Vacys PAULAUSKAS
Neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius

Draudžiantis užrašas – neišraunamas…

Tuo įsitikino kai kurie niekdariai-„grybautojai“, sumanę niokojantį žygį miške

Atmintinė, kurioje nurodyta kokias žuvis kuriuo laiku draudžiama gaudyti (Vacio Paulausko nuotrauka)

Prabėgusi vasara savo pabaigos šiluma buvo išskirtinė ir teikė specifinių rūpesčių. Apie juos ir kitus aplinkosaugai aktualius dalykus neseniai kalbėjausi su aplinkos viceministru Linu JONAUSKU. Paklaustas apie pastaruoju metu vėl koreguotas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles (MŽVVT), pašnekovas patikino, jog tuo siekiama apsaugoti žuvų, ypač lašišų ir šamų, išteklius bei skatinti žvejų mėgėjų pilietiškumą.

Lašišų belaukiant

„MŽVVT pakeitimai neesminiai, nepasikeitė nei gaudomų žuvų dydžiai, nei gaudymo terminai, – akcentavo nuo mažumės meškeriojantis viceministras Lina Jonauskas, – jais apsaugomos vietos, kurios buvo ypač pažeidžiamos ir pamėgtos brakonierių-kabliautojų. Nuo šiol lašišinių žuvų migracijos metu žvejyba šiose vietose draudžiama. Taisyklių patikslinimai leidžia sąžiningiems žvejams lengviau orientuotis ir netyčia netapti brakonieriais.“

Nesąžiningi meškeriotojai… Pasak viceministro, pernai, leidus po spalio 15 d. Šventosios upės ruože ties Ukmergę meškerioti plūdinėmis meškerėmis, čia sulaukta lašišiniais įrankiais apsiginklavusių žvejų. Jie, prisidengdami plūdinėmis meškerėmis, slapstydamiesi nuo inspektorių lašišiniais vobleriais ir blizgėmis gaudė lašišas arba kabliavo. Kabliavimo problema aktuali ir Kaune (duobėje prie muzikinio klubo „Combo“), kur Neries upės žiotyse ir 500 metrų žemyn palei dešinįjį krantą mėgėjų žvejyba uždrausta.

Artėjant lašišų žvejybos sezonui ir siekiant geresnės neršti traukiančių lašišų apsaugos, ištisus metus uždrausta žvejoti Šventosios upėje nuo tilto Anykščiuose (A. Vienuolio g. iki užtvankos). Mėgėjų žvejybos taisyklės ir anksčiau draudė žvejoti 100 m žemiau užtvankų, todėl draudžiama atkarpa padidėjo tik apie 50 m, tačiau dabar tiek žvejams, tiek pareigūnams bus aišku, kur prasideda žvejybai draudžiama upės atkarpa. Žvejojantys iki Anykščių nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. turės įsigyti žvejo mėgėjo kortelę limituotai lašišų žvejybai. Nuo šiol norintieji žvejoti bet kokias žuvis Šventosios upėje nuo žiočių iki Anykščių nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. turės įsigyti žvejo mėgėjo kortelę limituotai lašišų žvejybai. Žvejo mėgėjo kortelė nereikalinga žvejojant Kavarsko tvenkinyje. Taip pat nuo liepos 1 d. iki lapkričio 1 d. uždrausta žvejoti bet kokiais įrankiais ir masalais pagrindinėse lašišų susikaupimo vietose Nemuno upėje: Dubysos upės žiotyse ir 100 m žemyn palei dešinįjį krantą, Jūros upės žiotyse ir 100 m žemyn palei dešinįjį krantą, Nevėžio upės žiotyse ir 100 m žemyn palei dešinįjį krantą, nuo Kauno žiemos uosto iki Neries žiočių. Nustatyta, kad lašišas ir šlakius nuo sausio 1 d. iki rugsėjo 15 d. leidžiama gaudyti dar vienoje upėje – Ventoje nuo Viekšnių užtvankos iki Lietuvos ir Latvijos valstybinės sienos.

Papildomų iššūkių kelia ir užsitęsusi sausra. Nusekus upėms susidarė labai nepalankios sąlygos lašišoms bei šlakiams neršti. Todėl hidroelektrinių savininkai nuo rugsėjo 1 d., mėnesiu anksčiau nei ligi šiol, numatė Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinės taisyklės, buvo įpareigoti atidaryti žuvitakius.

