Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ pristatė mobiliųjų duomenų stebėsenos projektą: žemėlapį – tyrimą, kaip juda turistų srautai Lietuvoje. Tai padės Lietuvos turizmo sektoriui pagerinti paslaugas turistams, o verslui – atrasti naujų klientų ir pajamų šaltinių.
Atviri naujos kartos duomenys. Viešai prieinama iš mpd.lithuania.travel svetainės, be jokių papildomų prisijungimų ar programinės įrangos. Pilotiniai nuasmeninti ir ekstrapoliuoti Tele2 duomenys: 2021 gegužė – spalis. Ypač detalus žemėlapis – pirmą kartą ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
Trys būdai naudotis mobiliųjų duomenų žemėlapiais: bendrieji savivaldybių, apskričių duomenys pagal mėnesius ir kilmės šalį. Lankytojų skaičius pagal dienas – švenčių, renginių metu; objektų lankomumas detaliajame žemėlapyje.
Aštuoni skirtingi rodikliai, leidžiantys analizuoti turistų srautų ypatybes: unikalūs lankytojai; kelionės; apsilankymai; vienos dienos lankytojai; pirmieji prisijungimai; paskutiniai prisijungimai; kalendorinių dienų skaičius; nakvynės ir duomenys pagal jūsų poreikius.
Aušrinė Armonaitė, šalies ekonomikos ir inovacijų ministrė, kalbėjo, kad vertybė iš tiesų yra žmonių atvirumas, o ne atviri duomenys. O šie atvirieji duomenys padės tiek verslui, tiek savivaldybėms. Pilotinis projektas dabar atviras visiems. Jo duomenis bus plečiami. Verslui labai svarbu plėtoti savo paslaugas, nukreipti marketinginius sprendimus. Kur žmonės lankosi daugiausia, matys savivaldybės. Ir kur patobulinti infrastruktūrą, turima omeny ir higieną. Kad kuo daugiau turistų pamatytų mūsų šalį, jos gamtą ir lankytinas turizmo vietas. Juk per pandemiją labiausiai nukentėjo renginių organizatoriai – jie labiausiai pažeidžiami.
Pirma vasaros diena – gera proga pasikalbėti apie naują turizmo sezoną. Taigi 2022-06-01 su Keliauk Lietuvoje ir partneriais pristatėme užsienio turistų interaktyvų žemėlapį, kuris yra detaliausias tokio pobūdžio žemėlapis pasaulyje. Yra atviras ir prieinamas visiems verslams, valstybės institucijoms, tyrimus atliekantiems studentams ar tiesiog visiems smalsiems piliečiams. Jis mums leidžia matyti, kur kokių šalių turistai lankosi, kokiomis kryptimis važiuoja ir leidžia laiką. Duomenys, žinoma, nuasmeninti. Tai padės geriau planuoti resursus ir adaptuoti verslo planus. Kol kas žemėlapis pasiekiamas iš kompiuterių, bet ne iš mobilių įrenginių. Kviečiu susipažinti: https://www.lithuania.travel/…/mobiliuju-duomenu-tyrimas-1 Ačiū visiems prisidėjusiems (facebooke po renginio rašė Aušrinė Armonaitė).
Olga Gončiarova, VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ turizmo rinkų skyriaus vadovė, laikinai einanti direktorės pareigas: „Pilotinių mobiliųjų duomenų projektas remiasi nakvynių skaičiumi. Tai padės investuoti į esamą, ir tą, kurio dar nėra, infrastruktūrą. Reikėtų padėkoti „Keliauk Lietuvoje“, kurie patikėjo šiuo projektu, Tele2, „Positin“. Suskaidėm į menamų objektų lygius. Tie duomenys padės verslininkams prognozuoti turistų srautus, identifikuoti vietoves, kuriose galima dažniau sutikti turistų. Tokia informacija aktuali ir savivaldybėms, turistų aptarnavimo įstaigoms, nes bus galima operatyviai sužinoti ne tik informaciją apie turistų srautus, bet ir iš kokių šalių žmonės dažniausiai atvyksta į konkrečią vietą ir kartu tam geriau pasiruošti.“
Jogilė Miežienė, VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ analitikė: „Žemėlapis internete sukurtas taip, kad savivaldybių ir verslų atstovai galėtų be jokių specialių žinių ir programų jomis naudotis. Toks žemėlapis sukurtas pirmąkart pasaulyje – tuo galime didžiuotis.“
Vienos dienos lankytojai padeda tiksliau apskaičiuoti, kur lankomasi dažniausiai. Duomenys parinkti filtruoti: pagal mėnesį, dienas, pagal šalį ir pagal poreikius. Pelę paspaudus ant konkrečių savivaldybių – atsiranda duomenų grafikas. Galima pasirinkti konkrečias šalis ir dienos tikslumu tuos duomenis peržiūrėti ir palyginti tarpusavyje. Pvz., domina lankytojai iš Lenkijos birželio 4-5 dienomis Kelmėje (tuo metu ten vyksta ralis ir galima matyti, iš kokių valstybių atvyko tomis dienomis turistai). Tai svarbu regionų savivaldybėms. Taigi, toks žemėlapis yra unikalus, nes pirmas toks pasaulyje. Kiek turistų ateina, jų pačios lankomiausios vietos ir laikas, tai padės filtruoti pagal konkrečią šalį ir analizuoti tiksliau: tiek verslui, tiek savivaldybėms.
