Sostinės gatvėje sutiktas pažįstamas po pasilabinimo, žiū, ir klausia: ar nebuvai prie Dūkštos upelio, Neries regioniniame parke, sako, jog ten kviečia kiek pagražėjęs Dūkštos pažintinis takas? Buvau! Dar vasaros karščiams prieš rugsėjy tvoskiant teko dar kartą susipažinti su šiuo taku (ilgis – apie 5 km, ėjome jėgas netausojančiu maršrutu apie 3 valandas) ir prie jo esančiu gamtiniu, kultūriniu, istoriniu ir, ko gero, dar įvairiausiu paveldu.
Šįkart atsigręžkime ir kiek apžvelkime gamtinį paveldą, susietą su Dūkštos upelio pažintiniu taku.
„Tas takas kiekvienu metų laiku vis kitoks. Ir žiemą čia įdomu, gal tada kai kas pamatytų čia net itin retą mūsų krašte vandeninį strazdą (atskrenda žiemoti), kuris panyra į šaltą upelio vandenį, susiranda maisto…“, – pasakojo Neries regioninio parko direkcijos vyriausiasis specialistas (rekreacijai) Saulius Pupininkas.
… Prieš daugiau nei 10 tūkstančių metų tirpstantys ledynai sukūrė nepakartojamo grožio lietuvišką kanjoną – Dūkštos upelio slėnį. Miškingame ir vingiuotame slėnyje su aukštomis atodangomis neatsitiktinai namus susikuria retosios augalų ir gyvūnų rūšys. Čia – ir unikalūs praeities liudytojai – Bradeliškių bei Buivydų piliakalniai, piramidę primenantis Karmazinų alkakalnis.
Saulius Pupininkas sakė, jog kiekvieną šiokiadienį prie Dūkštos (arba – Dūkštelės) galima išvysti žygeivių, kurie kone visi, galima sakyti, yra sostinės gyventojai. O Dūkšta upelė vadintina tada, kai šniokščia rudeninės liūtys, ar pavasaris seikėja upei vandenis; tada Dūkšta patampa ir mėgėjų plaukioti baidarėmis kalnų upėmis trauka. Beje, per paskutinius kelis kilometrus Dūkštos vandenys „nukrenta“ apie 20 metrų – sraunumėlis…
Saulius teigė, jog kasmet Dūkštos pažintiniu gamtos taku žingsniuoja apie 20 tūkstančių žygeivių, kurie, be kita ko, turi savomis kojomis „atskaičiuoti“ ir apie 1000 medinių laiptų, esančių Dūkštelės šlaituose, pakopų. Saulius Pupininkas patikina, jog prie Dūkštelės susipažinti su gamtiniu paveldu galima patekti tik savomis kojelėmis tapenant – kelių automobiliui ar keturračiui čia nėra. Nors… Prieš keletą metų teko matyti, jog visureigius „pasibalnoję“ pramuštgalviai savo techniką vidurvasariu maudė seklioje Dūkštelėje… Žinoma, aukštu skardžiu ir joks visureigis neropos…
… Žodžiais besimainant, jau ir prie gražuolio milžino besą. Tas milžinas – Šventasis Daubų ąžuolas. Nežinia, ar taip visada vadintas, tačiau buvę vietos senoliai gal taip vadinę. Juk daubos aplinkui!
Saulius Pupininkas patikino, jog Daubų ąžuolo kamieno apimtis – apie 5 metrai.
„Nuo čia visai netoli – ir garsusis Dūkštų ąžuolynas. Jame vidutinis ąžuolų amžius siekia 250 metų. Dūkštos upelio slėnyje esama ir senesnių ąžuolų. Miškininkai patikina, jog Daubų ąžuolo amžius galėtų būti apie 350 metų. Saulius Pupininkas sakė, jog Daubų ąžuolą geriau apžiūrėję gal 2005 metais.
… Slėpiningas Dūkštos slėnis, slėpiningi ir jo gyventojai, slėpiningos buveinės, vis naujai aptinkamos gamtinės vertybės… Visa tai praplečia gamtinis paveldą. Kaip ir pakilus aukščiau atsiveriantys kraštovaizdžiai. Su kalvomis, kalvelėmis, pakilimais ir laukymėmis giraitėse.
Pašnekovas, pasiteiravus apie unikalius gyvūnus, minėjo į Lietuvos raudonąją knygą įrašytą didžiąją miegapelę. Gamtininkai čia šią miegančią gražuolę pagerbė – kelia jai inkilus, kuriuos didžiosios miegapelės visai pripažįsta tinkamais nameliais įsikūrimui… Gamtininkai informuoja, jog didžiosios miegapelės yra ilgiausiai Lietuvoje miegantys gyvūnai: per metus snaudžia net 7 menesius! Tai itin reti ir saugomi Lietuvoje gyvenantys žinduoliai. Didžiosios miegapelės įrašytos ne vien į Lietuvos raudonąją knygą, o ir į aplinkos ministro įsakymu patvirtintą ypač saugomų gyvūnų sąrašą.
Neries regioninio parko specialistai pateikė naujausią informaciją: 2019 metų rugsėjo 24 ir 27 dienomis tikrinant Neries (į kurią įteka Dūkšta) šlaituose iškeltus inkilus aptiktos net 54 didžiosios miegapelės.
Gamtinių vertybių nenorintys pažinti užklydėliai Dūkštos slėnyje nustebtų matydami išvirtusius senus medžius. Specialistas netruks paaiškinti, jog miškininkai iš slėnio vargiai išsitrauktų medieną. Kita vertus, pūvančioje medienoje – nauja gyvastis. Čia – natūralios buveinės. Čia – pilna gyvybės: sąmanos, kerpės, vabalai, lervos… Viso to reikia ir harmoningam miškui, miškininkystei.
… Kartu keliavusi Neries regioninio parko direktorė Audronė Žičkutė atkreipė dėmesį į atnaujintas rodykles, informacinę struktūrą. Visa tai labai patalkina lankytojui susipažįstant su savitu gamtiniu (o ir kitokiu) paveldu, kurį nori pažinti regioninio parko lankytojas.
„Dabar atnaujiname Šilėnų – Naujosios Rėvos pažintinį taką. Jis yra arčiausiai sostinės, nuo jos Pilaitės mikrorajono nutolęs apie penkiolika kilometrų. Tad vilniečiai galės pasiekti ir dviračiu. Kita vertus, mums aktualu, kad atvykę svečiai, lankytojai neniokotų gamtos, jos paveldo. Lankytojams turime pateikti kuo išsamesnę informaciją, kad jie turėtų galimybę būti kuo draugiškesni gamtinei aplinkai“, – kalbėjo Audronė Žičkutė.
Ji pridūrė, jog svarbu, kai lankydamasis gamtiniu paveldu turtingoje aplinkoje žmogus patirtų ir geras emocijas, kurios pataptų ir pasididžiavimu tėviškės gamta. Tada jau žmogus ir pats paragina būti draugiškais gamtai, jos vertybėms – augalijai ir gyvūnijai.
„Galima kelti ambicingus tikslus, susietus ir su klimato kaita, jos stabdymu. Tačiau „čia ir dabar“ turi keistis žmonių įpročiai. Jei to nebus, planai ir liks planais. Tik sąmoningas žmogus geba taikiai sugyventi su gamta“, – kalbėjo Audronė Žičkutė.
Augusto Uktverio nuotraukos
