Povilas VITKAUSKAS

Dubravos dvyniai

Štai tokia ąžuolo ir pušies draugystė...

Dubravos dvyniai – tai apatinėje kamienų dalyje suaugęs ąžuolas su pušimi. Nuo 1971 metų šis medžių junginys paskelbtas Valstybės saugomu gamtos paveldo objektu. Gausių ekskursijų gidai nepaliaujamai gvildena istoriją apie medžių meilę ir ištikimybę. Lankytojai žavisi kilniais medžių jausmais. Mokslininkai, įžymūs miškininkai vertino šį gamtos stebuklą. Jų nuomonės šiek tiek skiriasi – Wikipedijoje medžiams duodamas daugiau negu 150 metų amžius, mokslininkai ąžuolui skiria 200, pušiai 100 metų, t.y., medžiai arba vienmečiai arba ąžuolas dvigubai vyresnis. Tokia išvada peršasi matant gerokai storesnį ąžuolo kamieną ir platesnę lają. Tačiau vertintojai visiškai neįvertino medžių tarpusavio santykių ypatybių. Nelabai tikėtina, kad abu medžiai būtų išaugę kartu, tokiu atveju jie būtų išsilenkę vienas nuo kito – nebūtų susilieję. Jei būtų atsidūrusi pušelė po ąžuolu, jos gyvenimas pasibaigtų viršūnei atsirėmus į ąžuolo šakas. Vienintelis sėkmingas medžių likimas galėjo būti nulemtas ąžuolui išdygus prie paaugusios pušies kamieno. Jaunas ąžuoliuko kamienas glaudėsi prie pušelės, jų šakelės persipynė. Vėliau ąžuolo kamiene išaugo gumbai, kurie smigo į pušies žievę. Atrodė, kad medžiai amžinai susijungė.

Tačiau neilgam. Kokių 6-7 metrų aukštyje ąžuolo kamienas atsilenkė nuo pušies. Jos lajos šone suformavo savo lają. Sutvirtėjęs ir įgavęs naujų jėgų, ąžuolas pradėjo savo kamienu nuo savęs stumti negandų išvargintą pušį, kuri smarkiai pakrypo. Ir tai dar ne viskas – prieš 10 metų gumbais suaugusi kamienų dalis atsiskyrė, išryškindama ąžuolo kamieno gumbus ir pušies kamiene atsivėrusias žievės kiaurymes. Pušis po atsiskyrimo dar šiek tiek atsilenkė nuo ąžuolo, nors ir po 10 metų tas atstumas nesikeičia. Atsiskyrimo priežastis siejama su pušies nusilpimu dėl kamieno priekelminėje dalyje įsimetusio vidinio puvinio, kurį nesunku nustatyti iš pulkų kamieno kiaurymėmis belandžiojančių stuobrinių skruzdėlių. Puvinio sukėlėjai labai nusilpnino pušį, laja sunyko, susiaurėjo. Pats ąžuolas apniktas ąžuolinių kempinių.

Gausūs šio įdomaus gamtos paminklo lankytojai išvažiuoja įsitikindami: kokia didelė meilės jėga, kuri gali sujungti net medžius. Gamtininkams nereiktų pasiduoti mistikai, o stengtis perskaityti visada mums atverstą gamtos knygą.

Povilo Vitkausko nuotraukos