Augustas UKTVERIS

Demonizuotieji skrajūnai – kormoranai

Kormoranų nudrengtoji Juodkrantės sengirė

Juodkrantės sengirėje (apie 8 ha senosios girios) kormoranai įsitaisė apie 2000 lizdų. Jų iš viso greta Juodkrantės esama apie 3000. Dabar važiuoja ekskursijos tarsi į kokią Pompėja, kur pražuvo kelis šimtus metų turėjęs miškas. Teisybę sakant, jis nežuvo, tik keičiasi. Mat senuosius medžius kormoranų rūgščiosios išmatos tiesiog pražudė, tačiau gamtoje tuščios vietos nebūna, tad atsiranda pomiškyje tai, kam toks dirvožemis yra palankus – avietės, šeivamedžiai… Laikui bėgant, žinia, dirvožemis kiek atsistatys, tad miškas ir vėl čia suoš… Ir dabar šioje vietoje, kaip įsitikinome, turi ką veikti laputaites, šernai, net ir briedžiai… Bent grybautojai jų nebaido, o mes žvėris stebėjome tarsi zoologijos sode…

„Žinau, jog miškininkai prieš kurį laiką bandė čia pasodinti lyg ir pušelių, tačiau kol kas jų pomiškyje ne tiek daug pastebime…“, – kalbėjo nuo aukštos medinės pakilos dairantis gamtininkas ir rašytojas Selemonas Paltanavičius.

Kolegai fotografui pakėlus į aukštybes droną-fotografą, pajuokavome, jog toks įrenginys tiktų kormoranams vaikyti. Tuo metu, kai šie paukščiai peri. Tačiau kormoranai prie visko įpranta… Kita vertus, pasak gamtininkų, tinkamai išbaidžius kormoranų koloniją ties Juodkrante, ar nesusikurs vienu ypu bent šešios naujos kolonijos. Greta…

Kiek mažesnė kormoranų kolonija (jei mažesne galima vadinti kormoranų debesį) yra dar Rusnės saloje, prie Skirvytės upės. Tad kormoranai erdves prie Kuršių marių savotiškai tarp savęs kaip ir pasiskirstę… Jei itin baidysi kormoranus ties Rusne, paukščiai tuoj gali atsirasti Kuršių nerijoje (žinoma, Lietuvoje kormoranai paplitę ir prie ežerų, vien prie Dusios kiek esama; kaip rūstauja verslininkai, auginantys žuvis privatizuotuose tvenkiniuose).

Be abejo, Rusijoje, Karaliaučiaus srityje, kormoranų kolonijų taipogi apstu… O prie Aistmarių, prie Vyslos nerijos esančioje kolonijoje priskaičiuojama net daugias kaip 12 tūkstančių kormoranų porų. Ir su tokia kolonija nepakovosi. Jei ir išvaikysi, tik paskleisi, padauginsi kolonijas…

„Kai yra kormoranų perėjimo metas, siekiama, kad paukščiai būtų vienokiais ar kitokiais būdais išbaidomi, pakiltų į orą, kad perimi kiaušiniai atšaltų. Tada jau išperima kur kas mažiau. Po tokių priemonių atvykęs pastebiu, jog kormoranų būriai ties Juodkrante yra šiek tiek mažesni – per apie vienu tūkstančiu porų mažiau“, – pasakojo žurnalistams kelionę organizavęs Aplinkos ministerijos vyr. specialistas Selemonas Paltanavičius, minėtų paukščių invazijos rimtesne pradžia Lietuvoje vadindamas 1998-uosius metus. O pirmasis kormoranų lizdas Lietuvoje, Elektrėnų marių saloje, aptiktas 1985-ais. Tai vertinta kaipo sensacija, stebuklu… Nors ir tuo metu Europoje, netoliese, Danijoje, Olandijoje, kolonijos jau buvo milžiniškos.

O Juodkrantės sengirėje tuo metu buvo apie 500 pilkųjų garnių lizdų. Dideli pilkųjų garnių lizdai buvo senose pušyse, kurios dėl šių paukščių labai ir nenukentėjo.

… Kitądien vėl lankėmės Juodkrantės sengirėje, kur gide pabuvo Kuršių nerijos nacionalinio parko Gamtos skyriaus vyr. specialistė ekologė Emilija Razmienė. Pasak jos, rūpi nūnai ne vien botaniniai ar zoologiniai dalykai, o ir veikla prie struktūrinių fondų, kas susieta su Naglių gamtiniu rezervatu, erškėčiais, t.y., jų naikinimu.

„Juodkrantės sengirės sunykimą, atsiradus kormoranams, gal nereikėtų ir kokia tragedija įvardinti. Nes gamtoje juk tragedijų nebūna, o tik kaita“, – gamtininkės požiūrį reiškė Emilija Razmienė, priminusi, jog kolonija apima iš viso tik apie 20 ha plotą. Pasak Emilijos, reikėtų sutarti: ar mes reguliuojame paukščių kolonijos dydį (populiaciją), ar mes siekiame išsaugoti sengirę?..

„Jei saugome sengirę, tada kormoranų baidymas perėjimo metu yra kitoks. Jei imamės mažinti populiacijas, tada reikia baidyti (tokia veikla prasidėjo nuo 1998-ųjų, kai ėmė sparčiai gausėti populiacija; kormoranai perėti pradeda sulaukę 3-4 metų), darbą skirstant į intervalus pagal kolonijas – centre pradeda perėti anksčiau, pakraščiuose – daug vėliau. Tikėtis visiškai išnaikinti kormoranų koloniją?.. Nerealu, nes Rusijos pusėje kolonija yra didžiulė, tad tik laiko klausimas, kada iš ten kormoranai ūžtelės pas mus. Kelios dešimtys kilometrų šiems paukščiams – nedidelis atstumas“, – kalbėjo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos ekologė Emilija Razmienė. Ji priminė, jog dabar labiau baidoma garsu, o anksčiau labiau buvo naudojamasi balionais (perinčių kormoranų baidymui kasmet „sudega“ apie 15 000 euriukų iš Aplinkos ministerijos kišenės).

