Važiuojant iš Vilniaus autostrada Plungės link už Kauno pradėjau stebėti pakelės dirbamus laukus. Labai pasikeitusi Lietuva. Gražiai atrodo Lietuvos laukai, gyvenvietės. Mano buvo didesnis dėmesys vandens telkiniams. Kad į vandens telkinius su lietumi nepatektų trąšų, srutų likučiai, yra reikalavimas palikti bent trijų metrų apsaugos juostas. Tačiau stebėdamas šalia autostrados, dirbamuose laukuose, prie melioracijos griovių, palikta tik apie vieno metro juosta. Jeigu visiems matomose vietose taip yra, kaip tada toliau nuo svarbių kelių laukuose? Daug važinėju Lietuvos keliais ir matau, jog ariama kai kur iki griovio šlaito. Štai kodėl Lietuvos vandens telkiniai (nežiūrint, jog daugumoje gyvenviečių gerai veikia nuotekų valyklos) užteršti. O žemdirbiai tik siekia gauti didesnį derlių, aplinka kurioje visi gyvename kai kuriems nesvarbus elementas. Kiekviename rajone dirba, yra aplinkos apsaugos saugotojai, tačiau to jie nepamato.
… Mūsų kelionės tikslas – Žemaičių aukštumoje esanti Plungė, Plungės rajonas.
Ties Vilkaičiais – aukščiausia Plungės rajono vieta, 199 metrai. Rajono vakarinėje dalyje leidžiasi į Pajūrio žemumą. Minijos pakrantėje, prie ribos su Kretingos rajonu, pažemėja iki 39 metrų (skaičiuojant nuo jūros lygio). Važiuojant kelias dešimtis kilometrų to 160 m pažemėjimo nepajusi.
Rajone – 34 ežerai. Platelių ežeras patenka į didžiausių Lietuvos ežerų dešimtuką (7 pagal dydį – plotas 1209 ha).
Rajono žemėmis teka Minija su intakais Sausdravu, Babrungu.
Dabar Plungės rajone gyvena 33,6 tūkst. gyventojų, tai tik 30 žmonių km2 o Plungėje – 17,5 tūkst., šiek tiek daugiau negu visose rajono gyvenvietėse.
Plungė
Plungės miestas – prie Babrungo – Plungės upelio santakos. Senovėje pradėjo statytis netoli gerai įtvirtintos šlaitingame Babrungo upės slėnyje Gandingos (anksčiau vadintos Gondingos) pilies, kuri pirmą kartą paminėta 1253 m. Gandingos piliakalnis pritaikytas žmonių lankymui. Ten nutiesti takai, stendai.
Plungės gyvenvietė pradžioje vadinta Plungėnais. 1567 m. minimas miestelis, kurį Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas su dvaru iki gyvos galvos perdavė valdyti valsčiaus tijūnui Mikalojui Aleknavičiui Dorohostaiskiui.
Magdeburgo teisės Plungei suteikiamos 1792 m. sausio 13 dieną. Vėliau Plungės dvarą valdė vyskupas Ignotas Masalskis. Po jo mirties dvarą nusipirko Rusijos imperatorės Kotrynos-II dvaro didikas Platonas Zubovas. Iš Zubovų dvarą nusipirko jauniausias Rietavo dvarininko Irenijaus Oginskio sūnus – kunigaikštis Mykolas Oginskis. Jis Plungėje įkūrė puikią rezidenciją, organizavo kultūrinę veiklą, prieglaudą našlaičiams, slaptą lietuviškoms mokykloms daraktorių mokyklą, muzikos ir orkestro mokyklą, kurioje mokėsi, grojo, pirmuosius kūrybinius bandymus pradėjo (1889-1893 m.) Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Oginskiai rūpinosi naujos bažnyčios statyba, įrengė Luvro grotą.
Ir vėliau Lietuvos nepriklausomybės metais Plungė klestėjo. Viena gražiausių ir įdomiausių iš senų laikų gatvių Lietuvoje yra Plungėje, Laisvės alėja. Ji suprojektuota dar 19 a. antroje pusėje kunigaikščio Mykolo Oginskio užsakymu. Nepriklausomybės metais Plungėje gyvenimas labai suaktyvėjo. 1931 m buvo pastatytas Laisvės paminklas. 1932 m. Plungės pakraščiu nutiesta geležinkelio linija Kretingos, Klaipėdos link labai pagyvino miesto gyvenimą. Dabar traukiniu atvykus į Plungę galima laiką leisti labai įdomiai, iki Baltijos jūros nuvykti nesunku.
Ir šiandien Plungė – gražus, žalias miestas, tęsiantis ankstesnes tradicijas, didžiuojasi kunigaikščių palikimu, turistų traukos centras, kultūros renginių centras.
