Kauno Ąžuolyno parke vyko Lietuvos dendrologų draugijos kartu su Kauno miesto savivaldybės administracija organizuota VDU Žemės ūkio akademijos medelyno dovanotų ąžuoliukų sodinimo talka.
Kiekvieną rudenį Lietuvos dendrologų draugijos nariai ir jų bendraminčiai vienai dienai susiburia iš visos Lietuvos, kad padėtų sutvarkyti kokį nors didesnių pajėgumų reikalaujantį parką. Įprastai tai būdavo vyresniųjų draugijos narių įkurti dendrologiniai parkai, tačiau šiemet talkininkų laukė kitokia užduotis – pasodinti naujus ąžuoliukus Kauno Ąžuolyne. Ir nors talka dėl nepalankių orų prognozės paskutinę dieną buvo nukelta savaite vėliau, kito šeštadienio rytas taip pat buvo drėgnas ir ne itin malonus, o vos pasiekus Ąžuolyną, iš dangaus pradėjo dribti šlapias sniegas.
Tačiau pasodinti medį lietuviui yra griežtas priesakas dar nuo žilos senovės, tad susirinko tikrai nemažas gamtai neabejingų žmonių būrys: ne tik Dendrologų draugijos nariai, bet ir Kauno miesto savivaldybės vicemeras Tomas Jarusevičius, Administracijos direktorius Tadas Metelionis ir jo pavaduotojas Gedeminas Barčauskas bei Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė. Talkininkų gretas papildė ir pamėgtam Ąžuolynui neabejingi kauniečiai bei moterų klubo „Frėja“ narės, kurios nuo šiol taip pat turės savo puoselėjamą ąžuoliuką. Visai nenuostabu, kad medžius nuo seno mylinčių tautiečių susirinko gerokai daugiau nei buvo numatyta pasodinti ąžuoliukų. Netrukę išsidalinti jau gerokai ūgtelėjusius – apie pusantro metro aukščio medelius, visi, kas šeimomis, kas draugų ar bendraminčių būreliais pasklido po numatytą netoli Dainų slėnio esančią teritoriją ieškoti specialiai ąžuoliukų sodinimui parinktų ir sužymėtų vietų.
Miškininkas ir dendrologas Rimvydas Kareiva papasakojo kaip teisingai sodinti medelius, bet buvome įspėti, kad išlieka vos trečdalis, tad visi kas kaip sugebėjo bandė prikalbinti pasodintus ąžuoliukus augti ir pasivyti savo gentainius, šiuo metu skaičiuojančius nuo 100 iki maždaug 320 metų. Beje, visi naujai pasodinti ąžuoliukai VDU ŽŪA arboretumo vadovo Juozo Girino ir miškininko, dendrologo Jono Ravinsko išauginti iš Ąžuolyno konkretaus ąžuolo (Nr. 94) gilių, tad galima sakyti, kad sugrįžo namo pas savo tėvus.
Ilgai netrukę vėl susibūrėme visi kartu pasiklausyti J. Girino ir Lietuvos dendrologų draugijos prezidento Arvydo Rutkausko pasakojimų, o paskui pastarojo vedami apžiūrėjome Ąžuolyno įdomybes bei pokyčius.
Kauno Ąžuolyno parkas ypatingas ne tik dėl jame aptinkamų retų į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų grybų rūšių, tokių kaip ąžuolinė kepena (Fistulina hepatica), krokinis minkštenis (Hapalopilus croceus) ir kuokštinė grifolė (Grifola frondosa), bet ir visoje Europoje ypač griežtai saugomo niūriaspalvio auksavabalio (Osmoderma barnabita) buveinės. Šių vabalų lervoms vystytis būtina trūnijančių lapuočių mediena, tad senieji ąžuolai yra kaip tik tai, ko reikia.
Žiūrint labiau iš žmonių pozicijos, šis ąžuolynas yra didžiausias Europos ąžuolynas, esantis miesto teritorijoje, tad Kaunas pagrįstai gali juo didžiuotis. Čia kiek didesniame nei 80 ha plote auga apie 770 ąžuolų. Beje, 1986 m. Ąžuolyno parkas paskelbtas respublikinės reikšmės gamtos paminklu, 2005 m. rugpjūčio 31 d. įtrauktas į Europos saugomų teritorijų tinklą Natura 2000 kaip buveinių apsaugai svarbi teritorija, o 2006 m. gegužės 16 d. įrašytas į LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. 2019 m. Lietuvos gamtos fondas šiai teritorijai parengė gamtotvarkos planą – strateginį planavimo dokumentą, numatantį kokių priemonių turi būti imtasi, kad Kauno Ąžuolyne esančios gamtinės vertybės išliktų.
Parko rekonstrukcija užtruko 1,5 metų ir buvo baigta praėjusių metų vasaros pabaigoje. Per tą laiką buvo išvalyti senųjų ąžuolų polajai, pašalinant jaunesnius medelius ir taip suteikiant erdvės, kai kur sutvirtintos, o kai kur apgenėtos medžių šakos (tuo buvo siekiama tiek medžių gerovės, tiek parko lankytojų saugumo), išvalytos nuo betono ir specialiomis priemonėmis apsaugotos didesnės drevės, taip pat buvo apsaugotos medžių šaknys šalia takų ir sporto aikštelių, pagerintas ir pamulčiuotas dirvožemis. A. Rutkausko vedamos ekskursijos metu sužinojome ir pamatėme, kaip atrodo per arti takų augančių medžių šaknis saugantys „tiltai“, įrengti ant į žemę įleistų polių. Einant be gido apie tokius čia esančius inžinerinius sprendinius nė neįtartum! Na, o J. Girinas parodė, kur auga mūsų sodintų ąžuoliukų „mama“. Išbandę atnaujintą parko takų dangą (pagal rastus duomenis, tai 7 km natūralių ir 3 km asfaltuotų takų tinklas pėstiesiems bei kilometrą siekiantis kelias dviračiams, tiesa, dar yra ir pažintinis takas) bei apžiūrėję valstybės saugomą gamtos paveldo objektą – Vytauto parko liepą, kurios aukštis 23 m, o apimtis 5,5 m, grįžome prie parko poilsio zonos netoli Zoologijos sodo pasimėgauti suneštiniais pietumis ir dar pabendrauti.
Pasak talkoje dalyvavusios Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos Radetos Savickienės, ši talka nebus vienintelė, ąžuoliukus planuojama sodinti kasmet – užtikrinant parko atsinaujinimą.
Aušros ŠALTENYTĖS nuotraukos
