2019-ieji metai Veisiejams ypatingi – jie paskelbti Mažąja Lietuvos kultūros sostine. Miestas traukia lankytojus ne tik išskirtine gamta ar gausiomis kultūros paveldo vertybėmis, bet ir kiekvieną mėnesį vykstančiais renginiais.
Vienas iš didžiausių metų renginių – neseniai įvykęs jau 5-asis akordeonininkų sąskrydis „Su meile akordeonui“. Sąskrydžio metu net keturias dienas vyko repeticijos, meistriškumo pamokos mokiniams su Lietuvos ir užsienio mokytojais bei koncertai įvairiose Veisiejų miesto ir Lazdijų rajono vietose.
Veisiejų regioninio parko Lankytojų centre vyko iškilmingas šeštadienio koncertas, kuriame koncertavo visų veisiejiečių mylimas Minsko valstybinės muzikos akademijos dėstytojas, valstybinės Minsko filharmonijos solistas – akordeonistas Vladislav Pligovka bei Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos absolventas, įvairių tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatas Karolis Lukoševičius. Koncerto metu akordeonų garsai šildė seniausio Veisiejų apylinkių pastato – dešiniojo Veisiejų dvaro fligelio rūsius bei susirinkusio gausaus lankytojų būrio širdis.
Sakoma, jog negalima gimtadienio švęsti anksčiau, tačiau gausioje renginių apsuptyje gegužės 31 d. buvo paminėtas Veisiejų regioninio parko direkcijos įkūrimo 20-metis, kurios tikroji įkūrimo diena yra 1999 m. birželio 4 d.
Norėdami iškilmingai paminėti šią sukaktį, regioninio parko darbuotojai surengė pažintinį žygį akordeonininkų sąskrydžio dalyviams bei visiems norintiems šalia didžiausio parko ežero – Ančios kraštovaizdžio draustinio teritorijoje. Žygyje dalyvavo daugiau nei 60 dalyvių iš įvairių Lietuvos ir užsienio miestų. Įveikus daugiau nei 5 km atstumą, žygeiviai vaišinosi gimtadieniniu tortu bei paragavo autentiško dzūkiško patiekalo – „gaidzio ašarų“, dar kitaip vadinamos cibulienės.
Veisiejų regioninio parko direkcija augo ir keitėsi, kaip tai daro ir žmogus, nuo mažų žingsnelių vos pradėjęs eiti, įveikiant iškylančius sunkumus, ir sulaukiant pilnametystės, kuomet daug svarbių darbų gyvenime jau yra nuveikta.
Ne tik Veisiejų regioninio parko direkcija, bet ir vyriausia parko specialistė švenčia 20 metų darbo jubiliejų. Visus 20 metų direkcijoje dirba bendrųjų reikalų specialistė Veronika Muliuolienė. Kaip sako pati Veronika: „Visais Veisiejų regioninio parko direkcijos laikais viskas buvo gerai, sunkumai kildavo tik tuomet, kuomet reikėdavo įsisavinti naujas sistemas, kompiuterines programas, kuomet keitėsi valdžia, na o pats sunkiausias metas buvo sumažėjus finansavimui ir atlyginimams“. Paklausta, ar dirbant regioninio parko direkcijoje ji atrado save, specialistė teigia, jog nieko kito ir nenorėtų dirbti. „Įgijau Kauno ekonomikos technikume apskaitos ir skaičiavimo, darbų mechanizavimo specialybę, ilgą laiką dirbau buhaltere, todėl skaičiuoju iki šiandien, net lapų susegėją naudoju tą patį visus 20 metų“, – šmaikštauja nuolat geros nuotaikos nestokojanti specialistė. Ji pasakoja, jog pačioje Veisiejų regioninio parko direkcijos įsteigimo pradžioje dirbo tik du žmonės – direktorė ir buhalterė, vėliau etatų skaičius augo – įsidarbino inspektorius, kultūrologė, dar vėliau – ekologas.
Be to, Veisiejų regioninio parko direkcija ilgai neturėjo savų „namų“. 1999 m. direkcija įsikūrė Veisiejų seniūnijoje, ten vykstant kapitaliniam remontui laikinai persikėlė į Kultūros namų pastatą, o jame prasidėjus remontui vėl grįžo į seniūniją. Iki 2000 m. Veisiejų dvaro rūmų fligelyje veikė buvusio „Vilijos“ siuvimo fabriko filialas, vėliau čia 2002 m. įsikūrė regioninio parko direkcija. Tačiau pastatui reikėjo rimtos pagalbos, todėl tik 2014 m. už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas sutvarkytame Veisiejų dvaro vieninteliame išlikusiame fligelyje įsikūrė ir savo „namus“ rado Veisiejų regioninio parko lankytojų centras ir parko direkcija.
Veisiejų regioninio parko Lankytojų centras ištisus metus kviečia į menininkų darbų parodas, žygius ir kitus renginius, laukia dalyvių edukacijose ir ekskursijose. Parko specialistai šiltai sutiks kiekvieną norintį aplankyti išskirtiniu kraštovaizdžiu bei kultūros paveldo vertybėmis kupiną Veisiejų kraštą.
20 metų – savitas laiko periodas. Patys sau linkime, jog tie metai būtų tik pradžia einant kartais duobėtu, bet visada įdomiu gyvenimo keliu.
Autorės archyvo nuotraukos
