Autobusu į Strasbūrą
Vroclavas. Paminklas Jonui Nepomukui.
Europarlamentaro Stasio Jakeliūno kvietimu 53 Vilniaus ir kai kurių šalies miestų ir rajonų bočių bendrijų aktyvistai 2023-ųjų spalio 15-20 dienomis puikiu dviaukščiu autobusu, per Lenkiją, Vokietiją nuvyko į Prancūziją, į Strasbūrą – Europos Sąjungos sostinę. Joje susitiko su Europos Parlamento nariais Stasiu Jakeliūnu ir Broniu Rope.
Kelionės komandos sukomplektavimas patikėtas Vilniaus bočių bendrijos pirmininkei Vilijai Tūrienei ir jos pavaduotojai Rimai Povilėnienei. Į kelionę buvo pakviesti ne tik Vilniaus, o ir Kauno, Klaipėdos, Palangos, Alytaus, Ukmergės Kėdainių, kitų miestų bočių vadovai, aktyvistai. Lydėjo puiki, jau trisdešimt metų po Europos miestus keliaujanti gidė Asta.
… Kėlėmės anksti, per Lenkiją teko nuvažiuoti daugiau nei 850 km. Vykome per Kauną, Alytų, nes kai kurie keliauninkai autobuso ten laukė.
Kelionės pradžioje gidė Asta pateikė ir bendrą informaciją apie šalį, kurios keliu tą dieną riedėjome.
Lenkija – penkis kartus didesnė už Lietuvą, gyvena 39 mln. gyventojų. Suvalkų vaivadijoje gyvena 9000 lietuvių. Tai – jotvingių ir galindų kraštas. Visi žinome, jog Seinuose gyveno ir kunigavo Antanas Baranauskas. Ten jis ir palaidotas.
Augustavo giria, beveik žmogaus nepaliestas miško masyvas – saugoma teritorija, Vygrių nacionalinio parko dalis. Šalies nacionaliniame parke nuo pavasario iki rudens gyvena daug gandrų. Gandrai lizdus įsirengia tik gerose energetinėse vietovėse. Kaip ir lietuviški, žiemoti skrenda į Šiaurės Afriką. Beje, Augustavo miško dalis tęsiasi iki Lietuvos. Lietuvoje – Kapčiamiesčio miškas.
Lenkijoje įkurti 23 nacionaliniai parkai, kurie sudaro apie vieną procentą šalies teritorijos. 8 įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Netoli Lomžos miesto kelią kirto dešinysis Vyslos intakas – Narevo upė. Lomžoje gyvena apie 45000 gyventojų, Pravažiuojant Lomžą turistai iš Lietuvos dažnai sustoja ilgesnei pietų pertraukai, nes norintiems greitai pavalgyti, bistro kavinė labai patogi. Šį kartą nesustojome, važiavome toliau, pietauti buvo per anksti.
Tą dieną dangus nieko gero nežadėjo, slinko tiršti debesys, tačiau lietaus mūsų kelyje nebuvo.
Vroclave pavakary
… Vroclavas, Žemutinės Silezijos miestas, truputį daugiau nei Vilnius turintis gyventojų (632000), ketvirtas pagal dydį Lenkijoje. Vienintelis tos dienos mūsų didesnis kojų pamankštinimas, pasižvalgymas. Per Vroclavą teka penkios upės, stambiausia – Odra (Oderis). Seniau buvo Čekijos karalystės, Prūsijos, vokiečių miestas, vadintas Breslau (Lenkija, kaip ir Rusija, visus pavadinimus pakeičia), miesto teises gavęs 1261-ais. Per upes ir jose esančias salas pastatyta labai daug tiltų (apie 300). Tik 1945 m. pagal Podsdamo konferencijos sprendimą Vroclavas su visa Silezija atiduotas Lenkijai. Visi buvę gyventojai buvo deportuoti į Rytų Vokietiją, vietoj jų atsikėlė kolonistai lenkai. Dabar Vroclavas – stambus pramonės centras.
Vroclavas vadinamas nykštukų miestu. Nykštukas gerumo simbolis. Nykštuką gali pamatyti įvairiose vietose. Net ir ant stulpų, palangių ar šaligatvio pakraštėlyje. Jų era prasidėjo 1980-ais, dabar mažylių, visaip pasipuošusių, jau apie 600. Juos galima pamatyti daugelyje miesto vietovių. Tam parengtas specialus turistinis maršrutas, tačiau nykštukams apžiūrėti neturėjome galimybių.