Viceministras atkreipė dėmesį ir į bebrų užtvankų problemą, šių gyvūnų gausos reguliavimą. Bebrų pastatytos užtvankos gali tapti neįveikiama kliūtimi migruojančioms lašišinėms žuvims ir pakeisti šioms žuvims svarbias buveines.

„Net ir įveikusios užtvanką žuvys neranda tinkamų neršti vietų uždumblėjusiose upių atkarpose, – teigia L. Jonauskas. – Kai kuriose upėse, dėl bebrų pastatytų užtvankų, lašišų ir šlakių nerštaviečių skaičius sumažėjo kelis kartus. Todėl žemės, miško, vandens telkinio savininkai, valdytojai ar naudotojai, taip pat medžioklės plotų naudotojai šiuo metu raginami identifikuoti neperspektyvias, likviduotinas bebravietes ir ardyti šių graužikų pastatytas užtvankas“.

Rūpestis ilgaūsiais

Pastaruoju metų didžiulis dėmesys skiriamas šamų išteklių apsaugai ir šių žuvų gausinimui („Žaliasis pasaulis“, 2015 m. Nr.18). Ilgaūsiai galiūnai masina ne vien meškeriotojus, bet ir brakonierius.

Pernai aplinkos apsaugos pareigūnams įkliuvo keli 50–60 kg svorio šamus kertamaisiais smūgiais sugavę brakonieriai. Masalu šias žiemą vangias žuvis pagauti ypač sudėtinga, todėl pažeidėjai pasitelkia draudžiamą gaudymo būdą – kabliavimą. Už bet kurios kūno vietos užkabinta žuvis labai sužalojama. Bandydami išvengti atsakomybės ant sugautos žuvies šonų padarytus sužalojimus brakonieriai aiškina, jog jie padaryti leistinu būdu – sugautą žuvį ištraukiant iš vandens specialiu kabliu.

„Siekiant užkirsti kelią šiems pažeidimams, žiemojančių šamų žvejyba draudžiama nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 1 d. Už šiuo laikotarpiu sugautą šamą pažeidėjui gresia beveik iki 300 eurų bauda. Jis taip pat rizikuoja netekti pažeidimo padarymo priemonių ir turės atlyginti gamtai padarytą žalą – po 290 eurų už kiekvieną sugautą šamą“, – perspėja brakonierius L. Jonauskas ir praneša malonią žinią meškeriotojams, jog  atkuriant šamų išteklius šiais metais Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis numatyta įsigyti ir į Lietuvos vidaus vandenis įveisti beveik 150 tūkst. vienetų šiųmečių šamų.

Apynasris brakonieriams

Nuo 2013 m. taikomos efektyvios kovos su brakonieriais priemonės. Aplinkos viceministras džiaugiasi, jog aplinkosaugos pažeidėjai privalo atlyginti apie 10 kartų padidintą žuvų ištekliams žalą, o Administracinių teisių pažeidimo kodekse ne tik padidintos baudos, o ir numatytas automobilių konfiskavimas, uždrausta laisva prekyba žvejybos tinklais. Visos šios priemonės labai geros, bet viskas pasisuko dar geresnę linkme įkūrus Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos Informacijos priėmimo ir valdymo centrą ir naują pareigūnų darbo režimą – būdravimą.

„Atsiradus vadinamajai aplinkosaugininkų dispečerinei baigėsi ramios brakonierių naktys, – įsitikinęs viceministras L. Jonauskas. – Atsirado galimybė žmonėms ištisą parą, nepaisant ar tai naktis, savaitgalis ar šventė, pranešti apie pastebėtus aplinkosauginius pažeidimus. Tai įmanoma padaryti paskambinus bendrojo pagalbos telefono numeriu 112.

