Vacys PAULAUSKAS
Garbės žvejys

Anykščių užtvankos ošimo parafrazės (2)

Užtvanka Anykščiuose

Vasario 21 d. LR Seimo nario Antano Bauros iniciatyva į Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešąją biblioteką sukviesti anykštėnai išklausė aplinkosaugos ir ichtiologijos specialistų bei už laisvą žuvų migraciją pasisakančių visuomenininkų siūlymus: paguldyti Anykščių užtvankos skydus ir atverti laisvą kelią žuvų migracijai.

Informavę, jog šliuzo tipo žuvitakio eksploatavimas kainuoja nemažai lėšų ir abejodami ateityje gresiančio remonto tikslingumu, tam pritarė atsakingi už užtvankos priežiūrą Anykščių rajono savivaldybės atstovai.

Klausantis kalbų apie užtvankos demontavimą, atrodė viskas aišku ir abejojančių nebus. Tačiau, prasidėjus diskusijai paaiškėjo, jog ne visi siūlomu sumanymu patenkinti.

Pabūgo balos

Pirmasis abejones sumanymu išdėstė gimęs ir augęs ant Šventosios upės kranto Valentinas Lukoševičius.

„Jūs sakot, džiaugsimės mes grožiu. Nuleisdami vandenį visą tą grožį panaikinsite ir Anykščiai taps Šventosios upės bala. Tai matyti, kai dalis vandens nuleidžiama valant upę. Krantai pliki, baisūs. Anykščiai siekia kurorto statuso, turi du sutvarkytus paplūdimius. Nuleidus vandenį upėje vandens liks iki kelių, nebus kur maudytis ir reikės maklinėti dumblyne bei Šventoji dings iš Anykščių. Jeigu žuvims yra padarytas netinkamas pakilimo takas, tai apie tai ir kalbėkim. Aš irgi už gerai veikiantį žuvitakį. Nekalbėkime, jog išleidus vandenį grožėsimės tuščia bala“, – piktinosi sumanymu senbuvis anykštėnas.

Kilus šurmuliui A. Baura patikino, jog kol kas niekas nepaleis jokio vandens, o diskusijai vadovaujantis žurnalistas, televizijos laidų vedėjas ir meškeriotojas Žilvinas Žitkus paaiškino, kad, leidus upei laisvai tekėti, ant atsivėrusio dumblo po metų pradėtų želti pievutė ir augti augalai.

„Norint plaukioti, galima išsikasti prūdą, nueiti į baseiną. Jeigu kas sako, mes jums padarysim gerą maudyklą – kokia sąskaita? Sąskaita eršketų, lašišų ir kitos gyvūnijos, turinčios prieš Dievą, prieš kūriniją visiškai vienodą teisę gyventi šioje žemėje. Planeta, mūsų žemė, nėra sukurta vien žmonėms“, – V. Lukoševičiaus išsakytai nuomonei prieštaravo Ž. Žitkus ir teigė, kad žmonės gali gyventi ekologiškesnėje, gražesnėje aplinkoje žinodami, kad kiekviena gyvybė turi šansą mirti sava mirtimi ir nugyventi savo gyvenimą ne tarp turbinų ar kažkur pasimetusi ieškodama žuvitakio.

„Kalbam: žuvys, žuvys, žuvys… Sugriaunam užtvanką ir žuvis maišais nešim. Tai negi vien dėl jų susirinkom? Jeigu trūksta žuvų, lai žvejai pasiima bliūdą ir jas veisia. Supraskime, Anykščiai – kurortinė teritorija, tai kur valtelė plauks, važinės vandens dviračiai, jeigu jūs norit visą upę iki dugno išleisti“, – prieštaravo išsakytoms mintims V. Lukoševičius.

 

Meškeriotojai abejoja

Savo pamąstymus apie Šventąją ir užtvankos likimą išsakė sportinės ir mėgėjiškos žūklės klubo „Anykščių žvejų lyga“ atstovas Jurgis Ladiga.