Vroclave daug gotikinių bažnyčių, vakare ryškiai išsiskiriančių iš kitų Vroclavo istorinių pastatų. Jų smailės taip ir kelia akis į apšviestą dangų.
Tumski saloje – Jono krikštytojo gotikinė katedra, Jonui krikštytojui skirtas paminklas. Pasigrožėjome vakarinio Vroclavo senamiesčiu, tęsėme kelionę. Viešbutį Admiral, miestelio Legnica pakraštyje, pasiekėme gerokai sutemus.
Vokietijos keliais
… Nisa – upė, skirianti Vokietija nuo Prancūzijos, tačiau nėra jokių valstybių atskyrimo sienų (Šengeno erdvė). Nors anksčiau šią Vokietijos dalį kontroliavo sovietai ir taip paprastai kirsti valstybių sieną nebuvo galimybės.
Priminsiu, jog Vokietiją sudaro 16 žemių. Berlynas – atskiros žemės statusą turintis miestas. Rytų Vokietiją valdant sovietams, per vieną naktį Berlynas buvo aptvertas aukšta siena, kuri stovėjo 28 metus. Vokietijos respublika vėl apsijungė 1990 m spalio 3 d.
Vokietijoje dabar gyvena apie 83 mln. gyventojų. Mūsų kelio dalyje nuo senų laikų gyvena slavų gentis sorbai. Tad šiame Vokietijos pakraštyje – dvikalbystė. Tai ir agurkų augintojų kraštas.
Gidė sakė, jog vokiečiai ne tik tvarkos laikosi, labai šykštūs, didžiausi skundikai pasaulyje. Vokietijoje nustatytos tvarkos privalu laikytis, nes nedrausmingas greitai bus įskųstas, pranešta ir turėsi su policija nemalonaus bendravimo, teks mokėti baudas. Tad šioje valstybėje išsišokėlių beveik nėra, šeštadieniais po 16 valandos – poilsio valandos visiems. Lietuvoje taip nesielgiama. Ar lietuviai prie tokios, vokiškos tvarkos kada nors priprastų?..
…Saksonija, važiuojame šalia Dresdeno, 1945-ais šis miestas buvo visiškai subombarduotas, didelė griuvėsių krūva, tačiau dabar matėsi gražaus miesto statiniai. Dresdene nesustojame, nes mūsų ekskursija numatyta Niurnberge.
Gidė papasakojo apie vokiečių dainininkę Helena Fišer. Klausėmės žymios dainininkės dainų. H. Fišer pati brangiausia Vokietijos dainininkė. Jos mama rusė.
Niurnberge
Niurnbergas – pietų Vokietijos miestas, Bavarijos žemėje antras pagal dydį (po Miuncheno), pirmą kartą paminėtas 1050 metais. Miesto teises 1219-ais suteikė imperatorius Fryderikas II, nes ten pilyje, jis ir gyveno. Tuo metu Niurnberge rinkosi Reigstagas. Vėliau Niurnbergas tapo auksakalių ir ginklų gamybos miestu.
Pažintį su miestu pradėjome nuo pilies. Nuo šio kalno prasidėjo miestas. Nusileidus į senamiestį apžiūrėjome ten esančias įdomias vietas. Labai įdomus fontanas ,,Šeimyninio gyvenimo karuselė“. Jo figūrose – meilės, laimės, gyvenimo ir neapykantos išraiškos. Savotiška ir įdomi skulptūra – bokštas virš senovėje buvusio šulinio.
Buvo skirtas laikas ir savarankiškam pasivaikščiojimui po senamiestį, kavinių, parduotuvių ar restoranų lankymui. Gardumynų mėgėjai nusipirko Niurnbergo ypatingų meduolių, sudėtų į spalvingas dėžutes.
Šiame mieste sukurtas pirmasis pasaulio gaublys, pirmas kišeninis laikrodis. Per antrąjį pasaulinį karą Niurnberge buvo gaminami lėktuvai, tankų varikliai, povandeniniai laivai, todėl 1945 m. sausio pradžioje senamiestis buvo subombarduotas. Karo sąjungininkai miestą užėmė tik 1945 m. balandžio 21d. Dabar miestas visiškai atstatytas, puikus, jame gyvena 520 000 gyventojų.
Mūsų nakvynės viešbutis buvo prie Niurnbergo. Kaip ir į kitus viešbučius, atvykome vėlokai. Šiluma nelepino. Iš ryto lauke buvo tik du laipsniai šilumos.
