Vacys PAULAUSKAS
Žvejų būrelio vadovas, papildomo ugdymo pedagogas ekspertas
Aukite, lašišos!
Į gyvenimą palydėti lašišų jaunikliai
Mokytoja Gabija Kairytė su Karalienės Mortos sodelio vaikais
Bernardinų sode greta Vilnelės esančiose vaikų žaidimo aikštelėse niekada netrūksta vaikiško krykštavimo. Tačiau birželio 9 dieną vaikučių, juos atlydėjusių ir šiaip pasiilgusių gamtos prieglobsčio, buvo labai daug. Prie Vilnios upės juos subūrė Žuvininkystės tarnybos (ŽT) prie Žemės ūkio ministerijos kvietimas palydėti išleidžiamus lašišų jauniklius. 5 tūkst. lašišaičių, atgabentų iš ŽT Žuvivaisos skyriaus Žeimenos poskyrio lašišinių žuvų veislyno, masino vaikus, smalsuolius ir žiniasklaidos atstovus. Tai jau nebe pirmas kartas kuomet paleidžiant žuvis kviečiami vaikai.
Įdomūs ir smalsūs
Praeitų metų pavasaris buvo šiltesnis. Anksčiau sušilo upių vandenys ir įsimintinas vaikams bei jaunimui lašišaičių palydas ŽT organizavo gegužės 27 d. („Žaliasis pasaulis“ 2014 m. Nr.22). Prisimindama tai ŽT direktorė Indrė Šidlauskienė pastebėjo, jog tuomet dar buvo nepasibaigę mokslo metai ir renginyje dalyvavo daug vyresnio amžiaus moksleivių. Šis pavasaris šilumos pagailėjo. Dauguma moksleivių mokslus baigė anksčiau nei buvo galima paleisti žuveles. Nors renginyje matėsi tik vienas kitas vyresniokas, smagu buvo regėti geltonomis saugos liemenėmis vilkinčius, pedagogių globojamas „Vaikystės sodo“ smalsių vaikučių grupes. Su manimi noriai bendravo Karalienės Mortos sodelio vaikai ir juos lydinti Karalienės Mortos mokyklos pradinukų mokytoja, psichologė Gabija Kairytė. Mano fotoaparatas vaikų nedomino, tokių jie matę ne vieną ir daug geresnių. O diktofonas jiems pasirodė vertas dėmesio. Teko paaiškinti, kam jis reikalingas, ir netgi duoti pasiklausyti įrašo. Vaikai su dideliu noru pasakojo apie namuose turimus augintinius. Ypač spindėjo tų akelės, kurie kalbėjo apie katinėlius ir šuniukus, džiaugėsi sodelio akvariume gyvenančiu šamuku ir gaideliu. Iš mokytojos sužinojau ir apie Karalienės Mortos mokykloje esantį gyvūnų kampelį. Tarp vaikų kaip mėgstamiausius G. Kairytė įvardijo šinšilą ir žalčius.
Prakalbus apie žuvis paaiškėjo, jog vaikai kai kurias jų žino, o Augustas pasidalijo savo mintimis apie meškeriojimą ir tam reikalingus įrankius.
Lygiai kaip ir pernai, tarp žuveles išlydinčių buvo Romų visuomenės centro vaikai. Tai mano bičiuliai, su kuriais, kaip savanoris, bendrauju antrus metus („Žaliasis pasaulis“ 2014 m Nr. 30). Į renginį juos atlydėjo priešmokyklinio ugdymo auklėtoja Dalia Subatavičienė ir tarpkultūrinis tarpininkas (pedagogas) Konstantin Stech.
Piešiant pažinti
Vaikai mėgsta piešti, spalvinti, fantazuoti. Į tai man teko atsižvelgti 2000-2012 m. žurnale „Meškeriotojas“ vaikams ir jaunimui rašant „Dėdės Vacio kampelį“. Dvylika metų tai buvo pedagogo žodis, ne tik apie žuvų gaudymą, bet ir apie gamtos pažinimą, jos tausojimą, racionalų žuvų išteklių panaudojimą. Iš pradžių galvojau, kad atgaliniam ryšiui su jaunaisiais skaitytojais palaikyti užteks viktorinos. Deja, su atsakymais pradėję plaukti laiškai ir jų pagarsinimas paskatino rašinių konkurso „Oi, tai buvo, tai nutiko“ atsiradimą. Bet vaikams to neužteko. Jie masiškai pradėjo siųsti savo piešinius. Taip „Dėdės Vacio kampelyje“ atsirado piešinių konkursas „Vandens gyvūnijos pasaulis“. Darbų gaudavom daug. Taip skyrelis žurnale tapo spalvingesnis ir jame galėjo pasireikšti piešimo gyslelę turintieji, dailės būrelius ar mokyklas lankantieji jaunieji meškeriotojai.