Žydrė Gavelienė, Lietuvos turizmo rūmų prezidentė: „Po pandemijos turizmas atgimsta. Svarbu ir kruizinių turistų įtaka. Ir tie, kurie tranzitu keliauja. Srautai bus aptarti ir įvairių konferencijų metu.“
Arnas Zmitra, Lietuvos turizmo informacijos centrų asociacijos prezidentas, VšĮ „Atrask Raseinius“ direktorius.
„Nuo šiol apie užsienio turistų srautus Lietuvoje bus galima sužinoti naujame turistų mobilumo žemėlapyje internete! Šis įrankis bus naudingas verslui, turizmo specialistams ir Lietuvos savivaldybėms. Pažvelgus į praeitų metų duomenis matosi, kokių šalių turistai lankėsi Lietuvos rajonuose, kurios savivaldybės buvo labiau tranzitinės, kurios sulaukė daugiau nakvynių. Galima net susekti, kurie rajonų renginiai pritraukė užsienio turistus. Žiūriu į Raseinių rajono skaičius ir matau, kad rugpjūtyje sulaukėme daugiausia užsienio turistų, mus labiausiai mėgsta lenkai ir latviai. Nemažai apsilanko vokiečių ir anglų“, – iš karto po renginio facebooke paskelbė Arnas Zmitra.
Kiek kainavo projektas? 60 000 Eur (tiek, kiek kainuoja bet kuri apklausa), o 40 000 Eur – pats įrankis, ministerijos, biudžeto lėšomis. Meta duomenys tarptinklinio ryšio – tai tik techninė informacija valdyti tinklą. Ji neturi turinio: tie, kurie iš kitos šalies buvo prisijungę prie tinklo. Tai apibendrinta statistika.
Žmogus turi vienoje vietoje išbūti bent dvi valandas, kad būtų užfiksuota. Išfiltruoti iš duomenų ir tie, kurie keliavo tranzitu Via Baltica ir prisijungė prie tinklo – mes juos užregistruojam. Ir pernai, ir šiemet pateikiami žemėlapyje užfiksuoti duomenys nuo gegužės mėnesio iki spalio. Nuo 2023 metų šiame žemėlapyje planuojama matyti ir visus visų metų duomenis.
Neseniai, šių metų balandžio 5 dieną, Arnas Zmitra rašė: „5 metai… Atrodo, jog visai neseniai grįžau atgal į Raseinius ir „pradėjau daryt turizmą“. Nesakau, kad nuo nulio, bet tikrai buvo nearti dirvonai… Pirmos viešos ekskursijos mieste… Susikūriau maršrutą, susirinkau istorijas ir pradėjau sistemingai vesti pažintines ekskursijas po miestą, lydėti grupes po rajoną. Per 5 metus spėta pabūti mokytoju Australijoje ir savanoriauti Brazilijoje; įsigyti sodą ir šunį, apsiženyti ir dar daug visko nuveikti… Nuo Kukučio skverų iki atminimo lentų, nuo knygos apie Raseinių krašto dvarus iki Švč. Trejybės cerkvės tvarkymo. Nuo žygių po netikėčiausias Raseinių rajono vietas iki magistro… Galiausiai 2022 m. iki Lietuvos turizmo informacijos centrų prezidento… Nei pats nesupranti kaip čia šitaip gyvenasi. Kai pagalvoji, žmogaus galimybės yra beribės! Svarbiausia noras ir kūryba. Kurti ir gyventi įdomiai! Sakoma, kad kas 5 metus reikėtų keisti darbą… Gal reikia susimąstyti ar neužsisėdėjau?
Šiandien čia tinka ištrauka iš M. Martinaičio baladės „Kukučio galybė“:
Ir šitaip gyvena Kukutis
ir žino,
kad gyvena Kukutis,
kad jis sau pačiam
sveikas yra.
Ir supranta Kukutis:
jis pilnas Kukučio.
Ir jam gera.
Laimutės Vasiliauskaitės-Rožukienės nuotraukos
