Algimantas JAKIMAVIČIUS

Atminties kuparus plečiant

Akademikui Tadui Ivanauskui – 140 metų. Tegul kiekvienas atiduoda visa, ką gali savo gimtajam kraštui...

Tadas IVANAUSKAS (dešinėje) medžioklėje (Algimanto Jakimavičiaus archyvo nuotrauka)

Tokiu pavadinimu Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje neseniai atidaryta ir veikia paroda, skirta profesoriaus, akademiko, mūsų visuomenėje garsaus ir plačiai žinomo daugelio gamtos mokslo sričių žinovo asmenybei prisiminti ir pagerbti.

Ne naujiena, kad Lietuvos MA bibliotekoje nuolat rengiamos parodos, skirtos garsiems moksle pasižymėjusiems šviesuliams atminti, pagerbiant juos jubiliejiniais metais. Tai graži tradicija mokslininkams pažįstamame ir pamėgtame šios bibliotekos vestibiulyje (Žygimantų g. 1). Tokie renginiai tikrai yra patrauklūs.

2022-ieji yra jubiliejiniai dviem mūsų krašto aukštus mokslo laipsnius ir vardus pelniusiems gyvosios gamtos tyrėjams, mokslo organizatoriams, akademikams, profesoriams, biologams – Tadui Ivanauskui ir Pranciškui Baltrui Šivickiui. Nuo jų gimimo sukanka 140 metų. Šiuo rašiniu norisi priminti apie jau veikiančią parodą, skirtą prof. T. Ivanausko (1882 – 1970). P. B. Šivickio 140-asis gimtadienis šioje pačioje erdvėje panašia paroda bus paminėtas rudenį.

Tai buvo visų vėliau išsikerojusių Lietuvos biologijos, zoologijos šakų ir krypčių pradininkai. Kelrodiška ašis – GAMTA, jos pažinimas nebuvo dingę iš jų kūrybinės veiklos iki gyvenimo metų pabaigos. Jubiliejiniai metai – tai pagarbus atminimas, dėjusiems mokslinių tyrimų bei jų dėstymo pamatus Lietuvoje. Podraug – puiki galimybė jaunesniosioms kartoms ir susitikti bei aptarti savo pasiekimus, pasidžiaugti atmintimi tų pirmtakų, kurie davė pradžią, nutiesė nelengvus kelius jau jų pačių garsiems ir pripažįstamiems mokslo rezultatams.

Pradėjusi veikti paroda (skirta žymiam mokslininkui, biologui zoologui, gamtosaugos Lietuvoje pradininkui, visuomenės veikėjui Tadui Ivanauskui) lankytojų nenuvilia. Šių metų, skirtingai nuo buvusių jubiliejų, parodoje pristatomas mokslinis palikimas bei įvairią mokslininko veiklą atspindintys dokumentai (nuotraukos – iš LMA Vrublevskių bibliotekoje saugomo T. Ivanausko fondo (F 300), kurį sudaro net 1729 vienetai). Paroda išsiskiria tuo, jog atrenkant dokumentus didžiausias dėmesys skirtas archyvinei medžiagai. Parodos rengėjos (Gamtos tyrimų centro kvalifikuotos atstovės Audrė Trumpienė ir Sigita Dagienė), pervertę daugybę senųjų dokumentų, atrinko originalius įdomesnius, prieškariu nepriklausomoje Lietuvoje neeksponuotus ir liudijančius apie mokslinę, pedagoginę, visuomeninę, daugelio gamtosauginių iniciatyvų pradininko, kitą daugiaplanę šio iškilaus žmogaus veiklą. Pristatyme rengėjos primena, kad Tadas Ivanauskas yra pažinęs Rytų ir Vakarų Europos kultūrą, susipažinęs su užsienio šalių mokslo pasiekimais, daugelį jų sugebėjo sėkmingai pritaikyti ir Lietuvoje. Ne vien mokslo darbuotojams, o ir visiems yra proga pasinaudoti bei savo akimis išvysti ekspoziciją. Paroda kviečia ir tuos, kurie mano neblogai žinantys apie profesoriaus gyvenimą ir veiklą, tačiau šia proga papildys istorines žinias, grįš į seniai, kažkuriais metais patirtus įspūdžius, ankstesnes nuotaikas (apie ką yra kalbėję, gal kitaip įsivaizdavę) – kaip tirtas ir palaipsniui pažintas tas margas ir brangus mūsų Lietuvos gamtos raštas.

Apie vasario viduryje atidarytą T. Ivanauskui skirtą parodą norisi pabrėžti ir kitą jos skirtybę: parodoje pristatoma nauja knyga „Akademiko Tado Ivanausko fenomenas“ (2022). Tuo šio mokslininko gimtadienis, tapdamas dviguba švente, išsiskiria iš kitų buvusių jubiliejų.

Parengti ir išleisti tokią knygą sumanė biologas ornitologas, habilituotas mokslų daktaras, Lietuvos MA tikrasis narys, Lietuvos mokslo ir Lietuvos MA vardinės Tado Ivanausko premijų laureatas Mečislovas Žalakevičius. Tai dvitomė monografija, kurios bendra apimtis – per 1370 puslapių. Neeilinis reiškinys apskritai imant Lietuvos gamtos mokslų raidą, jos istoriografiją. Kol kas knyga – tik parodos eksponatas, apie kurį kai ką galime spręsti iš jo turinio. Abi dvitomio knygos (monografija) sudaryta iš 14 dalių, kuriose – 76 skyriai, apie 50 puslapių apima įklijos su iliustracijomis. Iliustracijų gausu ir skyriuose tarp tekstų – fotonuotraukos, dokumentų kopijos, jų faksimilės. Bendrajai informacijai ateičiai (gal papildomiems būsimiems nagrinėjimams) pravers surinkti ir pateikiami labai gausūs bibliografiniai sąrašai.

Parodoje pamatytą didžiulį (pirmas įspūdis – milžinišką) Mečislovo Žalakevičiaus darbą kol kas įvertinti sunku. Kai pasirodys visas tiražas, žinoma, laukia aptarimai, vertinimai, įžvalgos.

Galėtume pasakyti, jog gamtininkai, gamtos šakų atstovai neatsilieka nuo kitų sričių mokslo istorikų. Tokie leidiniai padeda permąstyti vienos ar kelių kartų pergyventus metus. Vadinasi, atminties knygos reiškia ir tai, jog būtina stabtelti, ramiai ir iš lėto susivokti, kad toliau būtų lengviau judėti į priekį. Šis darbas bus svarus priedas prie išleistų ir dar pasirodančių (geologų, geografų, autorių, rašiusių apie mediciną ar agrarinę raidą ir kitų) leidinių, padėsiantis toliau auginti atmintį. Tai rodo, kad nemažėja biografistikai (personologijai) skirtų darbų, nors gerai žinime, – atminties nebūna per daug.