Link Prancūzijos
Važiuojant Vokietijos žeme pakelėse daug didelių aikštelių krovininiam transportui. Vokietijos keliais išeiginėmis dienomis krovininis transportas važiuoti negali. Visi keliai, kad spūsčių nebūtų, skirti tik lengviesiems automobiliams, keleiviniam transportui. O kitomis dienomis ir krovininio transporto daug. Poilsio aikštelėse – nemokami tualetai turistams. Didelėse, apie vieno ha dydžio aikštelėse, matėsi labai daug stovinčio krovininio transporto. Kai kuriose – ir maitinimo įstaigos. Taip vadinamų fūrų vairuotojai, nuvažiavę nustatytą laiką, privalo ilsėtis. Gaila, tačiau tokių erdvių aikštelių transportui Lietuvoje nepastebėjau, todėl tikriausiai tolimųjų reisų vairuotojai Lietuvoje mažai sustoja ilgesniam poilsiui, nakvynėms. Ir pas mus prie kai kurių, kad ir nedidelių pakelės kavinių, išplėtę aikšteles bent iki pusės hektaro, greitai atsirastų ten norinčių sustoti. Labai svarbus akcentas – erdvūs tualetai. Mūsuose, kai kuriose, kad ir nedidelėse poilsio aikštelėse, patys paprasčiausi lauko tualetai yra, tačiau jie baisūs, po keletą metų nevalomi. Tų rajonų savivaldybėms gėda. Juk reikėtų bent rudenį, ar ankstyvą pavasarį tinkamai sutvarkyti.
Dunojaus upės pradžios kalnai
Važiuojant Prancūzijos link kairėje kelio pusėje matėsi Švarcvaldo kalnų masyvas, tankiai apaugęs eglėmis. (Lietuviškai – ,,Juodasis miškas“. Kalnai neaukšti, net pusantro kilometro nesiekiantys. Aukščiausias kalnas Feldbergas – 1493 m. virš jūros lygio.)
Švarcvaldo kalnuose prasideda Dunojus. Pagal ilgį – antroji Europos upė (ilgiausia – Volga). Pratekėjusi per 9 valstybes įteka į Juodąją jūrą. Turi 300 intakų. Po liūčių pakilęs vanduo padaro pakrančių gyventojams daug bėdų.
Dešinėje už dešimties kilometrų (kalnus skiria tik apie 20 km pločio lygumos ruožas), jau kitas kalnų masyvas – Vogėzai. Vogėzų kalnai yra Elzaso ir Lotaringijos regionuose. Tęsiasi iš šiaurės rytų į pietvakarius apie 120 km. Neaukšti. Aukščiausia viršūnė Gran Babilonas – 1424 m. virš jūros lygio. Pietrytiniuose šlaituose vynuogynai, ten susidaro ypatingos sąlygos vynuoges auginti.
Platinamos autostrados
Kai kuriose atkarpose – dideli kelio platinimo darbai. Iškirsti miško ruožai, kasami kalvų šlaitai. Man, kaip aplinkosaugininkui, nesmagu tai matyti, tačiau rimčiau galvojant, dabartiniame gyvenimo ir technikos judėjimo amžiuje, ko gero, kitaip negalima. Medį pasodinus kitoje vietoje, vėliau jis teiks grožį ir naudą, o avaringame kelyje įvyksta daug nelaimių.
Gyventojų tankumas Vokietijoje beveik penkis kartus didesnis negu Lietuvoje. Lietuvoje, lyginant su Vokietija turime nepalyginamai daugiau laisvų žemės plotų, tačiau, pagal miškingumą, Vokietija, kaip ir Lietuva, nesiekia ES miškingumo vidurkio. Mūsų vyriausybė neskatina, netgi trukdo žemės ūkio paskirties žemę paversti mišku. Žemės savininkas, nesuderinęs su institucijomis, savo žemėje negali sodinti mišką. Nesuprantama, kodėl privačios žemės šeimininkas savo nuožiūra negali tvarkytis. Gal jis ne bulves, kviečius, o mišką nori sodinti. Pamiršta konstitucijos straipsnis apie privačią nuosavybę.
Vogėzų prieškalnėse
…Jau – Prancūzijoje, iš toliau kelio dešinėje matėsi Vogėzų neaukšti kalnai. Mes – Elzaso regione, garsėjančiame vynuogynais ir vyno gamintojais. Šio centro gamtinis simbolis – Gandras.
