Ką reiškia posakis „darbšti, kaip bitė“? Kur gyvena bitės? Ar girdėjai, ar matei, kaip bitelė dūzgia avily? Ar ji medų neša, ar gamina? Įvairiausių įdomybių antrąją projekto „Šviesa – tamsa“ dieną Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos ikimokyklinės priešmokyklinės grupės ir P-4 klasių mokiniai sužinojo dalyvaudami edukaciniame užsiėmime „Bitutės, vaškas, žvakė…“.
Mažosios bendrijos „Mažųjų ugdymas“ vadovė ir edukatorė Rasa Jurevičiūtė-Buikienė į mokyklą atvyko ne tuščiomis. Ji atsivežė daugybę priemonių, įrankių, net avilį…
Užsiėmimo organizatorė vaikų paklausė, kiek jiems metų, o po to pasidomėjo, ar vaikai žino, kiek gyvena bitutė? Paaiškino: bičių motinėlė gyvena net 4-5 metus, o bitės darbininkės – tik 30 – 40 dienų. Papasakojo, jog bitelių gyvenimas yra nepaprastai įdomus ir labai saldus. Jų dėka gimsta ne tik gydantis auksinis medus, tačiau ir kvepiantis vaškas bei kitos gėrybės. Mokiniams buvo smalsu sužinoti apie avilio šeimininkę – bičių motinėlę, kaip gyvena bičių šeimyna, ką ji veikia, kaip dirba, kaip namuose tvarkosi.
Mokiniai išbandė tikro bitininko įrankius, sužinojo, kaip imamas medus. Vaikai mokėsi atskirti pavasario (sodų), vasaros (liepų), rudens (miško) medų. Kilo klausimas: nejaugi jie skirtingi? Aktyviai tyrinėjo bičių duonelę, žiedadulkes. Sužinojo, kad bitutės turi net penkias akis. Labai įdomu buvo patiems praktiškai pajusti, kaip bitutės mato.
Edukacinio užsiėmimo metu mokiniai išklausė ir žvakės atsiradimo istoriją. Sužinojo, kad žvakė senovėje buvo nepakeičiamas šviesos šaltinis. Susidomėję stebėjo senąsias apšvietimo priemones: žibinčius, žibalines lempas, žibintus. Po to patys iš vaško juostelės stropiai susuko žvakutę. Uostydami pačių pagamintas, svaiginančiai kvepiančias, natūralaus bičių vaško žvakutes, vaikai nuoširdžiai džiaugėsi.
Gavome ir dovanų – medaus lauknešėlį. Paragavome, medus – labai saldus…
Mokyklos direktorė Danutė Kriščiūnienė paminėjo, kad bitės nemoka kalbėti, bet „susikalba“. Bendravimui jos išrado neįprastą būdą – šokį! Vizgindamos savo pilvelius ir vaikščiodamos aštuoniuke jos bičiulėms nusako, kokiu atstumu nuo avilio ir kuria kryptimi reikia ieškoti geriausio nektaro. Atstumus ir trajektoriją bitės apskaičiuoja savo sezamo sėklos dydžio smegenimis.
Direktorė dėkojo edukacinės programos vedėjai Rasai Jurevičiūtei-Buikienei už šiltą bendravimą, neįkainojamas teorines žinias bei praktinius įgūdžius, kurie klausos negalią turintiems vaikams yra labai reikalingi.
Autorės archyvo nuotraukos