Anot viceministro, didžiąją dalį gaunamų pranešimų sudaro gyvosios gamtos pažeidimai, į kuriuos būtina reaguoti nedelsiant. Būdraujantys pareigūnai skaičiuoja dešimtis sėkmės atvejų, kai laiku spėjo ištraukti brakonierių pastatytus tinklus, išvaduoti į kilpas patekusius žvėris. Piliečiai per pusmetį padėjo išaiškinti apie tūkstantį aplinkosauginių pažeidimų. Iš jų – 600 žvejybos, 78 medžioklės šiurkštūs pažeidimai. Juose neteisėtai panaudoti ginklai, žuvys badytos, žeberklais, gaudytos tinklais.

Vos aplinkosaugos pareigūnams pradėjus būdravimą („Žaliasis pasaulis“, 2015 m. Nr.22) viešojoje erdvėje atsirado neigiamų atsiliepimų.

„Pasakysiu politiškai. Visi tie, kurie nenorėjo, prieštaravo, priekaištavo, tingėjo ir šiandien gali nebūdrauti, – pabrėžia L. Jonauskas. – Būdravimas yra savanoriškas, niekas to daryti neverčia, ir mano kalbinti pareigūnai, man, kaip paprastam žmogui, labai nuoširdžiai sako, kad būdravimas yra viena iš galimybių ne tiktai užsidirbti, bet ir patiems, kaip entuziastams, padėti gamtai. Būdravimas, tai didžiulė paspirtis aplinkosaugai, todėl būtina labiau viešinti telefoną 112 ir akcentuoti, jog pranešusiojo apie pažeidimą anonimiškumas garantuojamas. Kiekvienas žmogus turi suprasti, jog informavimas – pilietinė pareiga ir nėra skundimas. O tie, kurie sako, jog dabartinė aplinkos apsaugos sistema bloga, gina brakonierius ir kitus aplinkosaugos pažeidėjus.“

Dar ne pabaiga

Darbų aplinkos labui iš ties atlikta daug. Tačiau, pasak akciją „Tvora“ sumasčiusio, aplinkosaugai šunį pasitelkti sumaniusio ir naudoti bepilotį, dronu vadinamą, orlaivį pasiūliusio L. Jonausko, tai dar ne pabaiga. Turint tiek priemonių, jis žada nustebinti galvojančius, jog brakonierių nebėra, prašo kantrybės iki metų galo ir vardija jau atliktus darbus.

„Tarnybinį pasieniečių šunį išbandėme pavasarį ir iki rudens pakeitėme teisės aktus. Dabar pas mus jau dirba kinologas inspektorius su tarnybiniu šunimi, – pasidžiaugė viceministras, – o statutiniams pareigūnams norint tapti neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais nebereikia laikyti egzamino. Artimiausiu laiku kreipsimės į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir kitas institucijas kviesdami jų pareigūnus kuo greičiu prie mūsų prisijungti. Artinasi akcija „Lašiša 2015“, yra daug darbų gamtoje. Galiausiai, tie patys statutiniai pareigūnai mėgsta žvejoti, grybauti, uogauti, būti gamtoje. Tuo pačiu būdami neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais gali daug pasitarnauti aplinkosaugai.“

Aplinkosaugininkai pirmą kartą droną išbandė virš sunkiai per klampynes prieinamo brakonierių „rojaus“ – Papio ežero. Tuokart brakonierių nebuvo. Dviejų mašinų ekipažai naudojo tik meškeres.

„Drakonai pravers išaiškinant poledinės žūklės pažeidėjus. Pamatę iš toli ateinančius inspektorius, pažeidėjai spėja susirinkti draudžiamus žūklės įrankius arba jų išsigina. Nufilmavus iš aukštai, beliks inspektoriui prieiti ir surašyti protokolą. Dronas valgyti neprašo, pakraunamas elektros srove. Tiesa, jis brangiai kainuoja, bet sugavus 4 brakonierius, atsipirks, – pajuokavo L.Jonauskas ir pasidžiaugė, jog gyvosios gamtos apsaugai skirta 40 naujų gero pravažumo automobilių, o pareigūnai aprūpinti naujomis uniformomis. Prasitarė ir apie aplinkosaugininkų laukiantį malūnsparnį, kurio naudojimo tvarka jau nustatyta.

