Malonu atsigręžti atgal, skaičiuoti ir konstatuoti: Viešvilės jaunųjų miško bičiulių būrelis „Atžalynas“ gyvuoja jau 20 metų? Šis būrelis mokykloje pradėjo savo veiklą 1997-ais. Tuo metu Kalvelių girininkijos girininke dirbusi Irena Petrošienė subūrė mokyklos mokinius, mėgstančius gamtą, norinčius aktyviai dalyvauti sodinant medžius, globojant paukščius ir žvėrelius žiemą, besidominčius miškininko darbu.
Vargu ar tada jaunieji miškininkai ir jų globėja Irena tikėjo tokia tvaria draugyste ir jos vaisiais. Mokinių pažintis su juos supančia gamta buvo neišvengiama. Juk greta yra didžiulė Karšuvos giria. Ji žmonių lankoma visais metų laikais, nes gausu grybų ir uogų. Vilioja ir nuostabios Kaskalnio kopos, esama ir dar daug visokių, tik gamtos vaikui suprantamų, paslapčių. Tiesa yra ir kitokia: ten, kur praeina žmogus, dažniausiai miškas kuo nors „pasipuošia“. Todėl miškininkei Irenai ir norėjosi bendraujant su moksleiviais diegti meilę ne tik savo kiemui ar miesteliui, o ir juos supančiai gamtinei aplinkai. Dėl to ir atsirado Viešvilės pagrindinės mokyklos jaunųjų miško bičiulių būrelis „Atžalynas“. Jis, tarsi jaunas miškas, – nuolat auginantis naujas atžalas (nuo penktokų ir išlydint mišką bei gamtą mylinčius dešimtokus).
Dirbant su jaunuoliais Irenai į pagalbą atėjo buvusi geografijos mokytoja Nijolė Raščiauskienė.
Įvairių naudingų darbų atliko mūsų jaunieji miško bičiuliai: pasodino daug medžių, padarė ir įkėlė paukščiams daugybę inkilų, maitino žvėrelius žiemą… Gyvavo „Atžalyno“ nariai, paremdami vieni kitus ir džiaugsme, ir varge. Vasarai prasidėjus, keliaudavo, stovyklaudavo, su kitais urėdijos remiamais būreliais kartu rengdavo stovyklas Pašvenčio ar Jūravos girininkijose. Keliaudavo po respublikos miškus ir miestelius. Visi anksčiau dalyvavę būrelio veikloje žinojo vieną taisyklę – pramogas reikia užsitarnauti darbu. Tad kalė lesyklas, inkilus, rinko šiukšles pakelėse, rūpinosi žvėreliais, sodino mišką. Buvo visko – ir džiaugsmo (kai mus pagirdavo), ir nerimo (ar ateis naujų narių naujais mokslo metais?), ir rūpesčių (ar viską spėsim atlikti taip, kaip reikia miškui?). Malonu būdavo stebėti bičiulius, kurie atėję į stovyklavietę žinojo, jog reikia atsinešti kastuvą, kirvį, pamokydavo jaunesnius narius (kokias malkas galima naudoti laužui, kokių medžių iešmus paruošti maisto kepimui).
Bėgo metai, keitėsi tvarkos – girininkijose darbus ėmė dirbti atvykę rangovai, kurie sudaro sutartis su urėdija. Saugumo technikos taisyklės ir įvairiausi apribojimai neleido jauniesiems miško bičiuliams imtis miško darbų. Beliko tik dalyvauti talkose.
Veiklos esama įvairios… Štai pradėta tvarkyti senąsias mūsų krašto gyventojų giriose esančias kapines (jų seniūnijoje yra 17), įsitraukėme į akciją „Parsinešk Kalėdas į savo namus“. Džiugu, kad šioje veikloje mokykla, seniūnija, kultūros centras, miškininkai suvienijo jėgas. Tad ir gimė šventė mūsų garbaus amžiaus gyventojams, kai juos aplanko komanda – suaugę žmonės, moksleiviai. Ne visi juk gali ateiti į miestelio aikštelę, kur dalijamos eglės šakos. Kasmet dalyvaujame ir mokykloje vykstančioje „Gerumo mugėje“, kai mokomės pastebėti greta esantį senolį. Visada džiaugiamės gavę kvietimą dalyvauti įvairiuose konkursuose, akcijose, kitose veiklose. Aktyviai vykdome tiriamuosius darbus miške. Stengiamės surasti įdomias ir naudingas temas.
