Sudomino paroda
22-oji Žiemos žūklės šventė „Mindūnai 2017“ šiemet praūžė vasario 24 d. Jos dalyviai ir svečiai džiaugėsi A. Truskausko medžioklės trofėjais ir apdovanojimais, turėjo progos susipažinti su Ežerų žvejybos muziejuje saugomomis vietos gyventojų naudotomis senovinėmis priemonėmis ir įrankiais. Greta jų labai derėjo 2016 m. pasaulio spiningavimo iš valčių čempionų Sigito Lukštos ir Gintauto Šiukščiaus laimėtų taurių ir medalių paroda.
Turiu prisipažinti: šį kartą be paviešėjimo šventėje mane labiausiai domino Molėtų krašto muziejaus renginių plane aptikta informacija, jog Ežerų žvejybos muziejuje galima pamatyti Vytauto Goštauto (1899-1954) meškeriojimo įrankių parodą ir jo knygą „Meškeriojimo sportas“. Vos atvykus į Mindūnus, Ežerų krašto muziejaus vedėjos Alfredos Petrauskienės pasiteiravau, kur minėtą parodą galima pamatyti. Nuvestas prie kuklaus stendo, paklausiau, iš kur šios meškeriojimo relikvijos gautos. Paaiškinusi, jog eksponatai gauti iš Lietuvos nacionalinio muziejaus, ir šiuo metu nėra galimybės nukelti eksponatus dengiančio stiklo, veikli moteris išskubėjo reguliuoti šventės šurmulio, o aš negalėjau patikėti, jog matau tai, apie ką buvo kalbama tarp Lietuvos meškeriojimo sporto istorija besidominčių žmonių. V. Goštauto asmenybė ir likimas labai jaudino dr. Juozą Savicką (1919-2015).
„Bičiuliai jau Anapilyje. Pastaraisiais metais pajutau, kad apie mane susidaro tuštuma. Beveik visus senuosius draugus, meškerionių, varžybų dalyvius vieną po kito teko nulydėti į smilčių kalnelį… Anksčiausiai atsiskyrė Vytautas Goštautas. Jo net palydėti neteko – nusikankino sovietiniame lageryje“, – 2000 m. viename iš savo rašinių rašė garbusis mėgėjų ir sporto žvejybos veteranas J. Savickas. Renkant medžiagą jam pavyko pakalbinti V.Goštauto našlę, dailininkę Lilijaną Paškauskaitę. Pasiteiravus, ar nėra išlikusių kokių nors dokumentų, laiškų iš lagerio, V. Goštauto žmonos atsakymas nenudžiugino:
„Laiškų neliko. Ne tiek aš, kiek mano tėvas norėjo, kad juos sunaikinčiau. Reikėjo bijoti. Vytautas kalbomis buvo visai neatsargus, net su mūsų priešais. Aš net verkiau, kad jis taip atvirai elgiasi, toks neatsargus…“ („Žaliasis pasaulis“ 2012 m. Nr. 29).
V. Goštautas buvo suimtas 1951 m. Pradžioje kalintas Šilutėje, vėliau išvežtas į Jercevo lagerį Archangelsko srityje, kur 1954-09-12 mirė.
Pasak J. Savicko, buvo kalbama, jog prieš suėmimą V. Goštautas buvo parašęs ar tai naujos knygos, ar jau išleisto „Meškeriojimo sporto“ papildymo rankraštį, ir, galimas daiktas, kad kažkur gali būti jo žvejyboje naudoti meškeriojimo reikmenys.
Kuklus stendas
Malonu, kad J. Savicko prognozės iš dalies išsipildė ir Ežerų krašto muziejaus lankytojai gali pamatyti, kaip atrodo 1939 m. „Sakalo“ leidyklos (127 psl., 2700 tiražu) išleista pirmoji apie meškeriojimą lietuviška knyga. Gaila, matyt, jokie V. Goštauto rankraščiai neišlikę, o besidomintiems meškeriojimo raida Lietuvoje yra galimybė susipažinti su garbaus, propagavusio meškeriojimo sportą ir mėgėjų žvejybą, žmogaus naudotais įrankiais. Kadangi viskas patalpinta viename stende, vargu ar tai galima pavadinti paroda, tačiau eksponatai tikrai vertingi. Kadangi savo knygoje V. Goštautas spiningavimą vadina sportiškiausiu meškeriojimo būdu, o meškeriojimą, ypač dirbtine musele, neginčijamai tikru menu („Žaliasis pasaulis“ 2012 m. Nr. 30), į akis krenta jo šiems būdams naudotos ritės ir savadarbės vartiklės bei sukrės. Mūsų dienomis žūklės prekių parduotuvėse gausus pasirinkimas ne vien blizgių, bet ir plėšrūnams gaudyti pavadėlių, svarelių, segtukų ir kitokių reikmenų. V. Goštauto laikais tokių galimybių nebuvo, ir daugelį dalykų teko gamintis pačiam arba įsigyti užsienyje. Kukliame stende turi į ką akis paganyti ir muselininkai. Be muselėms rišti kabliukų ir medžiagų yra įdomus rinkinys surištų muselių. Gaila tik, kad perpildytose dėžutėse sunku įžiūrėti jų sandarą. Mano nuomone, būtų gerai, kad šią parodą apžiūrėję žūklės įrankių specialistai ir dirbtinių muselių žinovai, detaliai apibūdindami eksponatus, viską įamžintų nuotraukose ir parašytų meškeriotojus dominančius komentarus. Labai įdomu sužinoti, iš kur, kaip ir kada parodos eksponatai į Lietuvos nacionalinį muziejų pateko bei labai svarbu, kad jie neatsidurtų kur nors eksponatų saugykloje, bet ir toliau būtų rodomi erdvesnėje parodoje nei dabar.
Vacio Paulausko nuotraukos
