Dausuva – atsarginė Lietuva?
Prof. Kazio Pakšto keliais: „Belizas – 2015“
Renginio metu - knygų parodėlė...
2016-02-10 Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete vyko susitikimas su ekspedicijos, surengtos 2015 metų lapkričio 3-25 dienomis į Centrinę Ameriką, dalyviais. Geografai, žurnalistai, ekonomistai, medikai ir kiti žingeidūs keliautojai (iš viso – 17) tomis lapkričio dienomis nusprendė pabuvoti mažytėje Belizo valstybėje. Reikėtų akcentuoti, jog šią šalį beveik prieš šešiasdešimt metų kaip atsargine Lietuva parinko žymus lietuvių geografas, profesionaliosios geografijos bei klimatologijos, ežerotyros pagrindų kūrėjas, svajotojas, įdomių idėjų puoselėtojas, Lietuvos geografų draugijos steigėjas, prof. Kazys Pakštas. Jo mokslinio pažinimo pagrindinis metodas buvo kelionės.
Geografinei, pažintinei ir kultūrinei 2015 metų ekspedicijai vadovavo Lietuvos žurnalistų sąjungos Kelionių ir pramogų klubo vadovas Gerimantas Statinis. Kartu su Lietuvos geografų draugijos viceprezidente Genovaite Kyne, kitais, besidominčiais K. Pakšto kelionėmis, parengė maršrutą. Juo kitados keliavo žingeidus geografas Kazys Pakštas.
Apie lapkričio mėnesį kelionėje patirtus įspūdžius, demonstruojant nuotraukas, trumpus vaizdo siužetus, pasakojo Genovaitė Kynė. Beje, Genovaitė gimė, augo bei mokėsi, kaip ir Kazys Pakštas, Užpaliuose. Kazio Pakšto sodyba buvo toliau nuo miestelio, vienkiemyje.
Kazys Pakštas, jau sulaukęs 65-ių, 1958 metų vasarą (birželio-liepos mėn.) susiruošė į Jukatano pusiasalį, į tuometinį Britų Hondūrą, dabartinį Belizą. Pasižvalgęs po mažytę šalį ją pavadino Dausuva – atsargine Lietuva. Meksika ar Gvatemala jam neatrodė tinkamos kurti kampelį lietuviams, nes ten daug gyventojų. O Belizas – menkai apgyvendintas. K. Pakštas buvo įsitikinęs, kad mūsų šalies geografinė padėtis Europos kontekste nėra labai gera, todėl reikia kitos ramios šalies, kurioje lietuviai galėtų kurtis ir sėkmingai gyventi.
Reikėtų priminti, jog Meksikos įlankoje formuojasi galingi uraganai. Jukatanas – uraganų kraštas. Laimei, 2015 metų lietuvių ekspedicijos dalyviams neteko pajusti uraganų šėlsmo.
Jukatanas – atogrąžų miškai, pelkėtos žemumos, Majų kalnai. Įdomios ir vadinamosios mėlynosios skylės – karstinės įgriuvos, užpildytos vandeniu. Pati didžiausia įgriuva – „Žydrioji skylė“. Daug nematytų augalų. Antai Juodoji orchidėja – nacionalinė Belizo gėlė. Auga ir kita įdomi gėlytė, kurią pasitelkia moterys, norinčios sužinoti ar jau laukiasi (gėlytę apšlapina, jeigu ši per keletą minučių pakeičia spalvą, – pastojusi).
Koralinis rifas ties Belizu – antrasis pagal ilgį pasaulyje. Jis sulaiko įaudrinto vandens šėlsmą. Belize įsteigtas Jaguarų draustinis, regis, vienintelis tokio tipo draustinis pasaulyje.
Dabar Belize gyvena juodaodžiai ir baltieji – draugiškai. Daugiau nei prieš du tūkstančius metų ten klestėjo majų civilizacija. Tos civilizacijos didingi statiniai iki šiol laukia lankytojų. Lapkričio ekspedicijos dalyviai prie svarbesnių pabuvojo. Aplankė šešis piramidžių kompleksus. Labiausiai patiko Kukulkano piramidė.
Dabartinės ekspedicijos dalyviai rinko istorinę medžiagą, kuri galėtų paliudyti: kas pasikeitė po K. Pakšto buvimo per nemažą laiko tarpą (tada profesorius savo dienoraštyje pateikė daug įdomių detalių). Jau atsirado naujų gyvenviečių, tačiau šioje šalyje gyventojų nedaug.