Įvažiuojant į Colmarą pamatėme Laisvės statulą – lygiai tokia, kaip Amerikos simbolis. Kad gerai pamatytume, autobusas aplink paminklą specialiai apvažiuoja ratu. Pasirodo, Frederiko Augusto Bartholdi, Laisvės paminklo kūrėjo, gimtinė yra Colmare. Todėl jo gimtinėje pastatyta Laisvės statulos kopija.
Colmaras gražus miestas. Ten gyvena 70000 gyventojų. Senosios architektūros namai, su raudonais stogais, balkonais, kitomis ryškiomis detalėmis.
Pasivaikščiojome gatvelėmis, aplankėme Domininkonų bažnyčią, statytą dar 13 amžiuje, Šv. Martyno bažnyčią ir kitas įsimintinas vietas. Nedidelėmis, plokščiadugnėmis valtimis plaukėme kanalu. Aplankėme ten gyvenantį ir kavinukę turintį vyndarį iš Sakartvelo Muchtangą. Pasirodė, jog su mūsų gide Asta – seni draugai, tad aplankėme. Vaišinomės jo vynu.
Nors buvo pavakarys, užsukome ir į vyndarių miestelį Riquewihre. Specialiai užsakytu traukinuku mus nuvežė į vynuogynus. Kiek akys aprėpia – Vozgėzų kalno šlaitų vynuogynai. Įrašytame pasakojime (gaila, tačiau niekur lietuviškų įrašų nebuvo), išgirdome, jog gerą derlių vynuogynas duoda 50 metų. Sumažėjus derliui iškertama ir užveisiamas naujas vynuogynas.
Važiuodami kalno šlaitu iš tikro matėme įvairaus brandumo vynuogynų. Kalno šlaite sustojome pasižvalgyti. Vynuogės buvo jau nuskintos. Tik kai kas aptikdavo labai saldžių vynuogių nedideles kekes. Po pasivažinėjimo, sugrįžę į miestelį, užėjome pas vyndarį. Pusrūsyje, šalia vyno ruošimo įrangos, vyko prekyba. Suprantama jam pasisekė, nes visi mūsų keliauninkai, kaip sakoma, iš pirmų rankų nusipirko jo produkcijos. Visiems, nesvarbu kiek butelių nusipirkai, pirkinys buvo sandariai supakuojamas. Nors… dauguma miestelio gyventojų – vyndariai, turintys įvairaus dydžio vynuogynus, tačiau pas kitus nesižvalgėme. Nustatyta, jog Elzaso regione gyvena 8000 vyndarių.
Vėl visai sutemus pasiekėme nakvynės viešbutį.
Europos parlamente
… Strasbūras – Europos Sąjungos sostinė. Ir ne vienintelė. Pernai lankėmės Briuselyje. Europos Parlamentas dirba trijuose miestuose: Strasbūre, Briuselyje ir Liuksemburge.
Strasbūre Europos parlamento rūmai tiesiog įspūdingi. Praėjus patikrą mus pasitiko Europos Parlamento narys Stasys Jakeliūnas. Su juo ir kitais tame pastate dirbančiais atstovais tiek pavaikščiojome po rūmus. Specialioje, apvalioje salėje pažiūrėjome tikriausiai visoms delegacijoms rodomą filmą apie Europos Sąjungą, parlamento darbą, jos žmones.
Europarlamentaras Stasys Jakeliūnas visiems kelionės dalyviams padovanojo savo tik parašytą knygą ,,Kas Vogė iš Lietuvos Senjorų“. Tai jo pastangos gelbėti ,,Sodrą“ ir pensijų fondus. Vėliau plačiau paaiškino apie pensijų reformos ir antrosios pensijų sistemos pakopos atsiradimą ir ,,Sodros“ problemas. Dar būdamas Lietuvos Respublikos Seimo nariu įsiklausydavo į pensininkų keliamas problemas, iniciavo įstatymo pakeitimą pensijų didinimo kryptimi. Tad bendravimas tęsiasi. Praeitais metais buvo pasikvietęs į Briuselį. Kiekvienas Europos Parlamento narys kiekvienais metais gali pasikviesti 110 svečių, supažindinti su EP darbu.
Pokalbis su Stasiu Jakeliūnu vyko susitikimams skirtoje nedidelėje, tokiems renginiams skirtoje salėje.
