyšnių, morkų, burokėlių, špinatų, aviečių, raudongūžių kopūstų ir kitokių vaisių bei daržovių sulčių) ir jomis užpildyti flomasterių ar kitų rašiklių kapsules, taip pat tokiais dažais vaikams siūlyti ir piešti. Šio įdomaus projekto rengėjų pastebėjimu, tokių dažų spalvos gal bus kiek ir blankesnės, tačiau užtat dažai bus ekologiški, nekenkiantys sveikatai.
Gasčiūnų pagrindinės mokyklos aštuntokės Karolina Jankauskaitė ir Gineta Vaineikytė savo darbu (mokytoja Rūta Stankūnienė) stengėsi atkreipti visų dėmesį į tai, jog dabartinėje, vadinamoje ekranų eroje, moksleiviai per daug laiko praleidžia prie kompiuterių ir mobiliųjų telefonų. Elektroninių prietaisų skleidžiama mėlyna šviesa sukelia akių nuovargį, kurį jaučia apie 50 procentų mokinių, taip pat skatina trumparegystę. Projekto rengėjų teigimu, žalingą spindulių poveikį šiek tiek gali neutralizuoti ilgesnis buvimas lauke, taip pat akių mankšta.
Mato Slančiausko progimnazijos septintokai Andrėja Jeneliūnaitė ir Gabija Kazimieraitytė (darbo vadovė mokytoja Inga Misiuvienė) bei tos pačios progimnazijos antrokai Gabija Kurlytė ir Timas Cibulskis (mokytoja Irena Katinienė) akcentavo mokinių sveikos ir racionalios mitybos svarbą.
Plikiškių mokyklos-daugiafunkcio centro pirmokė Vakarė Stubailaitė ir trečiokas Oskaras Ramanauskas (darbo vadovės Jolanta Guževičiūtė ir Jolanta Kievišienė) mokykloje triukšmomačiu nustatinėjo triukšmo lygį. Atlikę tyrimą, mokinukai sužinojo, jog klasėje pamokos metu triukšmo lygis siekia 39, per pertrauką – 41 decibelą, koridoriuje – atitinkamai 37 ir 60, salėje – atitinkamai 52 ir 54, kieme – 49, prie plento – 63 decibelus. Pradinukų ir jų mokytojų išvada – mokykloje ir jos aplinkoje triukšmo lygis neviršija nustatytų higienos normų.
Mato Slančiausko progimnazijos septintokės Aida Gailiūnaitė ir Ugnė Šniukaitė (darbo vadovė – mokytoja Asta Radžvilienė) sukurtame filmuke visų dėmesį stengėsi atkreipti į tai, jog leistiną triukšmo lygį namuose gali viršyti ir… kai kurie žaislai.
Autorės nuotraukos
