Vacys PAULAUSKAS
Neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius

Ar brakonieriavimas apsimoka?

Sigitas Mikėnas

Aplinkosaugos pareigūnų darbas niekada nebuvo ir nebus lengvas visais metų laikais. Atrodo, vienos problemos lyg ir pasitraukia, bet „atskuba“ naujos, kartais net nenumatytos. Apie atsakingą kasdienį gamtos sergėtojų triūsą kalbame su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (Vilniaus RAAD) Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininku Sigitu MIKĖNU.

Pasikeitusi situacija ir galimybės

Lygindamas šiandienį aplinkosaugininkų darbą su buvusiu prieš keliolika metų, Vilniaus RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (GGAI) viršininkas Sigitas Mikėnas sako, jog situacija pasikeitusi:

„Prieš kelis metus, pakeitus Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, padidintos baudos arba atsakomybė už medžioklės ir žvejybos pažeidimus. Taipogi net iki 10 kartų padidinti medžioklės ir žvejybos metu gamtai padarytos žalos atlyginimo įkainiai. Dėl to akivaizdžiai sumažėjo šiurkščių pažeidimų skaičius. Tam tikrų teigiamų rezultatų davė įvesta tinklinių žvejybos įrankių realizavimo, prekybos tvarka. Ji reglamentavo aiškią tinklinių įrankių prekybą, jų įsigijimą, naudojimą, laikymą. Todėl sumažėjo vandens telkiniuose tinkliniais įrankiais padaromų pažeidimų.“

Inspekcijos vadovas pabrėžė, jog medžioklės srityje teigiamų rezultatų davė Administracinių teisės pažeidimų kodekse atsiradusi privaloma transporto priemonės konfiskavimo nuostata. 2014 m. Vilniaus RAAD konfiskavus kelias transporto priemones, o šalies mastu – keliolika, 2015 m. tas skaičius ženkliai sumažėjo.

„Šiurkščius pažeidimus darantys asmenys suvokia patirsią didžiulius nuostolius ir stengiasi jų išvengti“, – patikino pašnekovas.

Vengdami atpildo brakonieriai stengiasi veikti nepastebimi ir pergudrauti aplinkosaugos pareigūnus. Kova su jais nelengva. Jiems tramdyti reikalinga ištvermė ir dirbti padedančios priemonės. Tarp jų pažeidimams fiksuoti inspekcijos vadovas mini termovizorius.

„Jų pagalba galime identifikuoti pažeidėjus tamsoje. Tai svarbi priemonė, gelbstinti rudenį, pavasarį, kai naktys ilgesnės, o pažeidėjai žino, kad tamsa – jų draugas. Taip pat padeda naktinio  matymo žiūronai. Turimi vaizdo registratoriai labai padeda netikėtose situacijose. Segimas prie krūtinės šis prietaisas fiksuoja kiekvieną žingsnį. Pažeidėjo sulaikymo filmavimas turi pliusų, – dalijosi mintimis didžiulę aplinkosauginio darbo patirtį turintis pašnekovas. – Be šiuolaikinių priemonių: vaizdo stebėjimo kamerų, globalios padėties nustatymo sistemų (GPS), su metrologine patikra matavimo juostų ir svarstyklių apsieiti būtų sunku. Darbe naudojami padidinto pravažumo visureigiai. Pernai papildomai gavome tris naujus „Isuzu“ automobilius. Pažeidėjai irgi naudoja modernias priemones. Jų tikslas – nuo atsakomybės išsisukti, mūsų tikslas juos sulaikyti.“

Pažeidėjų įvairovė

Aplinkosauginiai pažeidimai ir juos padarę asmenys pasitaiko įvairūs. Pasak pašnekovo, labai nedidelis procentas pažeidėjų nusikalsta ieškodami pramogos. Kita kategorija – tai norintys uždirbti iš savavališkai neteisėtai įgytų gamtos išteklių. Pasitaiko ir tokių, kurie daro pažeidimus neturėdami nei turto, nei pajamų.

„Mano įsitikinimu, paskutiniu metu tokių pažeidėjų skaičius mažėja. Jeigu toks asmuo padarė pažeidimą, o pajamų ir turto neturi, jis vis tiek patiria nuostolių. Iš jo konfiskuojami tinklai, valtis ir kiti įrankiai ar priemonės, o neturint pajamų įsigyti naujų nebėra iš ko. Tad šis asmuo nebetenka galimybės įsigyti naujų draudžiamų įrankių ir brakonieriauti“, – pasakojo S. Mikėnas.

