Laiko ratas sukasi taip greitai, kad didžiosios metų šventės ir vėl pasibeldžia į mūsų namų duris. Ir visai nesvarbu, ar tu dar tik pradedantis gyvenimo kelią, ar jau gerokai persiritęs per tą amžiaus ribą, kai viską galėjai, viską mokėjai ir viskas tau buvo aišku ir paprasta.
Jau ir ankstesniais metais su jaunaisiais miško bičiuliais prieš Kalėdas važiuodavome į mišką paruošti „stalą“ miško žvėreliams ir grįždami parsiveždavome eglės šakelių ne tik savo namams ar klasei papuošti, bet ir kaimynystėje gyvenančiam senoliui. Kalbėdavom su vaikais, kad dar taip neseniai energingai vaikštinėję mūsų kaimynai jau kaskart rečiau pasirodo lauke. Taip ir prasidėjo mūsų tyli akcija su eglės šakute – kartais tik šakute, kartais paruošta puokštele.
Prieš šešis metus paskelbus respublikinę miškininkų akciją „Parsinešk Kalėdas į savo namus“ Viešvilės bendruomenė priėmė pasiūlymą tą akciją vykdyti kitaip: dalį eglės šakų išdalinti žmonėms, aplankant juos namuose. Sunku buvo nuspręsti, ką lankyti, bet sąrašą pasiruošėme visi pasitarę. Juk Viešvilės miestelis nedidelis ir dauguma žmonių pažįsta vienas kitą. Lankytinų garbaus amžiaus, kartais ir vienišų, ligotų sąrašas netrumpėja, nes vėl atsiranda žmonių, kuriems sunku vaikščioti, ateiti į bendrą susitikimą žuvitakio slėnyje. Taip mes visi – miškininkai, mokytojai, seniūnaičiai, kultūros centro ir seniūnijos darbuotojai – susivienijome šventam reikalui: aplankyti mūsų senolius, nudžiuginti juos savo paruoštais lauknešėliais ir, žinoma, eglės šaka. Žinoma, tam būtinas tęstinumas. Tad kiekvienoje lankančiųjų komandoje buvo mūsų jaunimo atstovai: skautai, jaunieji miško bičiuliai, kiti panorėję dalyvauti akcijoje moksleiviai.
Šiemet mokyklos bendruomenė suorganizavo labai gražią Kalėdinę paramos mugę. Jos metu vyko gyva prekyba – mokiniai, mokytojai, gyventojai prekiavo savo dirbiniais ir smulkmenomis, kurios jau lyg ir pabodusios jų šeimininkams, vainikėlių pynėjai mugės metu pynė patys ir mokė kitus iš eglišakių pasiruošti vainiką šventiniam stalui. Vaikų globos namų „Nykštukų“ grupė iškepė sausainių. Buvusi jaunųjų miško būrelio vadovė Nijolė „supylė“ net kelis skanius „skruzdėlynus“.
Lankytojų netrūko. Jų dosnumo dėka bendra kasa pildėsi kilniems tikslams. Taip atsirado didžiulis „Gerumo stalas“. Ant jo buvo galima padėti vardines dovanėles senoliams, aukoti daiktus ar į dėžutę įdėti pinigėlį. Koks džiaugsmas ir šiluma užpildė visų širdis, kai pasibaigus mugei skaičiavome rezultatus. Ant „Gerumo stalo“ radome medaus, sunešto iš Karšuvos girios augalų, mielų šeimininkių išvirtų uogienių, sausainių, kūčiukų, saldainių, knygų, puodelių arbatai, kuriuose puikavosi saldainiai ir sausainėliai – grybukai. Neseniai jaunųjų miško bičiulių organizuoto lesyklėlių gamybos konkurso gaminiai taip pat rado vietą mugėje. Keletą pardavė, o kitas vaikai sudėjo ant „Gerumo stalo“. Mugės metu buvo prekiauta ar aukota, tad rezultatas – šeši šimtai dvidešimt penki litai! Vadinasi, visi supranta, kad kartu mes galime daug – miestelio eglė pasipuošė gražiomis girliandomis, senoliams skirtuose dovanų krepšeliuose buvo įvairiausių dovanų. Visi, susirinkę į eglutės įžiebimo šventę, vaišinomės Astos virta žolelių arbata, kitos Astos keptu pyragu ir kalbėjomės apie tai, ką jaučiame. Džiaugėmės visais, kurie prisidėjo prie akcijos ir šventės sėkmės, džiaugėmės aplankytų senelių saugia ir šilta buitimi, džiaugėmės kad jie mūsų jau laukė ir net vaišino. Jiems buvo malonu girdėti, kad kaimynai, su kuriais anksčiau dirbta ir bendrauta, juos prisimena, siunčia jiems linkėjimus
Kai seniūnas, panaudojęs „ypatingą lagaminėlį“, įžiebė gražuolę miestelio eglę, visus nudžiugino šaunus fejerverkas. Šventę vedę Kalėdų seneliai papriekaištavo, kad neaplankėme jų – jau 400 metų gyvenančių. Tačiau aniems seneliams mes turėjome tokią pastabą: nedeklaravo gyvenamosios vietos seniūnijoje, o į Laplandiją dar negalime nuvykti – tam reikia kitos Kalėdinės mugės.
Atėję žmonės rinkosi jiems patikusias šakas, kurias paruošė miškininkai. Ne vienas jų išsinešė ne tik sau, bet ir kaimynui ar bendrai erdvei daugiabutyje papuošti.
Ačiū bendraminčiams, kurie negailėjo savo laiko pakuodami lauknešėlius, abiem Astoms – už arbatą ir pyragą. Ačiū visiems, kurie lankė senolius, kurie atėjo į žuvitakio slėnį pabūti kartu, pasidžiaugti gerais darbais ir pasvajoti apie ateinančius metus. Manau, kad aplankyti 39 Viešvilės miestelio gyventojai tą dieną tikrai šypsojosi daugiau negu įprastai. Taip ir turėjo būti, nes viskas buvo labai nuoširdu ir tikra.
Aušros Rusinavičiūtės nuotraukos
