Važiuojant nuo Panemunės, už Vaišvydavos žiedo, prasideda Dubravos arboretumo grožybės. Čia auginama iš įvairių pasaulio kraštų suvežti medžiai, vietiniai sudaro tik mažą jų dalį. Arboretumas įkurtas 1958 metais.
2000-aisiais šiai medžių sankaupai suteiktas dendrologinės kolekcijos statusas, ji paskelbta valstybės saugomu gamtos paveldo objektu. Tačiau dendrologinės kolekcijos statusas juridiškai neapgalvotas.
Arboretumas įkurtas iš dalies apželdintoje teritorijoje, ypač vertingi čia buvusios sodybos želdiniai, ankščiau buvusiame medelyno plote palaipsniui pjaunami medžiai, kurie nepriskiriami kolekcijai. Ypač nepasisekė vienai liepai, kuri bet kurioje kitoje teritorijoje būtų įžymybė ir paskelbta saugomu gamtos paveldo objektu. Iš visų medžių ji aukščiausia – siekia 28 metrus, storiausia – kamieno apimtis 4,4 m. Vien todėl, kad ji nepriklauso kolekcijai – visiškai užmiršta, apatinės šakos remiasi į žemę, vasarą pro šakas prasibrauti prie jos kamieno sunkiau negu patekti į indėnų vigvamą. Arboretumo takai iš tolo aplenkia šį medį. O be reikalo – čia pat iškastas tvenkinys. Šalia auga įdomus medis – dvieilis taksodis. Dabartinio arboretumo viduryje, liepos kaimynystėje jau daug metų bujoja didžiulių tuopų grupė. Nuo šių medžių po visą arboretumą išplito amalai. Prieš du metus amalai užpuolė ir liepą. Tai sutrumpins šio seniausio medžio amžių (jis galėtų viršyti 150 metų). Žemę remiančios šakos turi tik vieną privalumą – liepžiedžius galima skinti nors gulomis.
Liepa, lyg iš namų išmestas kiemsargiukas, gali vieną kartą gultis ant šono. Prezidentas A. Brazauskas yra pasakęs: jei ką saugojate – prikalkite fanierą, užrašykite, kad visiems būtų aišku. Prie visų „kilmingų“ medžių ir medelių informacija įrengta. Atsimenu, įrenginėjant Žiegždrių geologinį taką, pasirūpinome, kad prie būsimo tako augančiai storai liepai būtų suteiktas saugomo gamtos paveldo objekto statusas, prie jos buvo pastatytas stendukas su Žiegždrių liepos aprašymu. Visi einantys dabar paskaito ir gėrisi šiuo medžiu milžinu.
O Dubravos arboretumo liepa yra storesnė! Jei dar būtų gyvas skerdžius Lapinas, jis būtų mūru stojęs už šį medį.
Gal miškininkai geranoriškai pažvelgtų į šią problemą, ją taisytų?.. Pradžiai tereikia pagenėti apatines šakas, kad medžio stiprybės besisemiantys gamtos bičiuliai galėtų prisiliesti prie medžio-milžino, o vaikai bandytų jį apkabinti. Jokio papildomo apsaugos statuso jai nebereikia – auga ganėtinai saugomoje teritorijoje. Bet tai yra de jure, de facto medis nepriklauso įteisintai kolekcijai.
Povilo Vitkausko nuotraukos