Apie ES veiklą informaciją pateikė ten dirbantis Robertas Pogorelis. Daugiatautis Europos parlamentas įkurtas 1952 m. rugsėjo 10 d. Nuo 1979 m renkamas tiesiogiai. Dabar EP yra 705 nariai, tačiau per ateinančius rinkimus, kurie vyks 2024 m. birželio 9 d. jau bus renkama 720 narių. Tai – vienas didžiausių pasaulio parlamentų. Kiekvienai valstybei, priklausomai nuo gyventojų skaičiaus, nustatytas parlamentarų skaičius. Lietuvai, kitiems rinkimams, kaip ir šioje kadencijoje, skirta 11 vietų. Daugiausia mandatų turi Vokietija – 96, Prancūzija turėjo 79 narius, nuo kitų rinkimų dviem mandatais padidinama. Mūsų kaimynai latviai turėjo 8 mandatus, nuo kitų rinkimų turės 9. Daugiau mandatų gauna Ispanija, Lenkija, Nyderlandai, Suomija ir kitos valstybės, kuriose daugėjo gyventojų. Europos parlamentas padidės 15 narių. R. Pogorelis sakė, jog ES pagrindinės vertybės yra: žmogaus orumas, laisvė, demokratija, lygybė, teisės viršenybė, žmogaus teisės.
Iš Briuselio į Strasbūrą visas EP vyksta kiekvieną mėnesį, 12 kartų per metus. Strasbūre vyksta plenariniai posėdžiai. Labai didelės išlaidos, nes Briuselyje – tik komitetų ir frakcijų posėdžiai ir neeilinės sesijos. Visi parlamento nariai ir visi dirbantys Briuselyje kiekvieną mėnesį savaitei atvažiuoja į Strasbūrą. Sunku išsivaizduoti kokios didelės tokių važinėjimų išlaidos, tačiau Prancūzijos delegacija niekada nesutiks, kad būtų keičiama nusistovėjusi tvarka.
Dabar EP yra parengęs dokumentą dėl Universalių kroviklių priėmimo.
Stasys Jakeliūnas pasakojo apie savo darbą Europos parlamente. Kaip ir Lietuvoje kartais tampa ,,balta varna“, tačiau savo įsitikinimų laikosi. Nors išrinktas Valstiečių partijos sąraše, tačiau nėra tos partijos narys ir jo įsitikinimai ne visuomet sutampa su Valstiečių ir žaliųjų sąjungos nuostatomis. Kandidatuoti į ateinančių metų rinkimus nori, tačiau dar neapsisprendęs, gal labiau nori į Lietuvos Respublikos Seimą.
Europarlamentaras Stasys Jakeliūnas sename Strasbūro restorane mus vaišino Elzaso tradiciniais patiekalais, elzasietišku vynu.
Strasbūre gyvena 460000 gyventojų. Centrinė miesto dalis apsupta dviejų Ilo upės atšakų vadinama ,,didžiąja sala“, saugoma UNESCO. Labai įspūdinga Dievo Motinos (Notr Dam de Strasbur) katedra. Jos stiebo aukštis – 146 m. Kai ją pastatė, buvo aukščiausia pasaulyje.
Pažintį su Strasbūru tęsėme plaukdami Ilo upe. Mums buvo sudaryta galimybė ir patiems pasižvalgyti po miesto senamiestį. Aš, šiek tiek pasižvalgęs, pasirinkau kelionę po senamiestį traukinuku. Netikėtai susipažinau su dviem lietuvėmis – Terese ir Jadvyga, atvykusiomis iš Amerikos, iš Klivlendo.
Baden Badene
… Baden Badenas – Vokietijos miestas. Badene – Viurtenbergo žemėje, rytiniame Reino aukštupio krante. Nuo 18 a. svarbus kurortas. Mieste gyvena 55000 gyventojų. 12 mineralinio vandens versmių, išgaunama iš žemės gelmių pakilusio vandens. Mineralinio vandens temperatūra – nuo 37 iki 72 l c . Gydomosios vonios, sveikatingumo baseinai. Gydo sąnarius, artritą, infarktus, insultus, impotenciją.
Gaminama labai gera kosmetika. Terminės pirtys veikia nuo romėnų laikų. ,,Baden Baden“ išvertus į lietuvių kalbą reiškia „maudytis maudytis“. Kurortą nuo senų laikų labai pamilę rusai, ten buvo atvykęs, ilgokai gyveno Dostajevskis. Šiame kurorte jis parašė romaną ,,Lošėjas“.
Dauguma ir mūsų kelionės dalyvių norėjo maudytis, išbandė termines vandens maudyklas. Pasisveikatinus, pasižvalgius po kurortą – ilga kelionė per Vokietiją į Lenkiją. Nakvynė netoli Vroclavo. Į Vilnių – vėl per Alytų, Kauną – parvykome naktį.
Kęstučio Turonio nuotraukose kelionės vaizdai ir akimirkos