Rita BALSEVIČIŪTĖ, Talvydas ŠPILIAUSKAS
Aukštadvario regioninis parkas

Atsigręžiant į šviesuolį Vladą Mongirdą

Prie Adomo Mickevičiaus ąžuolo

Dvaro parkas yra ne vien svarbi kultūros paveldo vertybė, bet ir vertinga gamtinė teritorija, nes gausu brandžių medžių, aptiktos retos ir saugomos augalų, gyvūnų, grybų rūšys.

Šia proga buvo minimos buvusio dvaro savininko, Aukštadvario krašto šviesuolio daktaro Vlado Mongirdo 140-osios gimimo metinės. Renginį organizavo Aukštadvario regioninio parko direkcija, VĮ Trakų miškų urėdija, Trakų viešosios bibliotekos Aukštadvario filialas, Trakų kultūros rūmų Aukštadvario filialas, Aukštadvario mokyklos. Šiltus sveikinimus visiems dalyvavusiems išsakė Aukštadvario seniūnijos seniūnė J. Dzencevičienė. Dvaro šeimininkai Viktoras ir Gražina Mongirdai, dėl svarbių priežasčių negalėję dalyvauti renginyje, perdavė padėkas visiems padedantiems puoselėti ir garsinti Aukštadvario dvarą. Renginyje dalyvavo ir savo prisiminimais dalijosi iki karo dvare gyvenusieji žmonės – asmeniškai pažinoję daktarą V. Mongirdą, kuris prižiūrėjo per 300 ha pavyzdinį ūkį, labai puoselėjo parką. Daug šiltų prisiminimų pateikė mokytojos V. Zabarauskienė, L. Šovienė, T. Nausutytė. Daktaras V. Mongirdas – iškili istorinė asmenybė, mylėjęs gamtą, puoselėjęs ir skatinęs senovinius papročius, besirūpinęs aukštadvariečių sveikatingumu, žmogus. Amžininkai teigia, kad ištikus bėdai nakties metu, pakakdavę ilga kartimi pabelsti daktarui į langą, o jis jau skubėdavęs kur kviečia. Jau tuo laiku prie istorinių dvaro medžių stovėjo suoleliai, esant poreikiui tenai svečiams arbatą pateikdavo.

Daktaras buvo aktyvus lietuvybės ir kalbos puoselėtojas, vasaromis avėdavo medines klumpes, vilkėdavo lininius drabužius, tuo pabrėždamas savo žemaitišką kilmę. Jo asmeninę biografiją pristatė Aukštadvario gimnazijos mokytojas Kazimieras Venckus. Paulina Mongirdaitė, viešėdavusi pas brolį dvare, buvo menininkė, fotografė, jos kūrybinį palikimą apžvelgė Trakų viešosios bibliotekos Aukštadvario filialo vyr. bibliotekininkė R. Jarmalavičiūtė. Renginyje dalyvavo žymus žurnalistas J. Vercinkevičius, kuris dėkojo už renginį ir įteikė organizatoriams straipsnius apie V. Mongirdą. Istorinę ekskursiją vedė dvare užaugusi Vlada Zabarauskienė, nurodydama tarpukario laikotarpio pastatų išdėstymą ir jų paskirtį. Tai buvo galimybė iš amžininkės lūpų išgirsti unikalius pasakojimus.

Ekskursijos metu taip pat buvo pristatyti dvaro parko želdiniai. Dvaro parke net penki senoliai medžiai ir medžių grupės paskelbti valstybės saugomais botaniniais gamtos paveldo objektais: Adomo Mickevičiaus ąžuolas, Upėtakių tvenkinių ąžuolas, Aukštadvario dvaro parko kaštonas, Aukštadvario dvaro parko maumedžiai (4 medžiai), Aukštadvario dvaro parko liepų pavėsinė. Visi šie objektai pritaikyti lankymui, regioninio parko direkcija įrengė informacinius stendus, reguliariai organizuoja gamtos objektų aplinkos tvarkymą. Džiugu, kad medžių aplinką padeda tvarkyti Aukštadvario gimnazijos ir Žemės ūkio mokyklos mokiniai. Neseniai buvo gydomi du gamtos paveldo objektai – Adomo Mickevičiaus ąžuolas ir dvaro parko kaštonas. Lietuvos arboristikos centro specialistai, lyg akrobatai, lipo į medžius, genėjo sausas ir ligotas šakas, tvarkė žaizdas, specialiais lynais sutvirtino įtrūkusius kamienus. Medžiams buvo suformuotos siauresnės ir kompaktiškesnės lajos, todėl sumažėjo sulaužymo pavojus. O kaštonas, lyg atsidėkodamas, šį pavasarį apsipylė nuostabiomis žiedų žvakėmis. Šiai progai išleistą lankstinuką „Aukštadvario dvaras“ pristatė parko ekologas Talvydas Špiliauskas, pastebėdamas, kad Aukštadvario regioninio parko iniciatyva dvaras įgavo istorinio draustinio statusą.

Po puikios ekskursijos visi pasivaišino gamtoje išvirta žolelių arbata. Organizatoriai dėkoja visiems dalyvavusiems ir visaip prisidėjusiems prie šio renginio (iš jų – ir Trakų miškų urėdijai), neabejingiems Aukštadvario dvaro kultūros ir gamtos židinio išlikimui.

Talvydo Špiliausko nuotraukos