Kai vis labiau temsta, advento ramybėje Kalėdos pamažu mums tiesia savo nematomas rankas. Laikas įsako stabtelėti, kad vėl pradėtume naują ciklo ratą su džiaugsmais, rūpesčiais ir darbais.
Baigiantis 2021-iems Aukštadvario regioninio parko direkcija (su partneriais Aukštadvario ir Onuškio Donato Malinausko gimnazijomis, Trakų jaunimo turizmo ir laisvalaikio centru, VĮ Valstybinės miškų urėdijos Trakų regioniniu padaliniu, Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos Užuguosčio ir Vyšniūnų bibliotekomis) kvietė visus burtis draugėn, pasidžiaugti atliktais darbais, būnant kartu, prisiminti bočių tradicijas. Tradicinis adventinis Aukštadvario regioninio parko organizuojamas renginys jau nuo 2011 metų kviečia visus susiburti ir pasitikti mitinį elnią devyniaragį.
… Lavariškių pilkapyne, šalia protėvių pilkapių susibūrusius entuziastus pasveikino Aukštadvario regioninio parko direktorius Remigijus Noreika. Jis pasidžiaugė puikiu bendradarbiavimu, per metus vykusiomis talkomis, sutvarkytais svarbiais gamtos ir kultūros paveldo objektais.
Renginys prasidėjo giesme protėviams „Šaly kelio jovaras stovėjo“. Aukštadvario regioninio parko kultūrologė Rita pasekė senovines sakmes apie Lavariškių pilkapius, pažymėdama, kad jie nuo amžių buvo labai gerbiami. Daina „Ant kalnelio, ant aukštojo“ buvo dedikuota protėviams, žuvusiems už laisvę. Dainos šioje aplinkoje suskambo pakiliai ir darniai, nes jas pradėjo patyrę dzūkiško folkloro atlikėjos iš Onuškio Gražina Kulbickienė ir Nijolė Česnulevičienė.
Per renginį vaisiais ir daržovėmis buvo papuošta simbolinė eglutė, o po ja ant šieno išdėliotos dovanos protėviams: rugiai, duonelė, daržovės. Tai simbolinis vėlių stalelis. Ant pilkapių suspindo mažos žvakutės vėlėms. Mūsų tradicijose svarbią vietą užima protėvių kultas. Protėviai padeda apsaugoti ir užauginti derlių, tad ir simboliškai dalyvauja šventėse, joms dėkojama, kartu vaišinamasi. Kaip padėka už derlių ir maistą buvo sudainuota daina „Rugeli žiemkentėli“. Šią dainą Užuguostyje 1996 metais per kraštotyrinę ekspediciją užrašė Rita Balsevičiūtė. Kaip teigia tyrinėtoja, ši daina atspindi senovėje buvusios didžiosios šeimos (kai viename ūkyje gyvendavo kelios kartos) veiką ir papročius. Per renginį kalbėjusios Aušra Pyragienė, Rasa Žvirblienė, Živilė Višniauskienė džiaugėsi, kad jų darbo veikla ir darbai išsiplečia plačiai po kraštą, nepaisant seniūnijų, rajono ar apskričių ribų.
Renginys baigėsi prie laužo su karšta arbata, pyragėliais bei senųjų papročių puoselėtojo Juliaus Buividavičiaus keptomis bulvinėmis bandomis.
Ugnies laužas labai svarbus susibūrimo simbolis, o juo meistriškai rūpinosi gamtos ir kultūros paveldo objektų tvarkymo entuziastai miškininkas Darius Ustila ir moksleivis Darius Širvinskas. Renginyje dalyvavę jaunieji gamtos bičiuliai, vadovaujami Česlovos Pociūnienės, pažymėjo, kad tokie renginiai yra labai vertingi, nes skatina domėjimąsi savo šaknimis.
Džiaugėmės taip turtingai praleidę ramybės ir susikaupimo laikotarpio valandėlę, o atvykimui nekliudė net nepaprastai slidus kelias, laiko stoka ar paprasčiausias nenoras kažkur keliauti…
… Tik ateitis parodys, kaip klostysis reikalai 2022-ais, kokiomis pajėgomis dirbsime.
Autorės archyvo nuotraukos
