Šiuo metu pradedama vykdyti Žuvininkystės tarnybos (ŽT) prie Lietuvos žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pertvarka. Tarp 10 ŽT skyrių 3 yra Klaipėdoje, tarp kurių savo reikšme žuvininkystei išsiskiria Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyrius. Galimybė aplankyti jį išpuolė liepos 28 d. žemės ūkio ministrui Broniui Markauskui pakvietus žiniasklaidos atstovus susitikti Klaipėdoje.
Reikalinga žuvininkystės mokslui
Atplaukus laivu į Kopgalį, Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus Jūrinės žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos reikšmę, būtinybę ir jos perspektyvas apžvelgė ŽT direktorė Indrė Šidlauskienė. Ji pažymėjo, jog tai vienintelė Rytų Baltijos šalyse jūrinės žuvininkystės laboratorija. Ji, naudojant ES paramos lėšas, įrengta buvusios Klaipėdos elektrožūklės metodų tyrimo valstybinės įmonės „Elmar“ vietoje.
Darbai pradėti 2015 m. 2016 m. birželyje ši moderni laboratorija pristatyta visuomenei. Joje yra 3 padaliniai. Eksperimentinį vertingų jūrinių žuvų dirbtinį naršinimą ir paauginimą vykdo Jūrinė akvakultūros laboratorija. Taip pat ji rengia šio darbo metodikas, dalyvauja įžuvinimo programoje. Eksperimentinėje žuvininkystės laboratorijoje vykdomi ekologiniai eksperimentai su jūrinių ir druskėtų vandenų organizmais, o didelio tūrio mezokosmų sistemoje atliekami natūralios aplinkos stebėjimai kontroliuojamomis sąlygomis.
ŽT struktūrą, reikšmę ir vaidmenį atkuriant ir gausinant žuvų išteklius Lietuvoje žurnalistus informavo ŽT direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Petkus. Jisai kuruoja Klaipėdoje esančius ŽT skyrius. Be Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyrius, Klaipėdoje dirba ŽT Žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo ir Žvejybos Baltijos jūroje kontrolės skyriai.
Tarp Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus svarbiausių uždavinių V. Petkus įvardijo būtinų Europos Sąjungai žuvininkystės duomenų kaupimą, bendrajai žuvininkystės politikai vykdyti reikalingą jų analizę, suinteresuotų tarptautinių ir Lietuvos Respublikos organizacijų aprūpinimą šiais duomenimis. Tarp šių uždavinių svarbūs Baltijos jūros Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos ir teritorinės jūros verslinių žuvų išteklių tyrimai, jų kaitos ir leistinų sugavimų prognozės rekomendacijų, dėl jų racionalaus panaudojimo, išsaugojimo ir gausinimo, ruošimas. Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyrius vykdo taikomuosius tyrimus žuvininkystės srityje ir įgyvendina Nacionalinę aplinkos monitoringo programą. ŽT surinkti ir susisteminti duomenys teikiami Europos Komisijai ir Tarptautinei jūrų tyrinėjimo tarybai (ICES). Pateiktų biologinių duomenų pagrindu yra nustatomos ir skirstomos žvejybos kvotos šalims ne tik Baltijos regione, bet ir Tolimosios žvejybos regionuose (Atlanto ir Ramiajame vandenynuose).
Neribotos galimybės
Detaliau apie Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriuje veikiančius cechus pasakojo vyriausiasis specialistas, laikinai vykdantis šio skyriaus vedėjo funkcijas Romas Statkus. Jis supažindino su Eksperimentinės ekologijos ceche įrengta sudėtinga mezokosmų sistema. Kiekvienas iš dvylikos integruotų 4 m aukščio modulių turi autonominę temperatūros reguliavimo sistemą. Taip esama galimybės palaikyti skirtingą temperatūrą skirtingo gylio sluoksniuose ir tirti Baltijos jūros bei Kuršių marių vandenyje vykstančius vandens sluoksniavimosi reiškinius, naudojant ekotoksikologijos metodus, tirti įvairių cheminių medžiagų toksiškumą ir jo kitimą vandenyje. Pasak R. Statkaus, mezokosmų sistema leidžia imituoti visus Baltijos jūros ir Kuršių marių vandenyje vykstančius procesus. Cheminių medžiagų toksiškumo tyrimai ypač aktualūs Kuršių mariose vandens „žydėjimo“ metu.
