Šių metų Ąžuolyno dienos šventė Jono Basanavičiaus gimtinėje Ožkabaliuose (Bartninkų sen., Vilkaviškio r.), tikrai buvo įsimintina. Balandžio 29-ąją užbaigta sodinti Atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio giraitė. Šimtas ąžuoliukų, dar po šimtmečio tapsiančiais medžiais galiūnais – gražiausias paminklas Lietuvos ateičiai!
Šventė prasidėjo skambant Lietuvos himnui, suplevėsavus Lietuvos trispalvei, kurią iškėlė Tautinio atgimimo ąžuolyno draugijos pirmininkas Vitalius Stepulis ir Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė. Po sveikinimo žodžių talkininkams, kuriuos tarė Vitalius Stepulis ir Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka, Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė padėkojo Kėdainių ir Marijampolės miškų urėdijoms už Ąžuolyno globą.
Ąžuolyno svečias, JAV ambasadorės pavaduotojas Hovardas T. Solomonas (Howard T. Solomon) susilaukė nuoširdžių aplodismentų už kreipimąsi į talkininkus lietuvių kalba. Tada giraitės centre buvo atidengtas gražus 19 tonų riedulys su įrašu: „1918 Lietuva 2018“.
…Pradėta sodinti šimtmečio giraitė dar 2014 m. balandžio 26 d., pažymint Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno 25-metį. Ąžuolyno draugijos sumanymu giraitė suformuota iš penkių guotų, kuriuos sodinti buvo pakviesti visų penkių Lietuvos etnografinių regionų žmonės. Pirmuosius dvidešimt penkerius ąžuolus pasodino suvalkiečiai, tada kiekvienų metų balandžio paskutinį šeštadienį vis po tiek pat – aukštaičiai, Mažosios Lietuvos atstovai ir žemaičiai. Dzūkams beliko užbaigti gražų sumanymą. Pasak Draugijos pirmininko V. Stepulio: „Giraitę tesudaro mūsų Lietuvos laimės simbolis – retai aptinkamas penkialapis dobilas. Kiekvieną jo lapelį tegu pasodina vienas iš penkių Lietuvos regionų“.
Sodinant Šimtmečio giraitę talkino Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarai. Būta ir tokių garbių svečių, kaip Latvijos 1991 m. barikadų statytojų Marupės bendrijos vadovas Janis Ozols, buvęs Ukrainos ambasados Lietuvoje darbuotojas Mikola Dziadzin. Jų pasodinti ąžuoliukai papuošti šių valstybių insignijomis ir lietuviška trispalve juostele.
Sueigoje dalyvavę Lietuvos kariuomenės karininkų Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos ramovių bei nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacinės tarybos atstovai prie anksčiau pasodintų ąžuoliukų padėjo akmenis, ant kurių užrašyti šių ramovių pavadinimai. Nemažą akmenį su įrašu latvių ir lietuvių kalbomis „Būkite stiprūs kovoje už laisvę ir Tėvynę“ iš Latvijos atvežė ir mūsų broliai. Pasodinus ąžuoliukus, suskambo daina „Tegyvuoja, tegyvuoja Lietuva, kaip tas žalias ąžuolas“, kurią užvedė Druskininkų kultūros centro folkloro ansamblio „Stadalėlė“ ir Marcinkonių etnografinio ansamblio dainoriai. Patriotiniais jausmais sodinant palydėti ąžuoliukai nuostabiai gerai prigyja Basanavičynės žemėje.
Smagi ir prasminga Ąžuolyno dienos šventė tęsėsi: ant Aukuro kalno liepsnojo laužas, iš kluono sklido dzūkiškos dainos, sodybos kieme garavo dilgėlių sriuba. O septyni tūkstančiai ąžuolų, pradėti sodinti 1989 m. balandį, kaupė pumpuruose gyvybinę jėgą žaliajam pavasario stebuklui. Tvirčiausias jų jau yra pasiekęs 140 cm apimtį!
Taip ir mūsų Lietuva kasmet bus vis tvirtesnė…
Autoriaus nuotraukos