Emilijos tuoj buvo pasiteirauta: gal tie kormoranai net kuo nors ir naudingi esą gamtinei sistemai? Ekologė net pasidžiaugė tokiu pasiteiravimu, patikindama, jog kormoranai, dėl ko nors pasibaidę, neretai pameta žuvį, tad yra maisto kitiems girios gyventojams. Kita vertus, kormoranų buveinėje esama vietų, kur subujojusiuose avietynuose ar panašiose vietose, kur esama drėgmės ir pavėsio, – geriausia vieta glaustis (bent nuo žingeidžių turistų) kai kuriems gyvūnams, kuriems kormoranų dvokiančios išmatos, rūgštis nėra didelė problema.

„Kiekvieną sengirės nudžiūvusį medį esu apžiūrėjusi – specialistams tai taipogi dėmesio verti objektai. Jei būčiau miškininkė, sakyčiau, jog čia yra žuvusi giria – kai kuriuose medžiuose esama ir apie 20-25 lizdų. Tačiau… Ir nudžiūvusiame medyje kormoranai daugelį metų vis peri. Uoksuose gyvena ir kitokia gyvybė. Dar turiu pasakyti, jog ant senųjų medžių esama geležinių paženklinimų, įrodančių, jog čia paukščiai perėjo gal ir prieš 100 metų. Gamta moka viską pati sureguliuoti, tad ir toje nukentėjusioje sengirėje medžių sodinti nereikėtų, gamta sutvarkys – kormoranų tarša išsiplaus, apnyks ir žaizda, jei ji iš tikro tokia yra, užsitrauks… Kormoranų buveinės skeptikai, kurie čia ilgiau pabūtų, gal ir pakeistų savo nuomonę apie minėtuosius sparnuočius“, – kalbėjo Emilija Razmienė, primindama, jog nesutinkanti ir su tuo, kad kormoranas yra blogietis ir ta prasme, jog sužvejoja, sulesa daug Kuršių marių žuvies. Jos, esą, kur kas daugiau išgaudo žvejai, o kormoranai stambių žuvų ir neitin tegaudantys. Nors apie šią problemą net moksliniai darbai rašomi – ženklus čia Žilvinas Pūtys.

… Mums „išskrendant“, Emilija Razmienė priminė, jog kormoranai, paauginę jauniklius, kartais net rugpjūtyje išskrenda piečiau į Europą (nors kiek, pasitaiko, ir žiemoja, jei šaltis, maisto stygius neišveja).

… Tądien mes matėme prie pat Kuršių marių vandens augančius medžius, aptūptus kormoranais. Jie – migruojantys, stabtelėjo tik pasimaitinti.

***

Šis tas kormorano naudai

Didysis kormoranas – žuvimis mintantis vandens paukštis, gyvena kolonijomis, yra gana stambus, sveria apie 2,5 kg. Tai vienas iš pačių efektyviausių mokslui žinomų plėšrūnų. Palyginti su pingvinais, kormoranų medžioklė yra 10-15 kartų efektyvesnė, t. y. per tą patį laiką jie sugauna daug daugiau žuvų.

Didieji kormoranai XIX a. buvo plačiai paplitę visoje Europoje, bet vėliau buvo išnaikinti. Šeštajame dešimtmetyje jų liko vos 4 tūkstančiai.

Lietuvoje kormoranai vėl perėti pradėjo maždaug prieš 20 metų. Į Juodkrantės koloniją jie grįžo 1989 m., praėjus 100 metų nuo tada, kai buvo išnaikinti.

***

Kormoranai gaudo visas žuvis, plaukiojančias Kuršių mariose, tačiau jos gerokai mažesnės – vos viršija 12 cm ir sveria apie 25 g (dažniausiai 15-20 g). Per 6 metus trukusį tyrimą, kai buvo aptikta per 28 tūkst. žuvų, ungurys buvo vienintelis kormorano mitybos egzempliorius, gaudomas žvejų. Žinoma, kormoranai minta ir kitomis vertingomis žuvimis, tokiomis kaip ešeriai, sterkai, bet tai žuvys, dėl dydžio netinkamos verslinei žvejybai.

***

Paprastai kormoranai nuo kolonijos neskrenda toliau kaip 30 km, nes nėra labai geri skrajūnai. Kita vertus, kormoranai labai gerai nardo, o kad paukštis gerai nardytų, jo plunksnos turi sušlapti. Be to, skrisdami toliau, paukščiukus maitinantys tėvai neteka svorio ir negali efektyviai auginti jauniklių. Kuršių mariose tikrai pakanka smulkių žuvų, kokiomis maitinasi kormoranai.

***

Graikijoje būta tokio reginio: vienoje vietoje žuvis gaudo negražūs juodi kormoranai ir balti gražūs pelikanai, kurie yra didesni ir suėda gerokai daugiau žuvų. Tačiau žvejai visai nekreipia dėmesio į pelikanus, o kormoranus, jei galėtų, tikriausiai iššaudytų nedvejodami.

Kormoranai dažnai nemėgstami, nes yra negražūs. Tačiau niekas nepagalvoja, kad ūdra, toks gražus gyvūnas, gali suėsti tiek pat žuvų, kaip ir kormoranas.

Augusto Uktverio nuotraukos