Padidinus baudas ir gamtai padarytos žalos įkainius, ženkliai sumažėjo „elektrikų“ siautėjimas. Už neteisėtą elektros naudojimą žvejyboje taikoma baudžiamoji atsakomybė. Tai gera priemonė, pažabojanti brakonierių veiklą.

„Praėjusiais metais dėl elektros įrangos panaudojimo Vilniaus regione pradėti tik keli ikiteisminiai tyrimai. Trakų rajone teisminis procesas dėl elektros įrangos laikymo pasibaigęs ir pažeidėjas jau nubaustas. Švenčionių r. sulaikytas asmuo gruodyje ir ikiteisminis tyrimas dar vyksta“, – apie pažabotus „elektrikus“ kalbėjo inspekcijos vadovas.

Jis taip pat paminėjo, jog pakeitus Valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės įstatymo kai kuriuos straipsnius, gavus teismo leidimą jau įmanoma atlikti privačiųjų gyvenamųjų patalpų patikrinimą. Taip vienas gerai žinomas, ne kartą įkliuvęs, asmuo, nubaustas už žeberklų, tinklų ir kilpų laikymą.

„Užlipančių ant to paties grėblio“ pasitaiko kasmet. Tarp jų yra tokių, kuriems baudos ir gamtai padaryta žala „kabo“ nesumokėtos kelis metus, o kai kurie nusižengia po kelis kartus, moka dideles baudas ir vis tiek to „amato“ nemeta. Jie žino, jog aplinkosaugos pareigūnų yra mažai, todėl, pakliūdami porą kartų per metus, rizikuoja. Bet tai buvo anksčiau. Dabar, kai administracinė atsakomybė ir gamtai padarytos žalos atlyginimas didžiulis, matyt, tenka skaičiuoti, ar brakonieriavimas apsimoka“, – brakonierių verslo sėkme abejojo pareigūnas.

Pavasarinis patikrinimas

Nors meškeriotojų daromų nusižengimų skaičius mažėja, kontrolė išlieka labai reikalinga. Tai liudija ir balandžio 9 dieną Vilniaus RAAD vykdyta akcija „Lydeka“. 25 pareigūnai ir 9 neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, pasiskirstę į 12 ekipažų, patikrino 81 vandens telkinį ar jų dalis. Reido metu patikrinus 315 žvejų nustatyti 25 žvejybos taisyklių pažeidimai ir 18 kitų. Tai atliekų ir žolės deginimas bei kraštovaizdžio pažeidimai. Vienam pažeidėjui teks atlyginti žalą už žolės deginimą, kitam – už žvejybos pažeidimą.

Aš patekau į Elektrėnų marias ir jų dalis tikrinusį ekipažą. Greitaeigiu kateriu apiplaukus marias, valtimis plaukiojančių meškeriotojų radome vos vieną kitą. Visas smagumas čia prasidės balandžio 21 d., kai žvejai mėgėjai išplauks spiningais ir velkėmis gaudyti išneršusių lydekų. Visiškai kitokia situacija buvo apie Pastrėvį ir šiltuoju vadintąjį Elektrėnų kanalą. Nutraukus didžiausios Lietuvoje šiluminės elektrinės intensyvų darbą jos šiltasis kanalas atšalo ir prarado kažkada tarp meškeriotojų turėtą didžiulę paklausą. Neliko šiltos srovės, sumažėjo ir žuvų tuntai, o užžėlę kanalo krantai tapo visiškai netinkami meškeriojimo varžyboms. Nepaisant to, pavasarį, kol nesuvešėjo vandenžolės, tikėdamiesi pagauti aukšlių ir kuojų meškeriotojai jį lanko. Visada malonu bendrauti su drausmingais, meškeriojimo tvarką gerbiančiais, žvejais. Pakalbinti du ant kanalo tilto įsitaisę meškeriotojai  mėgėjų žvejybos tvarkos nepažeidė.  Vienas turėjo žvejo mėgėjo bilietą, antrasis naudojosi nemokama žvejybos teise.  Pensininkas, internetu nesinaudojantis Vitalijus Savčenka, „pabėdavojo“, jog jam sunku susigaudyti dažnai keičiamose Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse, o Leonidas Solncevas prieš kiekvieną išvyką „lenda“ į internetą ir tikrai su malonumu įsigytų atspausdintas, tinkamas į žūklę pasiimti, taisykles. Malonu buvo išgirsti, kad abu meškeriotojai gerbia ir vertina pareigūnų darbą.

„Labai gerai, kad aplinkosaugininkai saugo žuvų išteklius. Anksčiau Vokėje žuvis tiek mušdavo elektra, kad buvo neįmanoma meškerioti. Atvažiuoji, plaukia negyvos kuojos, o likusios gyvos paskui kelis metus neneršia“, – prisiminė brakonierių siautėjimą Vitalijus.