… Kiek buvo rūpesčio kol įvertinome sėklinėje plantacijoje ir miško želdiniuose augančių pušų skirtumus, jų prisitaikymą toli nuo tikrų namų augti bei derėti. Kiek buvo džiaugsmo, kai mūsų primityviai atlikti daigumo tyrimai labai nedaug skyrėsi nuo tų, kuriuos nustatė sėklų tyrimo stotis. Aiškinomės kuo skiriasi žolinė augmenija pušyne, mišriame miške ir bukyne. Nagrinėjome invazinio augalo (kanadinės rykštenės) naikinimo būdus. Džiaugiamės kaštonų gelbėjimo akcija – ją vykdome keletą metų ir jau matome rezultatus. Viešvilės miestelyje kaštonai tikrai sveikesni, lapai gražūs iki pat rudens, kol juos nuplėšia vėjas.
Turime savo ąžuolų guotą, pasodintą Pagramančio parke. Sodinome kartu su Tauragės apskrities jaunaisiais miško bičiuliais Lietuvos tūkstantmečio garbei. Taip pat žaliuoja mūsų sodintos eglutes Žalgirio 600 metų jubiliejiniuose želdiniuose Nemenčinėje. Esame pasodinę medžių Europos miške Pašventyje ir Dubravos miške. Mus jau gerokai praaugęs sodintas jaunuolynas Kalvelių girininkijos miškuose.
Visa tai – tik dalis mūsų kasdienybės, kuri buvo prisiminta būrelio dvidešimtmečio šventėje. Į ją su sveikinimais bei dovanomis atvyko Jurbarko Naujamiesčio pagrindinės mokyklos, Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijos, Marijampolės r. Liudvinavo Kazio Borutos gimnazijos jaunieji miško bičiuliai. Šventėje daug gražių ir prasmingų linkėjimų jauniesiems miško bičiuliams ir jų vadovėms išsakė nuolatiniai patarėjai ir pagalbininkai – miškininkai: Jurbarko urėdas Edmundas Mačieža, jaunųjų miškininkų veiklos buvusi koordinatorė Dalia Mačiežienė (dabar – Mociškių girininkė), dabartinis JMBB veiklos koordinatorius Antanas Samuilis, Kalvelių girininkijos darbuotojai, Viešvilės rezervato direktorius Algis Butleris.
Šventę pradėjo visi dalyviai sudainuodami jaunųjų miško bičiulių himną, vėliau renginio vedėjos Manta Bukauskaitė ir Armanda Urpšaitė priminė jau istorija tapusius veiklos tarpsnius, skambėjo sveikinimai, buvęs būrelio narys Pijus, parengęs šventei nuotraukų su gamtos vaizdais parodą, uždegė žvakes ant šventinio torto. Po iškilmingos dalies, po malonių sveikinimų ir linkėjimų visi išsiskirstė po erdves – atvykę specialistai supažindino su miško paslaptimis ir miškininko darbe reikalingomis gudrybėmis, su miško paukščiais ir samanomis. Rankdarbių būrelio „Adatėlė“ vadovė Sniežana Šašienė pamokė kaip iš antrinių žaliavų galima pasigaminti daug mielų dovanėlių.
Pagilinę savo žinias apie gamtą, sukūrę darbelius visi sugrįžo į salę aptarimui. Pasivaišinę, padėkoję vieni kitiems išsiskirstėme, tačiau draugystė ir bendra veikla tęsis ir toliau.
Irenos Oičenkienės (Viešvilės pagr. m-los direktorės) nuotraukos