Eksperimentinėje ekologijos laboratorijoje įrengtame srovės kanale tyrinėjamos nešmenų nusodinimo galimybės, įvairių organizmų atsparumas vandens srovės poveikiui, vandens gyvūnų, augalų bei dumblių ekologija. Kanalas pritaikytas tiek gėlam, tiek druskingam vandeniui. R. Statkus pasakojo, jog kanale ruošiamasi kurti Klaipėdos Smiltelės upės modelį ir tirti dirbtinių nerštaviečių įrengimo galimybes šlakiams. Eksperimento metu turi paaiškėti nerštavietėms geriausias neuždumblėjantis gruntas, šlakių jauniklius nuo srovės poveikio saugančios buveinės. Taip pat srovės kanale numatyti upinių nėgių ekologiniai tyrimai. Vingiliais vadinamos nėgių lervos įsirausia į gruntą ir natūraliomis sąlygomis nematomos. Stebint jas kanale bus ieškoma būdų ir priemonių upinių nėgių populiacijos išsaugojimui.
Pašarinės bazės ir probiotikai
Veisiant ir auginant žuvis labai svarbi jų mityba. Nors natūralūs pašarai savo verte dažnai lenkia dirbtinius, pastaruoju metu tiek žuvivaisos specialistai, tiek komercinių tvenkinių savininkai žuvims auginti naudoja pramoniniu būdu gaminamus kombinuotus pašarus. Net akvariumininkai, norėdami savo žuvyčių išsiritusį mailių palepinti „dulkėmis“, atsisako vargo „revizuoti“ balas ir tvenkinukus. Ne kiekvienas akvariuminės žuvivaisos mėgėjas augina namuose geriausiai akvariumininkams žinomų infuzorijų – klumpelių, apvaliųjų kirmėlių tipo bestuburių verpečių ar nematodų kultūras. Apsieinama be irklakojų vėžiagyvių ciklopų ir šakotaūsių dafnijų bei šių vėžiagyvių nauplijų, pavasarį kartu su klumpelėmis gausiai aptinkamų „dulkių“ sudėtyje. Žuvivaisos įmonėse ir akvariuminėje žuvininkystėje, žuvų lervutėms virstant mailiumi, iš gyvų pašarų dažniausiai gelbsti vėžiagyvių artemijų nauplijai. Jie gaunami iš druskinguose vandenyse surinktų artemijų kiaušinėlių. Nors jų inkubavimo principai ir būdai žuvininkystės specialistams ir akvariumininkams žinomi bei naudojami, tai nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Pamenu, kai parodos „AgroBalt 2007“ metu Lietuvos valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras (LVŽŽTC) lankytojams ir žuvų augintojams pasiūlė G. Vaitkevičienės, dr. E. Milerienės ir E. Radaitytės parengtas rekomendacijas „Startinio pašaro žuvų lervutėms – vėžiagyvio Atremia salina L. – kiaušinių inkubavimas“, jų kaipmat neliko. Lygiai tokio pat pasisekimo tarp šios parodos lankytojų sulaukė ir LVŽŽTC bei Lietuvos hidrobiologų draugijos tų pačių autorių paruoštos rekomendacijos „Daphnia magna (Straus) biologija ir kultivavimo biotechnologija“.
Apie tai, kaip artemijų kiaušinėliai „perinami“ ŽT eksperimentinėje žuvininkystės laboratorijoje pasakojo vyriausiasis specialistas Gintautas Narvilas. Jis pasidžiaugė, jog jų laboratorijoje pačių sukonstruoti inkubavimo aparatai pranašesni už įprastinius Veiso ir kitus aparatus. Juose po inkubacijos išskilę nauplijai lengviau atskiriami nuo kiaušinių lukštų ir neišskilusių kiaušinių. Natūraliai artemijos gyvena ir veisiasi Azovo, Kaspijos, Juodojoje jūrose bei sūriuose Krymo, Kazachstano, Kirgizijos ir Vakarų Sibiro ežeruose. ŽT artemijų kiaušinėlių įsigyja Rusijoje, tik gaila, jie ganėtinai prastokos kokybės ir tik apie 50 proc. jų išskyla. Rinkoje yra kiaušinių, kur išeiga siekia 90 proc., tačiau jie žymiai brangesni. Galima šiuos vėžiagyvius auginti dirbtinėmis sąlygomis ir rinkti jų kiaušinius, tačiau artemijos normaliai gali gyventi tik labai sūriame vandenyje, kuriame joms žalingi mikrobai žūva. Gėlame vandenyje artemijos išgyvena tik parą, todėl ŽT eksperimentinėje žuvininkystės laboratorijoje vykdomi biogeocheminiai eksperimentai su galinčiomis jūroje ir gėlame vandenyje gyventi vėžiagyvių rūšimis. Tam auginamos ir tiriamos potencialiai tinkamos akvakultūrai tiek Baltijos jūroje, tiek Kuršių mariose gyvenančios mizidės. Eksperimentų tikslas – sukurti kultivavimo biotechnologiją ir pasiūlyti ją suinteresuotoms institucijoms arba verslo grupėms auginti gyvą pašarą auginamoms akvakultūrose žuvims. Tikėtina, kad eksperimentai su bestuburiais gali sudominti ir akvariumininkus, nes džiovintas dafnijas ir šoniplaukas, šaldytus ciklopus ir smulkias uodo trūklio lervutes akvariumininkus aprūpinantys verslininkai veža iš Lenkijos arba kitų šalių.
