Lietuvos žaliųjų partijos (LŽP – ne valstiečių) suvažiavimas vyko 2022-11-26 nuostabiame gamtos kampelyje – Europos parko Edukacijos centre (Joneikiškių k., Vilniaus rajone). Dideli salės langai lyg ir sujungė gamtos ir vidaus erdves. Baltas puraus sniego kilimas nusislinko į mišką, kurio erdvėse išdėstyta jau daugiau 100 įvairių skulptūrų.
Prieš suvažiavimą dalis delegatų susipažino su Europos parku, skulptūrų ekspozicija. Meno kūriniai po atviru dangumi išdėstyti 55 ha miške, laukymėse, prie suformuotų tvenkinėlių. Eksponuojami ne tik lietuvių ir kitų pasaulio šalių menininkų darbai. Skulptorius iš JAV Dennis Oppenhein masyvų kūrinį pavadino ,,Krėslas-Baseinas“. Nūnai jis sniegu padengtas, tačiau vasarą tame krėsle ir vanduo telkšo.
Tvarkant mišką tenka pašalinti sausuolius, išvartas, tad esama daug medienos. Ji sutvarkyta ne bet kaip. Gavosi įdomus kūrinys iš malkų. Žiemą jos panaudojamos pastatams šildyti. Tad dviguba paskirtis – grožiui ir šilumai. Kažkada berželis nukentėjo, buvo pažeistas kamienas, augdamas užaugino ir įdomų gumbą. Štai ir Gamtos kūrinys.
Ir vietą Geografijos parko įkūrėjas skulptorius Gintaras Karosas pasirinko neatsitiktinai Visai netoli Europos geografinio centro. Tad į organizuojamus kūrybos plenerus atvyksta menininkai iš įvairių pasaulio šalių. Galima tik pasidžiaugti, jog šalia sostinės išsaugota tokia gražios gamtos erdvė.
Prioritetinės LŽP kryptys – trys
Pagrindiniu Lietuvos žaliųjų partijos veiklos prioritetu yra pagarba žmogui ir gamtai. Lietuva turi būti draugiška gamtai klimato kaitos sąlygomis. Lietuvos siekis: iki 2030-ųjų visa šalyje suvartojama elektra turi būti pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Per ateinančius dvidešimt metų Lietuva taptų klimatui neutralia valstybe. Todėl miškingumo didinimas turėtų būti valstybinės svarbos. Dabar Lietuvos miškingumas net nesiekia ES miškingumo vidurkio (ES vidurkis – 40 proc.). Pasak pranešėjos, Vyriausybė turi sumažinti miškų kirtimo metinę normą. Konstatuota, jog LŽP nuolat imasi aplinkos švarinimo, miško sodinimo talkų, aktyviai dalyvavo svarstant Nacionalinį susitarimą dėl miškų.
Labai svarbus tikslas – gyvenimas be atliekų. Apie tai jau daug kalbama, tačiau sukurta sistema funkcionuoja gana blogai. Tai gyvendinti galėsime, pasak pranešėjos I. Budraitės, tik įtvirtinus žiedinę ekonomiką. Dabar Lietuvos gamybinėje veikloje žiedinė ekonomika sudaro tik apie 5 proc. (o ir pasauliniu mastu – tik 10 proc.). Žinant, jog pasaulyje per metus panaudojama apie 100 milijardų tonų įvairių išteklių, šioje kryptyje vietos veiklai esama daug. Lietuvoje įvairių antrinių žaliavų perdirbama nepakankamai. Iš bendro atliekų srauto reikia išimti maisto ir kitas biodegraduojančias atliekas. Žiediškumo vystymo stadijoje ypatinga reikšmė skiriama technologijoms. Tad investicijos į mokslo tyrimus, taikomąjį mokslo pobūdį, technologijų kūrimą turi būti ženklesnės. Neseniai įvykęs tradicinis forumas, kuriame aktyviai dalyvavo LŽP nariai, gilinosi į šalies energetikos plėtros problematiką, pateiktos idėjos turės įtakos dešimtmečio strateginiams planams, veiklos pokyčiams.
„Savivaldybių pastangos padėtį gerinti dešimties balų sistemoje lygios trejetui. Būtent toks pažymys rašytas pavasarį skelbtame Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitinge (reitingo balų vidurkis 32,5 iš 100). Ir tai reiškia ne šiaip žalą gamtai, tai reiškia tiesioginius nuostolius gyventojų piniginėms ir grėsmes sveikatai. Esama padėtis žaliųjų netenkina, todėl esame pasiruošę tęsti partijos veiklą siūlydami savo kompetenciją efektyvesniems sprendimams diegti“, – kalbėjo Ieva Budraitė.
Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas sostinėje šią žiemą deginti mazutą labai pablogins oro kokybę. Kai vakarų krypties vėjai pūs į miestą, neigiamą poveikį pajus gyventojai, turintys sveikatos problemų. Sostinėje jau prieš keletą metų galėjo būti pigesnė, mažiau orą teršianti alternatyva, tačiau Vilniaus miesto valdžia nesirūpino dėl kogeneracinės jėgainės su biokuro katilu įrengimu. Projektas vėluoja jau keturis metus. Vilniaus miesto savivaldybės taryboje nėra narių, galinčių aktyviau įtakoti miesto administraciją labiau rūpintis aplinkos apsaugos problemų sprendimu.