Dabar Plungės rūmų ansamblį sudaro dešimt 19 amžiaus pastatų, vienas didžiausių (57,3 ha) ir gražiausių mišraus stiliaus parkų Lietuvoje, pradėtas formuoti prieš du šimtus metų. Parko viduje, už laikrodinės, tuo laikotarpiu sodintas ąžuolas jau 27,5 metrų aukščio, apimtis – 4,70. Valstybės saugomas objektas. Jis vadinamas Laikrodinės ąžuolu, nes auga šalia laikrodinės rūmų. Matosi, jog ąžuolo gyvenimas parke buvo sunkus. Pagrindinė viršūnė prieš daug metų buvo nulaužta.
Zubovas pastatė laikrodinę su oranžerija, kurioje augo egzotiniai augalai. Sakoma, jog tai seniausias rūmų pastatas – pilaitė, Florencijoje esančių rūmų Palazzo Vecchio kopija. Dabar nuo 2009 m. ten – Plungės viešoji biblioteka ir egzotinių augalų oranžerija. Parke pastatytas paminklas M. K. Čiurlioniui, kurio autorė – skulptorė D. Matulaitytė. Remdamasi Čiurlionio paveikslu „Karalių pasaka“ atostogaudama Plungėje įamžino gražų akcentą. Siekiant geriau susipažinti su Plunge, Plungės rajonu verta užeiti į vietos turizmo informacijos centrą, kuriame suteiks daug naudingos informacijos.
… Plungės krioklio taip pat ilga istorija. Babrungas išteka iš Platelių ežero, Minijos intakas. Senovėje žemaičius saugojo nuo priešų. Kunigaikščio Oginskio laikais buvo užtvenktas, pakreipta vaga į dešinę, buvo pastatytas malūnas. Už malūno prasidėjo dvaro parkas. Vėliau, po pirmojo pasaulinio karo, malūnas buvo išnuomotas Mendeliui Zaksui, kuris įrengė pirmąją elektrinę ir elektrą pardavinėjo miesto turtingiesiems, miesto įstaigoms.
Babrungo krioklys – miesto puošmena, privačių asmenų lėšomis prie krioklio įrengtas apšvietimas, dabar tamsiu paros metu apšviečia krentantį krioklio vandenį.
Kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmuose (dabar – Žemaičių dailės muziejuje) jus pasitiks rūmų ponia ir papasakos daug įdomių rūmų istorijų. Pamatysite Mykolo Kleopo Oginskio bei šeimos narių paveikslus, kuriuos nutapė skirtingi dailininkai, Plungės miesto Magdeburgo privilegijos dokumentą, Plungės miesto panoramą.
Tokiam dideliame parke sudėtinga reguliuoti laukinių paukščių gyvenimą, todėl prisiminta senovės sakalininkystė. Dabar prie muziejaus veikia edukacinė programa Sakalininkystė. Kad varniniai paukščiai labai neapgultų parko, sukurta paukščių reguliavimo sistema. Pasirodo, geriausi paukščių prižiūrėtojai yra sakalų giminės plėšrūnai – vanagai.
… Prieš trejetą metų plungiškis medžiotojas Lenkijoje nusipirko sakalų giminės Kolifornijos vanagą. Kiekvieną dieną sakalas mokomas tinkamai elgtis. Paskraido virš erdvaus parko ir jame dėl įkyrių varnų didelių problemų nėra. Lietuvoje sakalininkystės veikla tik prasidėjusi, tačiau jau kaskart labiau domisi ir kitų regionų specialistai. O pirmasis sakalininkas jau turi tris paukščius plėšrūnus.
… Į Plungę sugrįžta anksčiau ją palikę jos vaikai. Antai viešbučio „Oginski“ (toks pavadinimas „sutarptautintas“ todėl, jog viešbutyje apsigyvena daug turistų iš kitų šalių), kuris yra visai šalia užtvankos, per kurio kambarių langus galima grožėtis nuo užtvankos krentančiu vandeniu, savininkai – Rita ir Juozas Ramanauskai. 2023 metais pripažinti sėkmingiausiais apgyvendinimo paslaugų tiekėjais. Žmonės mėgsta lankytis viešbučio restorane. Restorano virtuvės pagrindinis šefas Liudas Gaudutis virtuvės gudrybių mokėsi Anglijoje, dirbo Mixelini restorane, tačiau ten neužsibuvo, labai pasiilgo savo krašto. Grįžęs į Lietuvą pradžioje dirbo Kaune, dabar skaniai viešbučio bei restorano svečius maitina Plungėje.
Kęstučio Turonio nuotraukos
