Šį Batumio botanikos sodo apibūdinimą perskaičiau prieš kelionę į Sakartvelą, ir jis nejučia įsirėžė į atmintį. Dabar, jau pamačiusi šį stebuklą, šimtu procentų pritariu jo autoriui. Kaip dar kitaip galima apibūdinti šį rojaus kampelį, sutalpinantį pačius gražiausius, rečiausius ir neįprasčiausius augalus iš viso pasaulio?
Sodas užima milžinišką, gerokai per 100 hektarų teritoriją, o kiek jame auga medžių ir krūmų rūšių, ko gero, dabar tiksliai negalėtų atsakyti niekas. Daugiau dviejų tūkstančių? Tikrai. Dar per tris tūkstančius augalų sudaro įvairios gėlės. Čia įveistas nuostabus rožynas ir kamelijų kolekcijos; daugybė citrusinių kultūrų rūšių, vaismedžių ir uogienojų… Devyniose absoliučiai skirtingose sekcijose, viduje suskirstytose į 21 zoną, veši absoliučiai vienas į kitą nepanašūs augalai. Vieni kilę iš karštosios Afrikos, kiti – iš rūsčių Azijos dykumų zonų, treti – iš drėgnų atogrąžų… Ir išsidėstę jie nevienodame aukštyje, savotiškose terasose, kurias kerta asfaltuoti keliukai. Jais vienas po kito aukštyn-žemyn rieda autobusiukai, pilni smalsių turistų su fotoaparatais rankose. Kiti gi smalsuoliai daugybę kilometrų sukaria patys, leisdamiesi ir kildami žaliaisiais takeliais… Pavargsti – gali nusileisti žemyn prie jūros arba pailsinti kojas ant visur stovinčių patogių suoliukų. Beje, nuo vieno įėjimo į sodą keliukai veda į viršų, taigi kojas reiktų turėti stiprokas. Jeigu lengva eigastimi pasigirti negali – sėsk į turistus vežantį mano minėtą autobusėlį – ir iki viršaus būsi jo nuvežtas. O jau iš ten pamažėle leiskis žemyn.
Žinoma, pats didžiausias rojus čia – profesionalams botanikams, atpažįstantiems čia vešinčių augalų rūšis ir veisles. „Paprastam mirtingajam“ gausybė medžių ir gėlių bus nežinomų, bet – koks skirtumas – numoji į tai ranka ir grožiesi žiedais, kurių iki tol niekad nesi regėjęs. Užtat lengvai atpažįsti bambukų giraites, palmių „plantacijas“, plačius bananmedžių lapus… Galima tik baltai pavydėti batumiečiams, turintiems galimybę čia išsiruošti visai dienai ar net kelioms. Čia ir kempingo esama, ir specialių aikštelių piknikams…
Botanikos sode – keli moksliniai skyriai, o apskritai esama viršutiniojo parko, apatiniojo parko ir pajūrio parko. Viršutiniajame parke esantys balkonėliai ir verandos atveria kerinčius vaizdus į jūrą.
Batumio botanikos sodas atsidarė 1912 metų lapkričio 3-iąją botaniko ir geografo Andrejaus Krasnovo dėka. Iš pradžių šis žmogus planavo įkurti tokį sodą Sočyje, bet jam kažkas ten neįtiko – ar klimatas, ar žemė, ir jis pasirinko Batumį.
Kitas žmogus, prisidėjęs prie šio botanikos sodo kūrimo, buvo prancūzas Michailas d‘Alfonsas, kraštovaizdžio dizaineris. Dar 1878 metais jis nusipirko žemės ir pastatydino namą dabartinio botanikos sodo vietoje. Šis žmogus dar labai padėjo tiesiant visiems žinomą Batumio bulvarą, mat ėjo vyr. sodininko dekoratoriaus pareigas Batumyje.
Pavelas Tatarinovas, botanikas, geografas, šiame sode dirbo mokslinį darbą. Ne veltui Viršutinysis parkas dar žinomas kaip Tatarinovo parkas.
Prie šių asmenybių dar minima Botanikos sodo vyr. sodininko Jasono Gordezianio pavardė.
Batumio botanikos sode buvo filmuojama garsioji juosta „Žmogus – amfibija“, taip pat tokie filmai, kaip „Piteris Penas“ ir „Dvylika kėdžių“. Apie šią vietą savo ankstyvojoje kūryboje rašė Antonas Čechovas.
Čia daug kartų lankėsi Michailas Bulgakovas, Ilja Ilfas ir Jevgenijus Petrovas.
Autorės archyvo nuotraukos