Kuriant gerovės valstybę būtina labiau rūpintis socialinės apsaugos, viešųjų paslaugų srityse. Ta kryptimi juda šiaurės šalys, kurios gali būti mums pavyzdžiu.
Pasak Ievos Budraitės, Lietuvos žaliųjų partijos nariai daug dėmesio skiria gyvūnų gerovės problemoms spręsti. Siūlė Kuršių mariose uždrausti verslinę žvejybą. Kiekvieną pavasarį organizuojami reidai į Vingio parką dėl migruojančių varlių apsaugos.
Partijos nariai aktyviai padeda Ukrainos kariams. Pirmosios akcijos metu buvo nupirkta elektrinių dviračių ir perduota ukrainiečiams. Ruošiama nauja siunta.
Vilniaus Green tech forume diskusijoje dėl Vilniaus, kaip žaliausiojo Europos regiono centro, ateities atkreiptas dėmesys, jog sostinėje viešasis transportas neatitinka šiandieninių reikalavimų: senas troleibusų tinklas, ir parkas. Dyzeliniai autobusai teršia orą, kelia triukšmą. Paskelbtoji ,,Žalioji banga“ nešvarina ir nežalina miesto.
Atkreiptas pranešėjos dėmesys ir į tai, jog Žaliosios politikos institutas šiemet organizavo Nacionalinį aplinkosaugos egzaminą. Jo veiklą rėmė LRT ir Nyderlandų karalystės ambasada Lietuvoje. Egzamine dalyvavo 486 ekspertai.
Per ataskaitinį laikotarpį įsisteigė keturi nauji LŽP skyriai – Anykščių, Ignalinos, Plungės ir Radviliškio rajonuose. Lietuvos žaliųjų partijos gretas papildė 120 naujų narių.
LŽP tarybos pirmininkas prof. Vytautas Nekrošius pateikė ataskaitą apie partijos tarybos darbą.
Po diskusijų buvo išrinkti nauji valdymo organai.
Lietuvos žaliųjų partijos pirmininke antrajai kadencijai vėl išrinkta Ieva Budraitė. Patvirtinti penki pavaduotojai: buvęs Pasaulinės biomasės asociacijos vadovas (dabar – valdybos narys), atsinaujinančios energetikos ekspertas Remigijus Lapinskas; neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius, partijos Vilniaus skyriaus pirmininkas Laurynas Okockis; ekonomistė, Panevėžio skyriaus pirmininkė Gema Umbrasienė; aplinkos duomenų analitikas Svajūnas Plungė; LŽP Kauno skyriaus pirmininkas Martynas Petraitis.
Naują partijos valdybą sudaro 15 partijos narių. Išrinkta nauja partijos taryba. Tarybos pirmininku vėl išrinktas prof. Vytautas Nekrošius.
Daug vietos LŽP suvažiavime buvo skirta artėjantiems rinkimams į miestų ir rajonų tarybas. Lietuvoje yra 25 Lietuvos žaliųjų partijos skyriai, tačiau ne visi dalyvaus rinkimuose į vietos savivaldos tarybas.
Patvirtinti kandidatai į merus ateinančių metų kovo 5-ąją vyksiančiuose savivaldos rinkimuose, kandidatų į miestų tarybas sąrašai.
Kandidatu į sostinės mero pareigas LŽP Vilniaus skyrius iškėlė Remigijų Lapinską. Remigijus – teisininkas, teisės magistras, VšĮ ,,Žaliosios politikos instituto“ vienas iš steigėjų, jo vadovas. Jis 2020-ais įkūrė Neliečiamojo miško paramos fondą. Tikslas – sodinti mišką, kuris jokiais komerciniais tikslais nebūtų kertamas. Garliavos, kurioje Remigijus Lapinskas baigė vidurinę mokyklą, skundėsi neturintys ūkininkų turgelio. Remigijui finansiškai padedant buvo rekonstruotas nenaudojamas pastatas. Turgelis jau veikia.
LŽP įsipareigojo remti savųjų politikų siekius: Klaipėdos mieste mero pozicijos siekiančiam teisininkui Arvydui Ekčiui, Panevėžio mieste – ilgametei politikei, vietos savivaldos tarybos narei Gemai Umbrasienei. Utenos rajone į merus bus keliamas vietos savivaldos tarybos narys Sigitas Mecelica, Ignalinos rajone – teisininko Vaidoto Židanavičiaus kandidatūra, Molėtų rajone – ekonomisto Ginto Umbraso, Kaišiadorių rajone – teisininko, vietos savivaldos tarybos nario Virginijaus Ceslevičiaus, Kelmės rajone – Gyvūnų mylėtojų asociacijos vadovės Linos Samulytės kandidatūros.
Partijos siekis – kurti skyrius likusiuose Lietuvos miestuose ir gyvenvietėse. Didinti narių skaičių, didinti partijos žinomumą, nors geltonoji žiniasklaida kreipia dėmesį tik į kelias didžiąsias partijas.
Kęstučio Turonio nuotraukos