„Pasidžiaugti yra kuo. Pareigūnai – ne basi, tik algos turėtų būti didesnės, bet yra kaip yra, kas nuo mūsų priklauso, tą mes esame pasidarę, – patikino aplinkos viceministras. – Aš už tai, kad didėtų algos ne tik inspektoriams, bet visiems darbuotojams.“

Sausros padariniai

Šią vasarą sausra lėmė didelį miškų gaisringumą. Vienu meti net pusė Lietuvos buvo penktoje gaisringumo klasėje.

„Tai iš tikras sausros iššūkis. Gerai, jog pirmą dieną šešiolika, o vėliau jau net 26 savivaldybės sureagavo į Aplinkos ministerijos kvietimą riboti fizinių asmenų lankymąsi miškuose, o urėdijos nedelsiant iškabino skelbimus, įrengė stendus ir informacinius ženklus, draudžiančius įvažiuoti į mišką“, – džiaugėsi pareigūnų operatyvumu viceministras.

Kartu su žurnalistais atlikto prevencinio reido metu Molėtų rajone (kur daug poilsiautojų, nemažas miškingumas ir gaisringumo klasė buvo aukšta) vis tiek stebino į mišką važiuojančių poilsiautojų elgesys.

„Vieni sakė, kad įspėjimų nematė, ar ženklo nepastebėjo, bet labiausiai nustebino draudžiantį informacinį ženklą raunantis ekipažas“, – piktinosi pašnekovas ir patikino, jog įžūlūs pažeidėjai neišvengė baudos.

Nutiko ir kitas kuriozas. Prie ežero savaitę su dukra poilsiaujanti moteris dėkojo už informaciją ir perspėjimą nekurti laužo, bet tikrinant kitą poilsiavietę, reido dalyviams teko grįžti atgal, nes minėta moteris susikūrė nemažą laužą pasišildyti arbatai. Jai taip pat teko surašyti administracinės teisės pažeidimų protokolą.

„Nepaisant to, kad per vasaros laikotarpį kilo daug gaisrų, bet didesnių nelaimių išvengta. Ypatingas atvejis nutiko Utenos regione, kai uždegta ražiena grasino miškui, bet priešgaisrinės apsaugos pareigūnai, miškininkai ir aplinkosaugininkai atmušė tą gaisrą ir didesnė nelaimė neįvyko,“ – pasidžiaugė L. Jonauskas.

… Sulaukėme rudens, iškrintančios rasos ir simbolinio lietučio, tačiau kol kas graso hidrologinė sausra.

„Vandens atsargos ežeruose, tvenkiniuose ir vandens saugyklose sumažėjo daugiau nei statistinis vidurkis. Ši ekologinė problema labai aktuali upėms. Jau yra visiškai išdžiūvusių Šventosios upės upėtakinių intakėlių, – nuogąstavo pašnekovas. – Nemunas, Neris atvėrė ne tik savo krantus, bet ir per dešimtmečius sukauptus „lobius“. Ypač jų gausu miestų teritorijose, tai įvairios padangos ir kitokios šlamštas.“

Tai pamatęs L. Jonauskas neapsikentė ir Vilniaus mieste po darbo organizavo aplinkosaugininkų talką.

„Ištraukėm dešimtis padangų, gerą, dar naudoti tinkamą, dviratį. Tik liko neįveiktas unitazas, prie kurio teks dar sugrįžti, – šmaikštavo viceministras. – Padaryti talkas paraginome ir kitas savivaldybes. Tokią pat talką organizavo kauniečiai. Aplinkosauginės talkos – gerai, tik gaila, kad dar yra žmonių, kurie nežino, kam upės skirtos. Nusekęs vanduo atveria ir kitas problemas. Žuvys kaupiasi tam tikrose vietose, daugėja jų duobėse ir tai masina brakonierius.“

Meškeriotojams aktualu visada po ranka turėti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles, o jos vis dar nuolat tobulinamos ir kol kas nespausdinamos. Šiai spragai iš dalies užpildyti aplinkos viceministras L. Jonauskas savo lėšomis išleido ir 20 tūkst. visoje Lietuvoje išdalino tinkamą nešiotis su savimi atmintinę. Joje nurodyta, kokias žuvis kuriuo laiku draudžiama gaudyti, jų imami matmenys, leidžiamas paimti žuvų skaičius ir net pridėta 10 cm ilgio skalė išmatuoti laimikiui.