Pasaulinės Žemės dienos išvakarėse sostinės savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius bei Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakulteto Kraštotvarkos katedra pakvietė gamtinei aplinkai neabejinguosius į kasmet rengiamą Vilniaus aplinkos apsaugos forumą. Jo devizas šiemet „Mūsų miesto aplinka – mūsų pasaulis, orumas, ateitis“.
… Džiugu, jog sostinė turi tokią gražią tradiciją, į kurią kitos šalies savivaldybės, regis, taipogi turėtų gręžiotis. Kita vertus, kitur – gal ir kitokios tradicijos, kitokie renginiai, kurių dalyviai apie šventes bei subuvimus informuoja ir mūsų savaitraščio skaitytojus.
Pagal tradiciją, kasmet prie Vilniaus miesto savivaldybės pastato prieš šį forumą iškilmingai keliama Pasaulinės Žemės dienos, kurią kaipo pagarbos mūsų planetai dėmenį įteisino Jungtinės Tautos, simbolis – Žemės vėliava. Prasidėjus forumui – sveikinimai, pranešimai.
Per 70 „Vilniaus aplinkos apsaugos forumo – 2015“ dalyvių, susirinkusių Savivaldybės posėdžių salėje, išklausė gana skirtingos tematikos pranešimus, dalyvavo diskusijose, pateikė aktualius sostinės aplinkos apsaugai klausimus. Erdvioje foje prie posėdžių salės veikė ir tradicinė aplinkai draugiškų gaminių ekspozicija. Joje – projekto-parodos „Baladė medžiui“ pristatymas (Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro Fl-19 grupės floristės; profesijos mokytojos Genoveta Zuokienė, Violeta Girdziušienė); aplinkai draugiškų gaminių iš atliekų paroda (LEU studentų klubas „Idėjų laboratorija“); Vievio vaikų lopšelio darželio „Eglutė“ ugdytinių darbelių paroda; mokytoja Ringaila Jundienė); gaminių iš pluoštinių kanapių parodėlė (VGTU Termoizoliacijos mokslo instituto Termoizoliacinių medžiagų laboratorija).
… Pranešimų temos buvo įvairios, tačiau visos jos buvo atgręžtos į sostinę, jos gamtinę aplinką. Štai Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) profesorius Jonas Kievišas tarsi klausė: koks jis, miestas, yra žmogaus pasauliui?
Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės skyriaus atstovai dr. Donatas Perkauskas ir Vilma Bimbaitė kalbėjo tema „Oro kokybė Vilniuje ir Lietuvoje“.
Sostinės gyventojams itin aktualu – sunkieji metalai. Jie – tarsi žmogaus veiklos pėdsakai, neatsakingai paliekami aplinkoje. Šią sritį aptarė dr. Ričardas Taraškevičius (Gamtos tyrimų centras).
Didžiausiame šalies mieste ne ką mažiau probleminė sritis – ir komunalinių atliekų tvarkymas. Apie tai kalbėjo Raminta Radavičienė (Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos prezidentė).
Visada pravartu į atliekas pažvelgti ir netradiciškai, kitoniškai. Vaida Griškevičienė (VšĮ „RV Agentūra“) apie tai ir kalbėjo savo pranešime „Kita forma“ – kitoks požiūris į atliekas“.
Tiems, kurie vis įtartinai šnairuoja į kanapes, atkreiptinas dėmesys, jog iš šių augalų gaunama itin naudingų gaminių. Pluoštinių kanapių naudojimą gamtai ir žmogui draugiškų medžiagų gamybai aptarė Rūta Stapulionienė (Vilniaus Gedimino technikos universitetas).
Doc. dr. Ona Motiejūnaitė (Vilniaus miesto savivaldybė), kaipo renginio šeimininkė, visus kvietė aplinkosauginio švietimo link, nes ir turint daug lėšų vadinamajai „kietajai aplinkosaugai“, viskas gali nueiti perniek, kai pamirštame asmens ekologinės savimonės ugdymą.
Minėtoje srityje daug erdvės, daug galimybių turi ne vien biurokratai, valdininkai, o ir visuomenė. Virginija Vingrienė (susivienijimas „Žali.lt“) atskirais pavyzdžiais ir parodė, jog visuomenininkai taipogi daug gali.
Sostinės lopšelio-darželio „Žilvitis“ darbuotojos Inga Bielinienė ir Ramunė Gustienė teigė, jog mažiesiems vilniečiams gamtos teikiami vadinamieji žalieji stebuklai – geriausia ir auklėjamoji priemonė.
Edukacinę tematiką su gamtine aplinka savo pranešime („Biologinė įvairovė Vilniaus miesto parkuose edukaciniu aspektu“) siejo ir Rita Bakšienė bei Agnė Avižienienė (Vilniaus Trakų Vokės gimnazija).
Lietuvos edukologijos universiteto docentė dr. Rita Makarskaitė-Petkevičienė pranešime „Miesto žaliosios erdvės – turtinga laboratorija gamtamoksliniam ugdymui“ priminė, jog geriausia pamoka apie gamtą gali būti tik gamtinėje aplinkoje, o ne vien piešiant kreida gamtos vaizdelį klasės lentoje.
VšĮ Aplinkosaugos valdymo ir technologijų centras, esantis Kaune, vykdo įdomų projektą-kampaniją „Eismo gyvatėlė“. Iš pirmo žvilgsnio tai – lyg ir saugaus eismo projektas, tačiau viskas juk yra greta. Eismas tampriai susietas su atmosferos oro tarša, su kitomis aplinkos apsaugos sferomis.
Kai transporto priemonės pernelyg yra teršiančios, ne gera byla tiek žmogui, tiek ir prie gatvių esantiems medžiams, želdynams. Kita vertus, ir dideliame mieste esama pavienių medžių, kurie yra saugotini kaipo unikalūs. Apie tai kalbėjo dr. Stasė Dapkūnienė (Augalų genų bankas, Vilniaus universiteto botanikos sodas).
Viešosios įstaigos „Lietuvos arboristikos centras“ vadovas Algis Davenis visada atkreipia dėmesį ir į sumedėjusios augalijos gerovės užtikrinimą žmogaus gyvenamojoje vietovėje. Apie tai minėtas pranešėjas kalbėjo ir „Vilniaus aplinkos apsaugos forume – 2015“.
Kita vertus, invaziniai augalai dažnai jau priverčia galvoti ir kitoniškai. Apie tai kalbėjo Gintaras Venckus (VšĮ „Gamtos paveldo fondas“), pristatydamas invazinių augalų gausos reguliavimo patirtį.
Dr. Gitana Štukėnienė (Vilniaus universiteto botanikos sodas) aptarė gėlių kolekcijas, esančias Botanikos sode, Kairėnuose.
Galop Martynas Demšė (asociacija „Žirmūnų bendruomenė“) patikino, jog miesto bendruomenės taipogi atsigręžia gamtos link. Tarsi ir su tokiu devizu: „Aš noriu, aš moku, aš galiu!“. Bent tokia nuotaika gyvenantys vilniečiai, kuriuos suburia Žirmūnų parko vizijos kūrybinės dirbtuvės.
… Pertraukose „Vilniaus aplinkos apsaugos forumo – 2015“ dalyviai turėjo galimybę pabendrauti ir prie kavos, arbatos puodelio, kur šio tradicinio sambūrio dalyviai taipogi tarsi formavosi į savitąją bendruomenę.
Augusto Uktverio nuotraukos