Belizo teritorija – 23 tūkst. kv. km ir, o gyventojų – tik apie 330 tūkst. Gyvena menonitai, metisai, kreolai. Apie 60 proc. – katalikai. Yra metodistų, anglikonų, Jahovos liudytojų. Buvusioje Britų kolonijoje anglų kalbą susikalbėti nesunku. Didžiausias miestas – Belize siti, kuriame esama 70 tūkst. gyventojų, kituose didesniuose miesteliuose – 15-18 tūkst. gyventojų. Tačiau žemė neitin dirbama, daug visai negyvenamų regionų.
2015 metų ekspedicijos dalyviai susitiko su aukščiausiu šalies vadovu – generalgubernatoriumi J. E. Collviliu N.Yongu ir beveik valandą su juo kalbėjosi. Pokalbio metu apie Lietuvos garbingą istoriją, Nepriklausomybės atkūrimą, dabartinę geopolitinę padėtį papasakojo kelionės dalyvis Gitanas Nausėda. Daug dėmesio buvo skirta galimam abiejų šalių kultūriniam bendradarbiavimui. Bendraujant Kazys Pakštas buvo kaip ir jungiamoji grandis, nes jis taip pat buvo aplankęs tuometį Belizo generalgubernatorių. Lietuvos geografų draugijos viceprezidentė Genovaitė Kynė generalgubernatoriui įteikė prof. Kazio Pakšto vardo medalį, kuris Lietuvoje įteikiamas dabar labiausiai nusipelniusiems mūsų šalies geografams. Susitikimo dalyviams N. Yongu padovanojo dvi savo parašytas knygas. Belizo generalgubernatorius jau žinojo, kad garsus mūsų šalies fotografas Marius Jovaiša yra išleidęs fotografijų albumą apie Belizą. Keliautojai pateikė pasiūlymą tarpininkauti, kad būtų surasta tinkama asmenybė Belize, galinti eiti Lietuvos garbės konsulo pareigas.
Beje, būta susitikimo ir su Belizo universiteto (jam – tik penkiolika metų) dėstytojais. Jie buvo supažindinti su prof. K. Pakšto atsarginės Lietuvos idėja. Belizo universiteto dėstytojai susidomėjo pasiūlymu kurti bendrus projektus geografijos ir kitų gamtos mokslų tyrimuose.
… Norėdami geriau pažinti šalį, patirti K. Pakšto įspūdžius mūsų keliautojai su vedliais išėjo į džiungles. Genovaitė Kynė sakė, kad tokių įspūdžių, kuriuos per keletą dienų patyrė, nė neįsivaizdavo. Nakvojant palapinėse greta stūgavo nedidelės, tačiau labai triukšmą keliančios ir trukdančios miegoti beždžionytės. Jaguarai ir kita gyvastis, atrodo, taip pat slankiojo apie stovyklą. O kelionė urvu palei požeminės upės vagą… O miegojimas urve… Savotiški jausmai. (Gerai, kad bent lietaus tuo metu nebuvo.) Beje, urve aptiko senųjų majų kultūros pėdsakų.
Bet per naktį džiunglių kalnuose smarkiai palijus, negilios upės vanduo pakilo keturis metrus. Pasidarė galinga srauni upė. Per ją persikelti buvo neįmanoma. Reikėjo kviesti gelbėtojus. Tad kelionės dalyviai pajuto, ką reiškia gyventi ekstremaliomis sąlygomis, kai baigėsi maistas, vanduo. Valgė termitus. Anot Genovaitės, skonis – šiaip sau. Valgė ir palmių rūšies, tinkamos maistui, ūglius. Nukirtus lianą, atsigėrė jos viduje esančio vandens.
Belize įsikurti nesunku. Kirsk mišką, dirbk žemę, augink daržoves ar kitas kultūras – čia maisto produktų stokojama, jie brangūs. Belize daug lyja, šiltas oras, per metus gali išauginti bent du derlius. Nes vidutinė oro temperatūra – apie 25 laipsniai, o per metus prilyja 1350-1500 mm. Žemdirbystei sąlygos palankiausios, tačiau, pasak ekskursantų, ten gyvenantys darbštumu nepasižymi.
… Klausydamas pasakojimo apie ekspediciją į Belizą pagalvojau: sovietmečiu Lietuvos jaunimas buvo agituojamas važiuoti į Kazachstaną, užkariauti stepes, į Sibirą… Tada nemažai pasidavė sovietinei propagandai. Dabar mūsų jaunimas veržiasi į airijas, anglijas… O gal atsiras K. Pakšto idėjos įgyvendintojų? Gal nuvykę į Belizą ten įkurs Dausuvą – lietuvišką provinciją. Nes iki šiol Dausuva dar tik dausose – ekskursantai nesutiko nei vieno Belize gyvenančio lietuvio…
Pamalonintų nebent tai, jog Gerimantas Statinis sakė: apie prof. K. Pakštą ir kelionę į Belizą bus sukurtas filmas.
Kęstučio Turonio nuotraukos