„Gyvenu keli šimtai metrų nuo upės, ties jos patvanka. Apie užtvanką galvoju jau daug metų, todėl išsakysiu savo pastebėjimus. Ir tvenkinys, ir užtvanka gali duoti naudos, kaip kad duoda Kupiškiui Lėvens užtvanka, apie kurios panaikinimą nėra ir negali būti jokios kalbos. Kupiškio mariose žūklė daug sėkmingesnė nei Lėvens upelyje. Šis, ketvirtas pagal dydį dirbtinis vandens telkinys, puiki vieta rekreacijai, ne vien žvejams, bet ir kitiems gyventojams. Mūsų klubo nariai apie Anykščių užtvanką vieningos nuomonės neturi. Palikti taip, kaip dabar yra? Abejojame. Galvojant apie ateitį, geriau būtų modernus, gerai veikiantis žuvitakis“, – išsakė meškeriotojų poziciją J. Ladiga bei pabrėžė, jog ne visi anykštėnai yra žvejai ir vienodai susirūpinę ekologija.

„Ne visi sutiks, kad vabaliukas ir žmogus turi vienodą teisę gyventi. Nes esant reikalui pirmiausia gelbėtume ne vabaliuko, bet žmogaus gyvybę“, – replikavo Ž. Žitkaus išsakytoms mintims meškeriotojų atstovas. Jo nuomone, Šventoji yra miesto dalis ir turi tenkinti gyventojų poreikius, o ne tapti karklais apaugusiu upeliu.

„Taip, upė dumblėja ir tai jaučiama prie pačios patvankos. Per 10-15 metų gylis tikrai sumažėjo, tačiau Šventoji atrodo puikiai. Ji gražesnė užtvankos viršuje nei apačioje. Aukščiau užtvankos yra puikūs funkcionuojantys paplūdimiai. Dėl nuleisto vandens upė susiaurėtų, o ant atsivėrusio dumblo puikiai augtų karklai, kurių išpjovimui kasmet reikėtų skirti pinigų. Atidarius užtvanką dėl lašišų ir šlakių migracijos upė iki Užpalių nuo spalio 15 d. iki sausio 1 d. tikriausiai būtų uždaryta. Tuo metu nebūtų galima gaudyti kitų žuvų, kiltų nepatogumų plūdininkams, dugnininkams ir spiningautojams“, – išsakė abejones J. Ladiga.

Jis, kritikuodamas dažnai gendantį žuvitakį ir netinkamą jo priežiūrą, teigė, jog nepaisant to pavasarį meškeriotojai pagauna iš jūros atplaukiančių ir Anykščių žuvitakiu pakylančių žiobrių. Pabrėždamas žuvų ištekliams Kavarsko žuvitakio naudą, „Anykščių žvejų lygos“ atstovas įsitikinęs, jog gero žuvitakio ties Anykščiais įrengimas gali tapti gan efektyviu sprendimu.

Šioms pastaboms pritarė Anykščių rajono meškeriotojų klubo „Rubikiai“ vadovas Arūnas Juknevičius.

„Visą gyvenimą praleidau žvejodamas Šventosios upėje. Esu diskutavęs vienoje ekologinėje televizijos laidoje ir labai aštriai pasisakiau apie šitą užtvanką. Mūsų diskusija nereikalinga, nes pagrindinė problema yra žuvitakis. Reikėjo truputį daugiau investicijų ir padaryti tokį, kaip Kavarske. Pastačius užtvanką po keleto metų virš geležinkelio tilto išnyko salačiai. Išnyko jų mitybinė bazė – srovinės aukšlės, nebeliko ir salačių“, – kalbėjo „Rubikių“ klubo vadovas ir piktinosi netinkamu į Šventąją šlakiukų išleidimu ties Anykščių miesto kempingu.

 

Nuomonių įvairovė

 

Įdomiai savo mintis, prieštaraudamas Ž. Žitkaus ir A. Bauros raginimui mylėti gamtą, išsakė Valstybės savanoris Virgilijus Vaidokavičius .

„Aš neturiu jokių interesų, bet mes mylime Anykščius. Pirma visų – mylėkime žmones. Mylėti gamtą ir nemylėti žmonių, tai yra baikos. Kaip, užtvanką atidarę, jūs į akis žmonėms žiūrėsite.