Leonidas meškerioti ir pasidžiaugti ramybe atvyko iš Vilniaus.

„Man nepatinka, kai vienoje vietoje susirenka daug žvejų. Kur geras kibimas – jų visada daug. Noriu močiutei pagauti kuojytę. Kad ir blogai šiandien kimba, žuvis reikia šerti. Tegul auga didelės. Pagavęs tauresnę žuvį, kurių yra mažai, aš paleidžiu. Aukšles ir kuojas imu visas. Jų daug ir jos trukdo augti kitoms žuvims, – kalbėjo močiutę mylintis Leonidas. – Lynus, nesvarbu koks jų dydis, paleidžiu visus. Man jų gaila. Norėčiau žvejų susitelkimo vietose rasti daugiau šiukšlių konteinerių. Žinau po porą konteinerių prie Kauno marių ir Baltojoje Vokėje. Kitur, manau, jų trūksta.“

Tąkart paprastųjų aukšlių paviršiuje nesimatė. Jos kibo nuo dugno kartu su kuojomis. Atsisveikindamas patikinau Leonidą, kad lynų ištekliai nėra menki ir, jeigu jis močiutei kada sugalvos parnešti pagautą ne mažesnį nei 25 cm lyną, jai bus geri vaistai – be jokių nuostolių gamtai.

Ne visada taisykles pažeidę meškeriotojai arba jų bičiuliai elgiasi kultūringai. Kai vienam iš žvejų kompanijos S. Mikėnas pildė protokolą apie atseit namuose pamirštą žvejo mėgėjo bilietą, kitiems pareigūnams teko išklausyti „spėjusių pabendrauti su gamta, kiek tik leido sveikata“ draugelių burnojimo. Ir tik Vilniaus RAAA direktoriui Mariui Švaikauskui bei GGAI inspektoriui Egidijui Kirkliauskui patikinus, kad už necenzūrinių žodžių vartojimą, pareigūnų įžeidinėjimą ir buvimą neblaiviems viešoje vietoje taip pat gresia dideli nemalonumai, vyrai aprimo.

 

Pasvarstymai po reido

 

Aptarti reido po Elektrėnų apylinkę rezultatus trumpam susibėgome Elektrėnų agentūroje. Jai vadovauja aplinkosauginį darbą aštuonioliktus metus dirbantis Viktoras Mindžiulis, o jam talkina ir patirties iš jo semiasi vyriausioji specialistė Asta Šimanskaitė. Jie kartu su GGAI inspektoriumi Giedriumi Vilkausku tikrino kitus vandens telkinius ir pasidžiaugė kylančia meškeriotojų kultūra.

„Apie 90 proc. žvejų mėgėjų tikrai yra sąžiningi. Jie sugeba ir leidimą įsigyti, ir visada su savimi į žvejybą pasiimti. Problemų su tokiais žvejais aplinkosauga neturi. Problemos atsiranda, kai dėl kažkokių priežasčių žmogus žvejybos leidimo neįsigyja, arba būna laiku neprasitęsęs jo galiojimo termino. Kiekvieno žmogaus elgesį tenka vertinti individualiai. Jeigu žmogus pamiršo leidimą namuose, bendrauja geranoriškai, jo meškeriojimo vieta tvarkinga, galima apsieiti pareiškus įspėjimą. Sugriežtinus reikalavimus, šiurkščių pažeidimų skaičius sumažėjo. Bent jau tie žmonės, kurie turi ką prarasti, pažeidimų daro tikrai mažiau. Gerbiantys save, kitus ir aplinkosaugą žmonės tampa geranoriškais žvejais“, – pasidžiaugė didžiulę darbo patirtį turintis Viktoras Mindžiulis.

Jis laisvu nuo darbo metu užsiima bitininkyste. Kažkada pradėjęs nuo vieno dovanoto avilio, dabar jų turi penkiolika.

„Ačiū Dievui, bičių šeimos peržiemojo visos ir net du spiečiai liko gyvi. Dabar suku galva, ką su jais daryti, gal kam padovanoti? Įtariu, jog viename avilyje yra žuvusi motinėlė, tai vieną spiečių panaudosiu tenai. Bitės jau dirba, neša į avilį žiedadulkes“, – pasakojo siūlydamas  prie arbatos paragauti savo bitelių medaus pagarbą pelnęs aplinkosaugos veteranas.

… Elektrėnų agentūros valdose lydekos brandino ikrus ir išneršė sėkmingai. Lieka geranoriškiems žvejams palinkėti gerų laimikių, o aplinkosaugos pareigūnams sutikti kuo daugiau draugingų gamtai žmonių.

Vacio Paulausko nuotraukos