Gintautas Narvilas papasakojo apie Jūrinės akvakultūros laboratorijoje vykdomus sterkų dirbtinio naršinimo ir paauginimo eksperimentus, supažindino su McDonald tipo aparatais ir Kalifornietiško tipo inkubacinėmis dėžutėmis. Žuvų paauginimo ceche supažindino su probiotikų panaudojimo eksperimentais auginant sterkų jauniklius. Apipurškus žuvų pašarą probiotikais ir jį išdžiovinus, tiriamas probiotikų poveikis virškinimui, maisto įsisavinimui ir įtaka žuvų augimo tempui. Dalyvaujant įžuvinimo programoje šių metų birželyje išleista į Nemuną 30 tūkst. vnt. Jūrinės akvakultūros laboratorijoje išveistų ir iki 2 cm ilgio paaugintų sterkų jauniklių. 250 vnt. palikta auginti iki reproduktorių. Taip išaugintus sterkus galima naršinti kelis kartus per metus. Be to, tarp dirbtinėmis sąlygomis užauginamų sterkų sumažėja kanibalizmas.
Pasirinko biologiją
Nors išvykos laiko limitas buvo ribotas, man pavyko pabendrauti ir arčiau susipažinti su vyriausiuoju specialistu Gintautu Narvilu. Biologas šių metų liepą įžengė į savo gyvenimo trisdešimtuosius metus ir turi galimybę įgytas žinias taikyti praktinėje veikloje.
Gintautas kilęs iš Alksnėnų kaimo (Plungės r.). Besimokant Plungės „Saulės“ gimnazijos 10-12 klasėje kilo dvejonės: pasirinkti mediciną ar gamtos mokslus.
„Pasirinkau gilesnį gamtos mokslų pažinimą ir 2007 metais pradėjau studijuoti biologiją Klaipėdos universitete. Tai lėmė, kad augau kaime – gamta man buvo nesvetima. Supo viskas, ko man reikėjo ir kas mane domino“, – pasakojo biologo kelią pasirinkęs Gintautas. Bakalauro studijų metu jis „užkibo“ už žuvų ir tęsė studijas ichtiologijos ir žuvininkystės magistrantūros programoje.
„Magistro studijų metais pradėjau domėtis uždaro tipo recirkuliacinėmis žuvų auginimo sistemomis. Dabar kalbininkai šį terminą vartoti draudžia ir jis keičiamas vandens apytakinėmis sistemomis“, – priminė žuvininkystės specialistas.
Žinant, kad dalis aukštuosius mokslus baigusių žmonių sunkiai gauna darbą, jaunam specialistui pasisekė.
„2013 m. vos baigus studijas netikėtai nusišypsojo sėkmė – pradėjau dirbti ką tik susikūrusioje įmonėje, kurioje viena olandų kompanija buvo sumontavusi modernias ungurių auginimo sistemas. Tada man prasidėjo tikrasis uždarų recirkuliacinių žuvų auginimo sistemų pažinimas. Gaila, bet įmonė nesugebėjo išsilaikyti ir Lietuvoje sunkiai įgyjamą trejų metų darbo patirtį pritaikau ŽT Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus Jūrinės žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijoje, kur kuriami inovatyvūs žuvų auginimo metodai“, – kalbėjo savo darbu patenkintas G. Narvilas.
ŽT žuvų įveisimai džiugina žvejus mėgėjus. Tokių yra ir tarp ichtiologų, ir tarp žuvininkystės specialistų. Gintautas – vienas iš jų.
„Kai jau nusibosta žiūrėti į baseinuose plaukiojančias žuvis, kurių sąlygas galiu kontroliuoti visapusiškai, užsimanau nulėkt pažiūrėt prie upės, ežero ar marių, kaip jos ten natūralioje aplinkoje gyvena. O geras būdas pažinti žuvį, tai ją sužvejoti“, – porino dugninę meškerę ir lengvesnės klasės spiningą, kur naudojami mikrodžigo masalai, mėgstantis meškeriotojas. Kaip ir visi pradedantieji Gintautas žvejybos mokslus kūdrose ar prie kitų vandens telkinių pradėjo plūdine meškere. Pirmoji kartu su vyresniu broliu Mindaugu pagauta žuvis buvo sidabrinis karosas, nors vėliau pasitaikydavo dabar retai pagaunamų auksinių karosų. Žuvininkystės specialistas ir meškeriotojas džiaugiasi, kad tampa prestižu paleist sugautas, ypač trofėjines, žuvis ir nyksta mąstymas – „išsemk viską dabar“.
Vacio Paulausko nuotraukos
Gintauto Narvilo nuotraukos
Augusto Uktverio nuotraukos