Jeigu mylite Anykščių žmones, gal galima su ta užtvanka kažką kitaip daryti?“ – klausė išvakarėse savo 55-tajį gimtadienį atšventęs ir eilėraščių padeklamuoti panoręs V. Vaidokavičius.

Neigiamai diskusiją įvertino ir ekologė Monika Smilgytė. Ji pasigedo poveikio aplinkai vertinimo, paties projekto ir konkretesnių faktų.

Pagrįsdamas užtvankos naikinimą „Lašišos dienoraščio“ prezidentas Kęstutis Klimavičius pasitikslino: kiek Anykščių rajono savivaldybės administracijai per metus kainuoja užtvankos aptarnavimas. Jis mano, jog 7,5 tūkst. eurų ateityje gali neužtekti.

„Ateityje, prireikus remonto, užtvanka paprašys iš savivaldybės arba biudžeto pinigėlių. Paguldžius skydus ir išlaisvinus upę, nė vieno euro nereikės upės priežiūrai ir dar gausite pinigų pakrantės sutvarkymui. Europa prie to prisidės, o lašišų atplaukimas į aukštupį būtų pastebėtas visame pasaulyje, – garantavo K. Klimavičius ir priminė: – Jūs, anykštėnai, neužmirškite, kad Šventoji yra ne jūsų vienų. Ji yra visos Lietuvos ekosistemos dalis ir visos mūsų Lietuvėlės traukos objekto dalis. Anykščių užtvankos pašalinimas yra startas visai Lietuvai. Jūs ir apie tai turit galvoti“.

Europos Sąjungos dosnumu suabejojo J. Ladiga ir klausė, ar nereikės savivaldybei daugiau prisidėti nei kainuoja užtvankos priežiūra?

Įsisiūbavusią diskusiją šiek tiek apramino Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus pavaduotoja Aldona Margerienė:

„Išgirdus pateiktą informaciją ir pasisakymus, matyti, jog Šventoji yra svarbi anykštėnų gyvenime. Kol kas jums sunku suprasti, kas iš tikro atsitiktų praardžius užtvanką. Todėl vieni savo vaizduotėje susikuria baisiausius, kiti – geriausius vaizdus. Dauguma bijo, kad negrįžtamai pasikeis aplinka – Anykščiuose bus nemalonu gyventi. Matyt, diskutuojant ateityje reikalinga dar tikslesnė informacija, kaip  viskas būtų Šventajai leidus tekėti laisvai“.

Tarp susirinkusių anykštėnų buvo pritariančių užtvankos išardymui, tačiau nebuvo norinčių viešai kalbėti. Gaila, kad iki diskusijos pabaigos negalėjo išbūti ir pareikšti nuomonės tuo metu ėjęs Anykščių savivaldybės mero pareigas Sigutis Obelevičius. Šis, visuotiną pagarbą pelnęs ekologas, knygų apie gamtą ir augalijos įvairovę autorius, tikrai būtų paaiškinęs, kuo virstų pakrantė nuleidus Šventosios vandenį ir po kiek laiko bei kokie augalai suvešėtų dumblyne.

Susirinkime dalyvavo ir visas nuomones išklausė Anykščių regioninio parko direkcijos vadovas Kęstutis Šerepka, bet diskusijai įsilingavus niekas nepaklausė saugomos teritorijos vadovo nuomonės. O ji, sprendžiant Šventosios upės likimą, gali būti ypač svarbi.

… Jau parašius šį straipsnį, žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad kovo 4 d. Anykščiuose trūko Šventosios užtvankos vienų vartų lynai. Betoninis šliuzas nusileido iki dugno ir vanduo nevaržoma srove veržiasi iš užtvankos. Ji jau nuseko apie pusę metro. Pasak Anykščių savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius vedėjo Virmanto Velikonio, nukritus vandeniui ir sumažėjus srovei, bus atliktas užtvankos remontas.

 

Vacio Paulausko nuotraukos