Apie vaikų norą piešti užsiminiau todėl, kad mane, daug metų dirbusį su jaunaisiais filatelistais, akvariumininkais ir žvejais, nudžiugino žuvelių palydose kartu su nuotaikingais balionais vaikams dalijama „Spalvinimo knygutė“. Joje supažindinama ir siūloma nuspalvinti visas ŽT poskyriuose veisiamas žuvis ir vėžius. Tai tikrai puikus sumanymas. Ir visai nesvarbu, ar ieškos vaikai spalvotų žuvų piešinių bei nuotraukų, ar leis pasireikšti lakiai fantazijai. Svarbu, jog jie daugiau sužinos ir pajus norą geriau pažinti įdomų žuvų pasaulį. Teisi žemės ūkio viceministrė Lina Kujalytė prieš paleidžiant lašišaites sakiusi, kad šis renginys edukacinis, skirtas ne tik žuvų ištekliams gausinti, bet ir vaikams šviesti. Ji džiaugėsi, kad ŽT prisideda prie gamtos išteklių išsaugojimo, jų atkūrimo ir kiekvienais metais išleidžia į pasaulį 26 milijonus įvairių žuvų rūšių. Pakvietusi vaikus aktyviai dalyvauti paleidžiant žuveles viceministrė teigė įsitikinusi, kad tampanti kasmete tradicija kviesti vaikus ir jaunimą paleidžiant žuvis bus puoselėjama ateityje.
Nėra abejonės, jog vaikams išdalinta ŽT „Spalvinimo knygutė“ tarnaus vaikų švietimui. Tik gaila, kad mažai turime vaikams prieinamos literatūros su spalvotomis mūsų krašto žuvimis. 1971 m. 30 000 tiražu išleista Rostislavo Kroto (1916-1996) knygutė „Lietuvos gėlavandenės žuvys“ seniai tapo bibliografine retenybe. Ne ką geresnė padėtis ir su Juozo Virbicko (1939-2006) knyga „Lietuvos žuvys“. 1986 m. išleisto 45 000 egzempliorių tiražo nepakako, o 2000 m. pakartotinas šios knygos leidimas dienos šviesą išvydo vos 500 egzempliorių tiražu. 1998 m. pasirodė Egidijaus Bukelskio, Vytauto Kesmino, Rimanto Repečkos dviejų dalių leidinys LIETUVOS ŽUVYS: „Gėlavandenės žuvys“, „Baltijos jūros žuvys“. Leidinio tiražas nenurodytas, tačiau esu įsitikinęs, kad ir jis yra menkas. Dar yra išleisi du plakatų komplektai, bet ir juos vargu ar mato vaikai savo mokyklose. Taigi, ar ne pats laikas galvoti apie spalvoto, vaikams prieinamo leidinio apie Lietuvos žuvis išleidimą.
Papasakojo ir padėjo paleisti
Žuvininkystės tarnybos direktorei Indrei Šidlauskienei pakvietus vaikus iš arčiau apžiūrėti maišus su žuvimis, apie lašišų ikrų paėmimą, jų inkubavimą ir žuvelių auginimą smalsuoliams pasakojo ŽT Žuvivaisos skyriaus Žeimenos poskyrio vyriausiasis specialistas Egidijus Leliūna.
„Dar žiemą iš ikrų išsirita mažytės žuvelės, kurios baseinuose auga iki pavasario. Vasaros pradžioje, kai jos būna tokio dydžio, kokias dabar matote, mes jas išvežam į upes. Mokslininkai atlieka tyrimus ir nustato, kiek ir kokių žuvų upei reikalinga. Šiandien mes atvežėm dešimt maišų, kuriuose yra po 500 vienetų 1-2 g lašišų jauniklių. Paleistos žuvytės šią ir dar kitą vasarą gyvens upėje. Po to jos išplauks maitintis į Baltijos jūrą ir, užaugusios iki 10 ir daugiau kilogramų, didžiulės sidabrinės spalvos žuvys sugrįš neršti“, – kalbėjo vaikams specialistas, paaiškindamas kodėl dabar maišai pūpso sumerkti Vilnelės vandenyje. Be to, E. Leliūna paminėjo savo gyvenimo būdu į lašišas panašius šlakius ir papasakojo apie nuolat Vilnelėje ir kitose Lietuvos upėse ir upeliuose gyvenančius marguosius upėtakius.
Atrišus maišus ir perpylus žuveles į plastiko talpas, papildžius jas Vilnelės vandeniu, paleisti vaikams žuvis padėjo ŽT žuvivaisos skyriaus vyriausieji specialistai Andrej Pilinkovskij ir Bronius Daukšys. Jiems talkino ir vaikų dovanomis rūpinosi šventėje dalyvavęs gausus ŽT darbuotojų ir pagalbininkų būrys.
Vacio Paulausko nuotraukos